Gelbėjimo ratą skęstantiesiems meta išplaukusieji | KaunoDiena.lt

GELBĖJIMO RATĄ SKĘSTANTIESIEMS META IŠPLAUKUSIEJI

Sveikatos apsaugos ministerija finansuoja alkoholio vartojimo prevencijos programas. Tačiau kas gali padėti prablaivėjusiam ir norinčiam gydytis alkoholikui ar nuo jo kenčiančiai šeimai?

Tik trys faktai

Praėjusią savaitę Kaune girta keturiasdešimtmetė nesuvaldė automobilio, kuriuo vežė savo mažamečius vaikus, atsitrenkė į medį ir apšvietimo stulpą. Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – beveik dvi promilės.

Dar savaite anksčiau nuolat girtaujančio patėvio prižiūrai paliktas aštuonmetis pusnuogis praleido naktį šaltame negyvenamame pastate.

Lietuva neužmirš tragedijos, kai girtas tėvas žiauriai pražudė du mažus vaikus.

Tai tik trys faktai – girtavimo padariniai.

"Kai paaiškėja, kad žmogus vairavo automobilį neblaivus, jis turi išklausyti paskaitų apie alkoholio žalą ciklą", – Kauno priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjos Žanetos Žalkauskaitės pastebėjimu, bent vienu iš šių trijų atvejų svaigalų vartojimo prevencija turėtų būti privaloma.

Alkoholio vartojimo mastai ir esant svaigalų poveikiui padarytų nusikaltimų mūsų šalyje skaičiai yra stulbinami. Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, vien Kaune yra net 800 šeimų, kuriose auga vaikai ir yra girtaujama.

"Teigiama, kad tokia socialinės rizikos šeima yra stebima, kartą per mėnesį ją aplanko socialinis darbuotojas ar vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Randa tėvą neblaivų, ir kas iš to?" – piktinasi psichologė Ž.Žalkauskaitė.

Dar daugiau: netgi tuomet, kai girtaujančių ar narkotikus vartojančių tėvų vaikai paseka jų pėdomis ir patenka į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, baigus gydymą, jie grįžta į tą pačią terpę.

"Kai vaikų teisių apsaugos tarnybą informuoju, kad jau laikas vaiką grąžinti į šeimą, o joje tebegirtaujama, man atsako: nieko negalime padaryti, dar tebevyksta teisminis procesas. Didžiausia problema, kai vaiką tenka grąžinti į tą pačią aplinką", – išgyvena Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Ž.Žalkauskaitė.

Pripažinti ir pasiryžti

Ne mažiau problemų ir suaugusiesiems, baigusiems priklausomybės gydymo kursą. Negana, kad vietų penkiuose šalyje esančiuose Priklausomybės ligų centruose trūksta, laimingiesiems, panorusiems į jį patekti ir patekusiems, ir išėjus dar reikia pagalbos.

"Priklausomybės ligos neišgydomos, jos lieka visam gyvenimui. Tiek gali užtrukti ir remisija, jei žmogus atsilaiko prieš svaigalų pagundą", – sunkią diagnozę pakomentuoja Kauno priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas Tautvydas Zikaras.

Pripažinti savo priklausomybę, suvokti, kad būtina gydytis, yra sunku ir tam kol kas ryžtasi vienetai.

"Jie slepia savo priklausomybę, nes galvoja, kad gydydamiesi stacionare liks paženklinti visam gyvenimui. Mums reikia institucijų, kur priklausomas žmogus susipažintų su panašiais į save, išmoktų pripažinti savo problemą, kartu su konsultantais apsvarstytų savo gijimo kelią čia ir dabar", – išeitį mato "Alano" klubo priklausomybių konsultantas Gytis Jurevičius.

Pragaro kančias išgyvena ir girtaujančiojo ar narkotikus vartojančiojo šeimos nariams, kurie neįstengia ir negali teigiamai paveikti artimojo. Tuo G.Jurevičius įsitikino kartu su kolegomis Kauno seniūnijose konsultavęs priklausomybių ligomis sergančius žmones ir jų artimuosius. Konsultacijų paklausa buvo didžiulė.

