Šeštadienį zoologijos sodo gyvūnai gavo daugiau darbo nei paprastai: turėjo pozuoti gausesniam būriui lankytojų. Su edukacinėmis programomis, parodomaisiais šėrimais čia švęsta Gyvūnų prižiūrėtojo diena.

„Kodėl aš myliu darbą su gyvūnais? Nes jie – patys geriausi draugai“, – nuotrauka su tokiu užrašu lankytojai iš anksto kviesti į Lietuvos zoologijos sodą Žaliakalnyje. Vaizdžiai tariant, čia visą dieną buvo galima įlįsti į gyvūnų prižiūrėtojo kailį: sukonstruoti žaislą papūgai, paruošti dovaną beždžionei iš jos mėgstamo maisto, susipažinti su gyvūnų prižiūrėtojo darbo įrankiais, diagnozuoti ligą gyvūnui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos studentai zoologijos sode laikinai įsteigė Būsimojo gyvūnų šeimininko akademiją. Vaikai mokyti pasitelkus gyvūnų kaukoles, didelį pliušinį meškį ir medžiaginius jo vidaus organus. „Čia – plaučiukai, širdutė, stemplė, skrandis, plonosios, storosios žarnos, inkstukai, blužnis, kepenys“, – vardijo LSMU Veterinarijos akademijos studentė Monika Ūselytė, skatindama aplink ją susibūrusius pradinukus užsivilkti baltą chalatą, užsimauti pirštines, ir, pasijutus tikrais gydytojais, operuoti meškiną bei surasti visus jo vidaus organus.

Geltonplaukis berniukas vyniojo dovaną beždžionei. „Padarykime dovaną, panašią į saldainį“, – pasiūlė savanorė. Berniukas į krepinio popieriaus juostą įvyniojo kelias saujas riešutų ir razinų mišinio – vadinamojo studentų maisto. „Pasirodo, šis maistas tinka ne tik studentams – ir beždžionėms“, – pakomentavo kažkas iš stebėtojų.

Tradiciškai, labiausiai apgulti buvo beždžionių narvai, ruonio baseinas ir žirafų užtvarai. „Mama, kodėl jos negalima šerti?“ – perskaičiusi užrašą ant žirafų gardą juosiančios tvoros, paklausė mergaitė su kasytėmis. „Todėl, kad jai skaudės pilvelį“, – paaiškino mama. „Pas ją ne pilvelis, o pilvas“, – atrėmė mergaitė.

Zoologijos sodo prižiūrėtojo darbas nėra paglostyti tigrą ar kupranugarį – tai yra sunkus, daug pastangų ir meilės reikalaujantis darbas.

Gyvūnų prižiūrėtojo dieną Lietuvos zoologijos sodas ėmėsi organizuoti, norėdamas supažindinti visuomenę su šiuo nelengvu, pasiaukojimo reikalaujančiu darbu. „Kartais prireikia labai daug pastangų tam, kad užmegztum su gyvūnu ryšį. Zoologijos sodo prižiūrėtojo darbas nėra paglostyti tigrą ar kupranugarį – tai yra sunkus, daug pastangų ir meilės reikalaujantis darbas. Štai tigro prižiūrėtojas pasakojo: tu negali glostyti tigro. Eidamas pas gyvūną, tu turi žiūrėti į jo akis, jį kalbinti, šaukti jį vardu, kiekvieną dieną su juo bendrauti taip, kad gyvūnas pats po kurio laiko ieškotų tavo žvilgsnio. Taip tarp žmogaus ir gyvūno užsimezga nebylus ryšys“, – bendravimo su gyvūnais subtilybes atskleidė Lietuvos zoologijos sodo vadybininkė Ieva Petraškaitė.

Šeštadienį zoologijos sode kalbėta ir apie gyvūnų išsaugojimą. „Juk gyvūnų prižiūrėtojai ne tik šeria, gydo gyvūnus, rūpinasi jų mažyliais, valo jų narvus, bet ir prisideda prie gyvūnų išsaugojimo. Pavyzdžiui, zoologai grąžina į gamtą pas mus išauginamus balinius vėžliukus. Taip pat yra ir su didžiaisiais apuokais, lūšimis“, – vardijo zoologijos sodo darbuotoja.