BRONZINIAI KARIAI PASAKOS LIETUVOS ISTORIJĄ

Karo muziejuje apsigyveno devynios bronzinės Lietuvos karių figūrėlės, lankytojams pasakosiančios viduramžių istoriją.

Kalavijas, kovinis peilis, kirvis ar ietis, alkūnių, pečių, kelių, blauzdų apsaugos ir šarvai, nerti iš metalinių žiedų – tokią viduramžių Lietuvos karių ginkluotę mena paveikslėliai knygų puslapiuose ir kiti istoriniai šaltiniai. Grupelė entuziastų pabandė atgaivinti senąsias Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, o XIV, XV ir XVIII a. istoriją papasakoti ne žodžiais.

„Vartydamas nuostabią knygą apie Lietuvos karybą pagalvojau, kad būtų šaunu, jei kiekvieną čia sutiktą karį galėčiau pačiupinėti ir apsukti“, – kolekcijos užuomazgas, kurioms per dvejus metus virsti kūnu padėjo būrys istorikų, mokslininkų, menininkų ir karių, prisiminė vienas iš idėjos sumanytojų Deivydas Rimkevičius.

Pirmieji bandymai popierinius, dvimačius personažus perkelti į trimatį vaizdą, buvo nevykę. 3D spausdintuvais iš spalvotos keramikos kurtos figūros nebuvo išvaizdžios. Nepasiteisino ir metalų sulydymo lazeriu sukurti kariai su papildomomis detalėmis. Galiausiai nuspręsta imtis seno, laiko patikrinto būdo.

„Padarėme formas ir išliejome bronzines figūrėles“, – į delno dydžio karius už stiklo žvelgė D.Rimkevičius.

Vienas jų su skydu, puoštu Gediminaičių stulpais, kiti du su lanku ir arbaletu. Kiek tolėliau – raitelis, įsikibęs į žirgo pavadėlį ir karys puošniu galvos apdangalu prie patrankos. Iš viso – devynios figūros, pasakojančios Lietuvos istoriją, tarp tarp antikos ir naujųjų laikų. Idėjos sumanytojas neslėpė, - minėtąja atkarpa nežadantis sustoti.

„Kolekciją bandysime papildyti 1863-1864 metų sukilimo kariais. Čia pat turėtų įsitaisyti Nepriklausomybės kovų dalyviai“, – būsimus eksponatus vardijo istorikas ir teisininkas. Bronzinę kolekciją, anot jo, turėtų užbaigti dabartinės Lietuvos specialiosios pajėgos.

Iš arčiau pamatyti skulptorius ir modeliuotojo Valdo Skrito kurtas Lietuvos karių figūras nuo šiol galės visi miestiečiai – idėjos sumanytojai D.Rimkevičius ir Martynas Mickėnas jas nusprendė padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui.