Didėjantis sergamumas tymais – antivakcininio judėjimo padarinys? | KaunoDiena.lt

DIDĖJANTIS SERGAMUMAS TYMAIS – ANTIVAKCININIO JUDĖJIMO PADARINYS?

Kauno klinikinėje ligoninėje šiuo metu nuo tymų sukeltų komplikacijų gydomi net trys suaugę žmonės. "Neseniai vienu metu buvo net penkiolika pacientų", – konstatavo gydytoja infektologė Laima Nakutienė.

Medikė stebisi

Šiemet Lietuvoje tymai diagnozuoti net 67 šalies gyventojams. Tai yra labai daug, palyginus su praėjusiais ir ankstesniais metais. Daugiausia sergančiųjų – Kauno apskrityje.

Tymai registruojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, vasario 11 d. populiariame Prancūzijos slidinėjimo kurorte Val Thorens taip pat užregistruotas tymų protrūkis, dauguma susirgusiųjų – slidinėjimo kurorto darbuotojai. Manoma, kad užsikrėtė ir keli poilsiautojai iš Danijos, Belgijos, Škotijos.

Į Kauno klinikinę ligoninę šiemet dėl įtariamų tymų kone kasdien kreipiasi karščiuojančių ir išbertų ligonių. Per 40 darbo metų gydytoja L.Nakutienė tokio didelio sergamumo tymais, kaip šiemet, nebuvo mačiusi.

"Pirmas protrūkis buvo 2013 m., paskui 2016 m., o dabar sergamumas padidėjęs labai stipriai", – nerimavo L.Nakutienė.

Didžioji dalis dėl bėrimų atvykstančių į ligoninę yra nuo 30 iki 40 metų.

"Dauguma ligonių, paėmus mėginį tyrimams ir įvertinus būklę, išleidžiami gydytis namuose, nes, nesant komplikacijų, paprastai taikomas simptominis gydymas", – aiškino gydytoja L.Nakutienė.

Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų nuo pavojingų infekcinių ligų, bet ir padeda sudaryti kolektyvinį imunitetą.

Į ligoninę paprastai guldomi tik sunkesni ligoniai, kai tymai komplikuojasi. Dažniausiai išsivysto pneumonija, ausų uždegimas, sinusitas. Gali išsivystyti net ir encefalitas – smegenų uždegimas.

Per vasarį Kauno klinikinėje ligoninėje nuolat buvo gydoma nuo dviejų iki septynių tymais sergančių vaikų.

Saugo tik skiepai

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl lengvai plinta oru. Apskaičiuota, kad vienas sergantis asmuo gali užkrėsti 15–17 žmonių.

Tymai valdomi skiepais, jie yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo šios ligos. Tymais daugiausia sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Visi, kuriems šiemet mūsų šalyje diagnozuoti tymai, nebuvo skiepyti nuo šios ligos arba nieko nežino apie tai. Kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės vakcina yra skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Valstybės lėšomis šia vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas.

"Paradoksalu, kad Lietuvoje turint visas galimybes pasiskiepyti dalis žmonių vis dar rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata, jos nesaugo", – stebisi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Per tris paras

Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų nuo pavojingų infekcinių ligų, bet ir padeda sudaryti kolektyvinį imunitetą. Jis sukuriamas tada, kai paskiepijama pakankama dalis gyventojų ir taip visuomenė apsaugoma, kad infekcija neplistų nuo žmogaus žmogui.

Žmonėms, kurie buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze arba nežino, ar iš viso buvo skiepyti, ministras A.Veryga pataria kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pas jį būtina apsilankyti, turėjus kontaktą su tymais sergančiu asmeniu.

Suaugusiesiems, nesirgusiems tymais ir neskiepytiems anksčiau, gali būti rekomenduojama pasiskiepyti. Bendravusieji su užsikrėtusiu žmogumi, siekiant išvengti susirgimo, po kontakto gali būti skiepijami ne vėliau kaip per 72 val.

"Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs informaciją apie susirgimą tymais, atlieka kiekvieno įtariamo ar patvirtinto tymų atvejo epidemiologinį tyrimą, išsiaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusius asmenis, juos konsultuoja, teikia rekomendacijas dėl skiepų", – centro atstovė Gabriela Hartwig pataria, kaip išvengti ligos ir aiškina, kaip siekiama suvaldyti jos plitimą.

Kas yra tymai?

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.

Ši infekcija buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Kas sukelia?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama?

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.

Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas.

Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis.

Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju, suserga.

Simptomai ir gydymas

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos.

Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu.

Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas "leidžiasi" žemyn, apima liemenį, galūnes.

Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.

Vaistų nuo tymų nėra, taikomas simptominis gydymas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

...

Žmogus gali priimt tik ribotą skiepų dozę, vėliau ankstesnieji tampa neaktyvūs... o ir vėžio rizika nepaprastai išauga.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS