GINČAS ZOOLOGIJOS SODE: TEISIASI DĖL NAUJOS TVOROS

Atnaujinto Lietuvos zoologijos sodo (LZS) tvora sukėlė ginčą: ją stačiusi bendrovė siekia prisiteisti pinigų, kurių negavo dėl sodo vadovų veiksmų. Šie kaltinimus atmeta.

Svarbi data

Praėjusių metų lapkričio 13 d. lankytojams buvo atvertas atnaujintas LZS.

Atsitiko taip, kad ši data tapo svarbi ne tik šį objektą mėgstantiems lankytojams, bet ir naują tvorą pastačiusiai bendrovei.

Statytojai pabrėžia: tvora buvo pastatyta, LZS atidarymas įvyko, tačiau paskui laukė netikėtumas. Tvoros užsakovai sutartį vienašališkai nutraukė ir tai buvo padaryta tada, kai visi darbai jau buvo atlikti ir tvora atiduota naudoti – praėjus daugiau nei metams nuo sutartyje numatytų darbų įvykdymo datos.

Zoologijos sodo vadovybė aiškina, esą, statant tvorą, būta nesąžiningų veiksmų.

Tiekimo nesklandumai

Statybos rangos sutartis tarp bendrovės „Vilungės statyba“ ir LZS pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 19 d.

Darbų vykdytojas Juozas Rapnikas, kalbėdamas su „Kauno diena“, neslėpė, kad darbai nevyko idealiai, tačiau viskas buvo atlikta laiku.

„Įvairių nesklandumų, susijusių su tiekimais, statybininkams pasitaiko nuolat. Tai gana įprasta. Sunkumų buvo, bet tai nesukėlė jokių sunkesnių padarinių. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, atsirado problemų dėl armatūros tiekimo, nes beveik visas metalas buvo vežamas iš Ukrainos. Paskui tiekėjas keitėsi, buvo pasikeitimų dėl projektavimo, keitėsi ir tvoros dislokacijos vieta, ir užsakovo norai. Dėl to ir darbų terminai buvo šiek tiek koreguojami. Taip jau yra: jei tiekėjas keičiasi, o armatūrą gauname ne šiandien, kaip buvo planuota, bet po pusantro mėnesio“, – nesklandumų sukėlusias aplinkybes nurodė statybos darbų vykdytojas.

Anot J. Rapniko, pačioje darbų pabaigoje atsirado problemų, kurias sprendžiant turėjo įsitraukti bendrovės juristai.

„Bendras pastatytos naujos tvoros ilgis – apie pusė kilometro. Teko dirbti ir specifinėse vietose – ant šlaitų. Nors ir buvo trikdžių, viskas buvo padaryta ir atiduota naudoti laiku, tačiau atsitiko taip, kad dabar reikalai komplikavosi“, – apgailestavo pašnekovas.

Rezultatas: Zoologijos sodo tvora tapo teisinio ginčo objektu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pateikė sąskaitą

Po LZS atidarymo nesutarimai dėl tvoros persikėlė į teismą.

2023 m. gruodžio 24 d. bendrovė „Vilungės statyba“ pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, prašydama panaikinti LZS sprendimą vienašališkai nutraukti statybos rangos sutartį, dėl ko, kaip tvirtinama, statytojui buvo nesumokėta 86,5 tūkst. eurų.

Ieškinyje sakoma, kad „Vilungės statyba“ LZS tvoros statybą pabaigė 2022 m. rugsėjo 15 d. ir pateikė užsakovui sąskaitą.

Darbų pabaigos data, anot „Vilungės statybos“ advokato Ilano Ostrovskio, atitinka Statybos rangos sutartį ir šalių suderintą pratęsimo terminą.

Meta kaltinimus

Bendrovei „Vilungės statyba“ skirtame LZS administracijos pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo teigiama, esą tvorą stačiusi „Vilungės statyba“ padarė trūkumų – nukrypo nuo esminių statinio projekto sprendinių. Dėl tos priežasties LZS negali gauti statybos užbaigimo liudijančio dokumento ir įregistruoti teisių Nekilnojamojo turto registre.

Sutarties nutraukimo pagrindime sakoma, kad rangovas esą nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų, dėl to, pasak pagrindimo, „užsakovas iš esmės negauna darbo rezultato“.

„Vilungės statyba“ su sutarties nutraukimo argumentais nesutinka, vertina juos kaip visiškai nepagrįstus, prieštaraujančius realiai situacijai.

Bendras pastatytos naujos tvoros ilgis – apie pusė kilometro. Teko dirbti ir specifinėse vietose – ant šlaitų. Nors ir buvo trikdžių, viskas buvo padaryta ir atiduota naudoti laiku.

Pasigenda faktų

„Toks vienašalis nutraukimas yra neteisėtas, nutraukimo priežastys – nesuprantamos, todėl ir kreipėmės į teismą“, – paaiškino bendrovės advokatas I. Ostrovskis.

„Vilungės statybai“ atstovaujantis teisininkas atkreipė dėmesį, kad LZS sutartį vienašališkai nutraukė praėjus daugiau nei metams, kai rangos darbai jau buvo atlikti ir sutartis pasibaigusi. Todėl, anot teisininko, ji net teoriškai negalėjo būti vienašališkai nutraukta.

Statytojai neigia, kad nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų.

„Iš statybos techninės priežiūros vadovo nebuvo gauta jokių raštiškų nurodymų, statybos techninės priežiūros vadovas niekuomet nenustatinėjo rangovui konkretaus pagrįstai tinkamo laiko nurodymų vykdymui, o statybos techninės priežiūros vadovo žodinius nurodymus rangovas vykdė geranoriškai, bendradarbiaudamas su užsakovu ir statybos techninės priežiūros vadovu“, – rašoma teismui skirtame „Vilungės statybos“ paaiškinime.

Apibendrinant pabrėžiama, kad visi sutarties nutraukimo argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti faktologine medžiaga.

Žaliava: aptverti prireikė nemažai metalo, dėl kurio tiekimo buvo nesklandumų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mato prieštaravimą

LZS tvorą pastačiusi bendrovė atkreipia dėmesį į prieštaringą sodo administracijos atstovų tvirtinimą, kad jie esą negali naudotis darbų rezultatu.

Pabrėžiama, kad rangovo darbų rezultatu užsakovas naudojasi nuo 2023 m. lapkričio 13 d., kai atnaujintas LZS buvo atidarytas lankytojams.

Gindama savo poziciją, statybų bendrovė dar priduria, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis pastatytu objektu.

Teisiniai niuansai

Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad paskutines pažymas ir kai kurių darbų etapų pabaigos aktus ir jų sąmatas vienašališkai pasirašė „Vilungės statyba“.

LZS įstatymo numatyta tvarka nekvestionavo „Vilungės statybos“ vienašališkai pasirašytų aktų – pažymų teisingumo ir pagrįstumo.

Anot „Vilungės statybos“ atstovų, aktų pasirašymas buvo formalumas, neiškreipiantis esminių sutarties nuostatų.

„Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu“, – aiškinama bendrovės „Vilungės statyba“ atstovų rašte.

Kas fiksavo trūkumus?

„Kauno diena“ situaciją pakomentuoti paprašė LZS administracijos. Nusiuntėme tokius klausimus:

1. Pakomentuokite „Vilungės statybos“ teiginius, kad LZS negalėjo nutraukti rangos sutarties jau vien dėl to, kad tada, kai ją nutraukėte, sutartis daugiau nei prieš metus jau buvo pasibaigusi ir įvykdyta.

2. Statytojai akcentuoja, kad jų darbo rezultatu, t. y. nauja tvora, LZS pradėjo naudotis. Tuo tarpu LZS teigia, kad užsakovas negali naudotis darbų rezultatu. Paaiškinkite, kuo remdamiesi taip tvirtinate?

3. Informuokite, kur, į kokias institucijas ir kada kreipėtės dėl, kaip teigiama, darbų nukrypimų, trūkumų? Kokie tie trūkumai?

4. Teigiate, kad statytojai darbus atliko su trūkumais, todėl negalite gauti statybos užbaigimo liudijančio dokumento ir įregistruoti teisių Nekilnojamojo turto registre. Kokių problemų LZS dėl to atsiranda?

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paaiškinimai – riboti

LZS komentaras: „Pagal Lietuvos zoologijos sodo su rangovu sudarytą sutartį rangovo įsipareigojimas buvo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. pagal projektą pastatyti tvorą, tuo tarpu sutarties baigtis siejama – rangovui tinkamai pastačius tvorą ir LZS ją priėmus ir apmokėjus. Deja, iki numatyto termino rangovas ne tik neįvykdė savo įsipareigojimo baigti atlikti tvoros statybos darbus (atsižvelgiant į tai, kad tvora yra viešas, matomoje vietoje esantis objektas, galimai ir dienraščio „Kauno diena“ skaitytojai yra pastebėję, kad dar 2022–2023 m. žiemą ji buvo statoma), tačiau ir dalį tvoros pastatė ne pagal projektą, dėl to LZS negali baigti statybos užbaigimo procesų. LZS, veikdamas sąžiningai, priimti tokių darbų negalėjo, tad įpareigojo rangovą ištaisyti šį esminį defektą. Kaip matyti iš susidariusios situacijos, rangovas tvoros statybos darbus atliko dar 2023 m., o esminio defekto – dalies tvoros pastatytos ne pagal projektą – nepašalino. Todėl LZS, įvertinęs susidariusią situaciją ir faktines aplinkybes, nutraukė sutartį, atsiskaitė su rangovu, kas sietina su visiška sutarties pabaiga.“

„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas – yra nagrinėjama civilinė byla, LZS, siekdamas išvengti išankstinės nuomonės susidarymo ir užtikrinti proceso objektyvumą, daugiau komentarų į šiuos jūsų pateiktus klausimus neteiks“, – priduriama papildomame LZS paaiškinime.

Šiuo komentaru buvo atsakyta ne į visus LZS administracijai redakcijos nusiųstus klausimus. Liko neaiškios svarbios aplinkybės: kur, į kokias institucijas ir kada LZS kreipėsi dėl, kaip teigiama, darbų nukrypimų, trūkumų, kuriais remiantis buvo nutraukta sutartis, sukėlusi LZS ir rangovo teisinį konfliktą.