Pagalba sau ir artimiesiems

Išeitis – Priklausomų asmenų šeimos dienos centras. Prie tokios išvados priėjo Kauno priklausomybės ligų centro, viešosios įstaigos "Blaivi laisvė" ir Priklausomybių ligų specialistų asociacijos aktyvistai.

"Dienos centras teiks pagalbą priklausomiems nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų asmenims, taip pat jų šeimos nariams – tėvams, sutuoktiniams, vaikams. Čia jie kartu su gydytojais psichiatrais, psichologais, socialiniais darbuotojais, priklausomybių ligų konsultantais bursis į vieningą komandą, kasdien bendrai dirbančią tam, kad grįžtų į normalų gyvenimą", – veiklos tikslus pristato G.Jurevičius.

Tolesnis Priklausomų asmenų šeimos dienos centre besilankančiųjų tikslas – sudaryti savo elgesio kitimo planą ir tikslingai, diena po dienos, siekti jį įgyvendinti.

"Tai atsakomybės už save ir savo gyvenimą prisiėmimo pradžia: išmokti bendrauti šeimoje, tėvystės įgūdžių, bendravimo visuomenėje, atsakingai priimti sprendimus", – užduotis dienos centro veiklai papildo Priklausomybių ligų specialistų asociacijos vadovas Deividas Smailys.

Jis sako, kad tokiame centre jo lankytojai išmoks pažinti priklausomybę, ligos ar atkryčio simptomus ir būdus į juos reaguoti. Per bendravimą ir socialinių įgūdžių lavinimą keisis ir pačių asmenų elgesys, santykiai su vaikais.

"Jokia mama ar tėvas, priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų, negali užtikrinti vaikui visavertės globos. Dėl to priklausomų žmonių vaikai kenčia visą gyvenimą. Dienos centro tikslas – atkurti tinkamą bendravimą su vaikais, sutuoktiniu, kitais artimaisiais, nustoti juos traumuoti", – priduria D.Smailys.

Grėsmė kiekvieną dieną

Kauno priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriaus vadovė Ž.Žalkauskaitė yra griežtesnė. Anot jos, reikia įstatymų, kurie įpareigotų priklausomus žmones susirūpinti savo sveikata.

"Dabar situacija beviltiška, negalime pacientų prikalbinti pradėti gydytis. Didžiausia kliūtis, kad jie neturi jokios motyvacijos, o ilgalaikė pagalba įsivaizduojama kaip bausmė, izoliacija nuo visuomenės. Pradėkime nuo to, kad šiuos ligonius reikia paskatinti gydytis", – tos pačios problemos sprendimo būdų ieško psichologė Ž.Žalkauskaitė.

Ji pritaria dienos centrų, kurie būtų tarsi pirmoji pagalba, steigimui. Tai institucijos, kurias galima lankyti kaip darbą ar visuomeninės veiklos užsiėmimus, o vakare grįžti namo.

"Turėtų būti numatytos sankcijos – ateiti, išklausyti, būti. Kol kas pas mus laukiama, kol nuolat besisvaiginantis žmogus nusikals, įvyks nelaimė, ir tik tada imamsi priemonių. Juk pats girtavimas jau yra didžiulė rizika, grėsmė kiekvieną dieną", – kalba Ž.Žalkauskaitė.

Dar viena problema

Dienos centrų steigimo idėjai Kauno priklausomybės ligų centro, kuriame nuo priklausomybių gydomi suaugusieji ir vaikai, direktorius T.Zikaras pritaria jau seniai.

Ir pačiame centre norima atidaryti šeimų skyrių, kad vaiko gydymo laikotarpiu medicinos pagalba būtų teikiama ir girtaujantiems ar narkotikus vartojantiems jo tėvams.

"Mama lankytų Minesotos programą ar reabilitacijos užsiėmimus, galėtų bendrauti su vaiku, o išsivadavę iš priklausomybės namo grįžtų kartu, – idėjomis dalijasi T.Zikaras. – Dabar, vieną šeimos narį gydant, o kito – ne, viskas eina šuniui ant uodegos."

Tačiau visos geros iniciatyvos sudūžta dėl lėšų stokos.  Priklausomybių ligų specialistų asociacija kreipėsi į Kauno ir Kauno miesto savivaldybes, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, rėmėjus.

"Lėšų reikia patalpoms, jų apšvietimui ir šildymui žiemą, administratoriui, priimančiam žmones ir atsakančiam į skambučius, specialistams – psichologams, gydytojams psichiatrams ir priklausomybių konsultantams, užsiėmimų vedėjams, išvykoms, bendravimo su visuomene įgūdžiams atkurti, sklaidai", – išlaidas vardija D.Smailys.

Vieni gauna, kiti – ne

Priklausomybių ligų specialistų asociacija, jau seniai daug dirbanti šių ligų prevencijos srityje, teikianti pagalbą sergantiesiems ir jų šeimoms, tikėjosi gauti lėšų iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo biudžeto.

Deja, šių metų rugpjūčio 31 d. tuomečio krašto apsaugos ministro, pavadavusio sveikatos apsaugos ministrą Juozo Oleką, pasirašytu įsakymu asociacijai lėšų neskirta. Finansuoti alkoholio vartojimo prevencijos projektai, kuriuos vykdo viešoji įstaiga "Actio Catholica Patria", Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius, pirmieji gavę 28 tūkst. eurų, antrieji – 50 tūkst. Viešosios įstaigos "Darnaus vystymosi projektai" alkoholio prevencijos projektas įvertintas 95,5 tūkst. eurų, labdaros ir paramos fondas AGAPAO – 38 tūkst. eurų, viešosios įstaigos Palaimintojo J.Matulaičio socialinio centro – 10 tūkst. eurų.

"Mes propaguojame sveiką gyvenseną, siekdami užtikrinti sveiką aplinką, sveiką mitybą", – savo veiklą pristatė dosniausiai finansuojamų "Darnaus vystymosi projektų" vadovas Žydrūnas Šipka.

Paklaustas, kaip panaudos beveik 100 tūkst. eurų, skirtų būtent alkoholio vartojimo prevencijai, vardijo planus sukurti mobiliąją interaktyvią programėlę, skirtą sveikai gyvensenai. Be to, sakė, šia tema bus organizuojami žaidimai, protmūšiai.

"Socialiniuose tinkluose, tokiuose, kaip feisbukas, sieksime  prisitraukti tikslines grupes. Tai jaunimas, socialinės rizikos šeimos. Organizuosime masinius renginius, konkursus jaunimui, moksleiviams. Vienas tokių – piešinių ant marškinėlių konkursas. Nugalėtojams bus skiriami prizai", – planais dalijosi Ž.Šipka ir patvirtino, kad su priklausomybių ligomis kamuojamais žmonėmis  tiesiogiai nedirbs, nes svarbiau yra prevencija.

Šalinti negerovių priežastis, išmokyti žmones gyventi blaiviai yra labai svarbu. Bet ką daryti šiandien, kai net į ministrus taikosi neblaivūs vairuojantieji automobilius?

GALERIJA

  • Gelbėjimo ratą skęstantiesiems meta išplaukusieji
  • G. Jurevičius
  • D. Smailys
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Vidmantas

Gerai būtų- gauti patalpas, pinigų algoms, įrangai- tik dirbk. Tai gal pirma reikia dirbti ir parodyti ką gali, po to lyginti save su kitais, "gaunančiais"? Ar norima atimti iš tų kurie gauna? Ir tokia praktika mūsuose gerai žinoma, deja nepadedanti tiems reikalingiems pagalbos.

LIutas

Jo , jo "Čipas ir Deilas skuba i pagalbą"... Neduočiau nei 1 euro šitiems diletantams. Jiems svarbiausia asmeninė svarba ir pinigai, o ne sergančių gerovė.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS