GATVĖ, KURI MENA IR S. NĖRĮ, IR PIRMUOSIUS FORDUS

Atsiradus poreikiui Kaunui plėstis už Senamiesčio ribų, XIX a. viduryje buvo suplanuotas Naujamiestis – nubrėžtas stačiakampis gatvių planas iš trijų ilgųjų ir keturių jas kertančių gatvių. Taip kartu su Laisvės al. atsirado jai lygiagreti Kęstučio g.

Atsiradus poreikiui Kaunui plėstis už Senamiesčio ribų, XIX a. viduryje buvo suplanuotas Naujamiestis – nubrėžtas stačiakampis gatvių planas iš trijų ilgųjų ir keturių jas kertančių gatvių. Taip kartu su Laisvės al. atsirado jai lygiagreti Kęstučio g.

Išlikę medinukai

Architektūrologas, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) vadovas dr. Vaidas Petrulis teigia, kad stačiakampis kvartalų išplanavimas buvo klasikinis XIX a. reiškinys: "Tokie kvartalai buvo planuojami ir Indijoje, ir JAV, ir Rusijoje, nes tai buvo laikoma praktiškiausiu būdu planuoti miestą."

Anot specialisto, cariniu laikotarpiu kvartalai daugiausia buvo užstatyti mediniais namukais, kurių Kęstučio g. dar yra išlikęs vienas kitas, taip pat mūriniais pastatais. Netoli pėsčiųjų tilto į Nemuno salą vis dar stovi du medinukai: vienas, dekoruotas raižiniais, yra saugomas paveldo objektas, kitas – jau išbrauktas iš paveldo sąrašo ir laukiantis savo eilės būti nugriautas.

Šalia jo išlikęs daug kam šypseną keliantis automobilių garažas su padangomis vitrinose – taip pat carinio laikotarpio palikimas. "Jeigu paimsime šitą fragmentėlį medinio namo su garažu, tai bus tipiškas XX a. pradžios vaizdas", – V.Petrulis pabrėžia, kad nuo pat pradžių mūrinio pastato paskirtis ir buvo garažas.

Augino gyvulius

"Jeigu žiūrėtume į užstatymo sluoksnį, Naujamiesčio teritorija buvo užstatyta keliais sluoksniais: carinio, tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikų. Tarpukariu Naujamiestyje medinių pastatų neleido statyti, o vėliau, nuo 1930 m., neleido statyti žemesnių negu trijų aukštų namų", – pasakojo V.Petrulis.

Pasak jo, tarpukariu susiformavo ir savitas Kauno reiškinys. "Kadangi kvartalai buvo dideli, žmonės iki Antrojo pasaulinio karo jų vidiniuose kiemuose augino ir gyvulius, ir daržus užveisę buvo. Tai buvo toks pusiau miestas, pusiau kaimas, – V.Petrulis nuveda į mažą Vaidilutės g., sukančią iš Kęstučio g. – Tarpukariu tų kvartalų viduje buvo nebe daržai, o modernūs namai. Tai labai miestietiškas darinys. Jeigu nebūtų šitų mašinų ir eismo ženklų, turėtume identišką tarpukario vaizdelį."

Einant Kęstučio g. V.Petrulio išvardinti užstatymo sluoksniai atsidengia vienas po kito. Tarpukariu pastatyti ir tik vienus metus pagal paskirtį veikę "Darbo rūmai" (dab. "Tautos namai"), postmodernistinės Žilinsko galerijos galinis fasadas, sovietinis "šedevras" – vaiduokliškas viešbučio "Britanika" pastatas, 1934 m. pastatyti Grigorijaus Gumeniuko namai, kuriuose veikė miesto 3-oji gimnazija ir kurioje mokytojavo poetė Salomėja Nėris, bei daugelis kitų įvairius istorinius laikotarpius menančių pastatų.

Pasak architektūrologo, tarpukario pastatai Kęstučio g. daugiausia buvo valstybinės, smulkios pramonės įstaigos, siuvyklos ir gyvenamieji namai: "Tai visam Naujamiesčiui būdingos funkcijos, iš esmės, tokios pačios kaip ir dabar."

Prekiavo automobiliais

Kalbėdamas apie tarpukarį V.Petrulis vis sustoja prie kurio nors Kęstučio g. pastato. A.Mickevičiaus g. kampe stovintis baltas namas su bokšteliu, statytas 1934 m., jam vienas gražiausių gatvės pastatų: "Tai simpatiškas modernus namas, turintis Kaunui nebūdingus elegantiškus balkonus ir išlaikęs baltą spalvą."

Kitas modernistinės architektūros pavyzdys, kurį V.Petrulis vadina pačiu svarbiausiu Kęstučio g. pastatu – Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis namas (Kęstučio g. 38), projektuotas Centrinio pašto autoriaus Felikso Vizbaro.

"Tai yra tarpukario modernizmo šedevriukas. Jaučiasi, kad jį projektavo tas pats architektas, nes centrinis išplanavimas, ypač kai nusiimi akinius ir tik kontūrus matai, labai panašus į Centrinį paštą. Kaip suprantu, jį dabar rekonstruoja, ir, atrodo, kad visai neblogai", – sakė V.Petrulis.

Labai įdomi istorija, susijusi su Kęstučio ir Maironio g. kampe stovinčiu namu. Architektūrologas jį vadina Lietuvos automobilininkystės pradžia, nes čia 1929 m. buvo pastatytas vieno aukšto pastatas, kuriame įsikūrė "Ford" atstovybė. Anot V.Petrulio, automobilius galima buvo laikyti ant stogo, ir tai liudija viena išlikusi nuotrauka: kai gatvę užtvindė potvynis, visos mašinos atsidūrė ant stogo. Po kelerių metų buvo pastatytas ir antras aukštas.

Pasak specialisto, automobilininkams projektavo garsiausi architektai: pirmąjį projektą rengė Arnas Funkas, o 1939 m. rekonstrukcijos projektą parengė Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Po šios rekonstrukcijos pastate įsikūrė "Mercedes-Benz" automobilių parduotuvė.

Paveldo nesaugojo

Kęstučio g. netrūksta ir sovietinės architektūros pavyzdžių. Akivaizdžiausias – vienu iš dviejų Kauno monstrų vadinamas viešbutis "Britanika". Pasak architektūrologo, originalus architekto Alfredo Paulausko projektas buvo visai kitoks – įmantresnis. Pastatas turėjo būti pastatytas ant gelžbetoninių stulpų, bet statybininkai nusprendė, kad jiems bus per sunku, todėl statė taip, kaip jiems buvo paprasčiau.

Anot V.Petrulio, sovietmetis į architektūrą atnešė ir tam tikrą ideologiją: kadangi nebeliko privačios nuosavybės, valstybė su pastatais galėjo elgtis, kaip nori. Taip buvo išgriauta daug medinės architektūros. Kita problema, kurios pasekmes jaučiame iki šiol – apleisti paveldo objektai.

"Sovietmečiu daugelis gyvenamųjų namų savininkų buvo arba emigravę, arba ištremti, o iš tų likusių nuosavybės teisė buvo atimta. Namai buvo atiduoti naujiems savininkams – daugiausia darbininkams. Vadinasi, nebeliko noro tuos pastatus prižiūrėti. Nes tu veltui gavai, nežinia, kaip tave įkėlė, nežinia, gal greitai iškels. Todėl tie namai buvo stipriai apleisti. Juolab kad sovietmečiu baroką ir gotiką, nors ir buvo labai daug praradimų, prižiūrėdavo, o tarpukario, kaip priešiškos buržuazinės ideologijos, pastatai buvo neremontuojami. Ir nebuvo tokio mąstymo, kad paveldą reikia prižiūrėti. Atėjus nepriklausomybei pastatai vis dar apleisti, nes rekonstrukcijai nėra lėšų", – anot V.Petrulio, Kaunas turi daug gražių tarpukario pastatų, bet galima tik įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei viskas būtų sutvarkyta.

Legendinis namas

Apie namą, esantį Kęstučio g. 52, žinojo daugelis kauniečių ir vertino jį nevienareikšmiškai. Šio namo butai ilgai buvo labai pigiai nuomojami studentams ar brangios nuomos miesto centre neįkandantiems jaunuoliams. Metų pradžioje pastatą įsigijusi bendrovė "Baltic Realty Adviser" ėmėsi tarpukariu statytą namą rekonstruoti. Vieni nostalgiškai prisiminė namo draugišką atmosferą, vyravusią tarp gyventojų, kiti džiaugėsi, kad nuomininkai pagaliau buvo iškraustyti, nes, anot jų, ten buvusi landynė, iš kurios nuolat sklisdavo triukšmas. Visi sutarė, kad namas – avarinės būklės ir kėlė pavojų ne tik jo gyventojams, bet ir praeiviams. Anot statybų bendrovės "Baltic Realty Adviser" direktoriaus Arvydo Žilevičiaus, pastatas rekonstruojamas laikantis paveldosaugos reikalavimų. Pastato paskirtis pakeista nebus – jis liks gyvenamuoju namu.

Nenugalimas monstras

Kęstučio g. įžymybė – sovietmečiu pastatytas viešbutis "Britanika". Keturiolikos aukštų, 500 vietų viešbutis pradėtas statyti 1986 m. Apie monstro rekonstrukciją buvo kalbėta ir tartasi ne vienus metus, tačiau jokių pokyčių taip ir neįvyko. Architektas Gintautas Natkevičius žadėjo, kad apleistas pastatas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus dar pernai, tačiau pažadai liko pažadais, o vaiduoklis vis dar stovi pačiame miesto centre. Kauno skaudulys tapo ir įkvėpimo šaltiniu menininkams. Praėjusią vasarą ant "Britanikos" stogo buvo iškelta pilka vėliava. Projektu, pavadintu "The Flag Project", norėta parodyti miesto pilkąją pusę. Šiemet ant viršutinio pastato vaiduoklio aukšto didžiulėmis raidėmis buvo užrašytas ir pats ilgiausias lietuvių kalbos žodis "nebeprisikiškiakopūstėliaujantiesiems".