DALIJASI ĮŽVALGOMIS APIE NEMUNO BŪKLĘ KAUNE

Neseniai "Kauno diena" paskelbė dvi žinutes: klausė, kas kaltas dėl patvinusio Nemuno – lietus ar Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE); pranešė apie M.K.Čiurlionio koncertų centro projekto nugalėtoją. Norime pasidalyti savo patirtimi pagrįstais atliekamų tyrimų rezultatais, papildyti tai, ko nepastebėjo šių žinučių autoriai ir dalyviai.

Žvejys Vytautas teisus

Kas kaltas dėl patvinusio Nemuno šį rudenį? Paklaustas žvejys iš Panemunės yra visiškai teisus, kalbėdamas apie akyse tvinstantį ir slūgstantį (mūsų papildyta) Nemuną miesto ribose – tai kasdien sukelia KHE.

Apytiksliu vertinimu 2017-ieji pagal upės vandens kiekį būtų laikomi vidutiniškai vandeningais. Jų debito (vandens kiekio per sekundę) ties KHE tikimybė yra apie 10 proc. – tokie metai pasitaiko ne mažiau kaip vieną kartą iš dešimties metų.

KHE sukeltus kasdienius upės tvinimus (ir atoslūgius) parodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba fiksuotų valandinių vandens lygių grafikų palyginimas hidrometrinėse stotyse – Nemune aukščiau Kauno marių (Nemajūnai) ir Kauno mieste ties Aleksoto tiltu. Kai upės tėkmė yra nepaveikta žmogaus veiklos, vandens lygių svyravimo amplitudė siekia vos porą dešimčių centimetrų per parą (be staigių potvynių). Priklausomai nuo turbinų darbo režimo Nemune ties Aleksoto tiltu ir Lampėdžiais vandens lygių svyravimo amplitudė per 24 valandas pasiekia 1,5 m. O vanduo kyla stebėtinai greitai –  per valandą 0,5 m. Tad įbridęs į upę žvejys tikrai gali nespėti išbristi. Išjungiant turbinas vanduo slūgsta panašiu greičiu. Šis reiškinys beveik išnyksta už Jurbarko, t.y. 110 km žemiau Kauno.

Upės pakrančių nusausėjimai (20–40 m) dažniausiai stebimi tamsiuoju metu ir savaitgaliais, o jų užtvinimai – dieną. Be jokios abejonės, KHE užtvanka miestą patikimai saugo nuo didelių potvynių, neleisdama pavasarį formuotis ledo grūstims.

Šie kasdieniai, nors ir neaukšti, dirbtinai sukelti potvyniai ir atoslūgiai atsiliepia upės vandens ekosistemoms, vagos pakrančių, jos dugno, miesto tiltų atramų paplovimams ir kt. Upės dugnas mieste dėl žmogaus veiklos (ne tik KHE) yra pažemėjęs apie porą metrų ir kartu nukritęs vandens lygis, palyginti su istoriniu lygiu. KHE poveikis Nemuno upei negali būti ginčijamas, bet jo reikšmingumui vertinti trūksta tyrimo duomenų. Yra priemonių jį valdyti ar net panaikinti, išsaugant KHE efektyvią ir švarios elektros gamybą.

Ko nepastebėjo komisija

Tarptautinei komisijai vertinant M.K.Čiurlionio koncertų centro projektą, geriausią įspūdį paliko vilniečių architektų vizija. Pirmos vietos laimėtojas vaizduoja, kaip gražiai į Nemuną įbrenda koncertų centras su visais stiklais. Mes negalime spręsti apie architekto vizijos gilumą. Tačiau upių inžinerijos specialistams peržiūrėjus nugalėtojų projekto vizijos vaizdus, krinta į akis įspūdingai pagražintas Nemunas – jo vaga stebuklingai sklidina vandens. Išties, dabartinė kompiuterija viską padaro. Deja, tokį puikų Nemuną mes matome tik vandeningo sezono metu (pvz., dabar – lapkritį). Beveik gerą pusmetį, jo vaizdelis yra nekoks.

Įdomu, ar šio tarptautinio konkurso pirmininkas ir jo nariai buvo informuoti apie dramatiškai nusenkantį Nemuną, kuris dažniausiai pasireiškia gražiausio sezono metu vidurvasaryje ir dažnai tęsiasi iki vėlyvo rudens. Be to, kaip minėta aukščiau, vandens lygis upėje labai intensyviai šokinėja. Dėl to, upė kairiame krante atsitraukia iki 20–40 m, atsiveria neišvaizdžios, prastą kvapą skleidžiančios pakrantės.

Atkreipiame dėmesį į visiškai priešingą reiškinį – potvynį. Pagal šalyje sudarytą Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį šimtmetinio potvynio metu (vanduo pakyla 4–6 m) Nemuno sala beveik visa yra užliejama. Kairiame Nemuno krante apsemiama H. ir O.Minkovskių ir Veiverių gatvių sankryža, pasiekiama Užnemunės gatvė.

Neįveikiami barjerai

Šią apverktiną Nemuno būklę galima pataisyti. Techniškai tai nesudėtinga, inžineriniai sprendiniai yra aiškūs ir miestui nereikėtų naudoti viešų lėšų. Pagrindinis barjeras, deja, – teisinė aplinka.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje svarstomos taisyklės, reglamentuojančios tvenkinių, vandens saugyklų priežiūrą, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti vandens ekosistemų būklę. Dėl įtakingų jėgų šie reikalavimai KHE yra žymiai švelnesni, palyginti su kitomis šalies mažomis hidroelektrinėms, jų tvenkiniais. Tad yra aiški diskriminacija. O tokių vandens lygių svyravimų, kurie čia parodyti nerasime jokiose kitose šalies užtvankose. Beveik visi aukšto rango aplinkosaugininkai, garsiai trimituojantys apie hidroenergetikos daromą žalą, niekinantys užtvankas ir reikalaujantys griauti jas mažesnėse upėse žuvų migracijai atlaisvinti apie čia minėtą KHE poveikį aplinkai tyli. Keista pozicija: ar ekosistemos yra skirtingos ir ar jos labiau toleruoja dideles hidroelektrines?

Yra priemonių, kurios nepakenktų KHE žaliosios elektros gamybai, tačiau pagerintų Nemuno būklę, visą jo supančią aplinką. Tačiau jas įgyvendinti besąlygiškai neleidžia Vandens įstatymas. Nevyriausybinių organizacijų pastangomis šį įstatymą ne vieną kartą bandyta pataisyti. Praėjusios kadencijos Seimas jau buvo suvokęs jo neigiamas pasekmes ne tik Nemuno problemų sprendimui Kauno mieste, deja, pritrūko laiko.

Šiuo metu atnaujinta Vandens įstatymo redakcija laukia Seimo sprendimo. Deja, jame teisinės nuostatos išlieka beveik nepakitusios. Tad miestelėnai ir jų svečiai, lankydami Kauno "Žalgirio" areną, planuojamoje koncertų salėje ir toliau šiltuoju metu "grožėsis" pakibusiomis krantinėmis ir tiltų atramomis, nusausėjusia, žolių kupstais apaugusia vaga be jokių laivelių.