Į DAUG PROFESINIŲ KELIŲ ATVERIANČIĄ ENERGETIKĄ – TIESIAI IŠ KOLEGIJOS SUOLO

Nieko nebestebina, jei šių dienų jaunas žmogus savo būsimąjį profesinį kelią renkasi atidžiai, neskubotai, kartais netgi atsikvėpdamas metus po gimnazijos ar vidurinės mokyklos baigimo.

Tuo metu nekantriausi imasi darbų, antrieji savo laiką skiria savanorystei, dar kiti – stipriau pasiruošti kitų metų egzaminų užduotims. Tačiau yra atvejų, kai jaunuoliai labai kryptingai žino, ko sieks ir nedvejodami susitelkia į savo svajonę. Martyną Agejevą ir Lauryną Jaciunską į bendrą studijų suolą suvedė ne tik pasirinktos elektros energetikos studijos Kauno technikos kolegijoje (KTK), bet ir sykiu pačiupta profesinė galimybė – šiandien jie AB „Kauno tiltai“ energetikos projektus įgyvendinančio padalinio darbuotojai ir savo specialybės entuziastai.

Iš Obelių seniūnijos (Rokiškio raj.) kilęs Martynas prisimena, kad dar mokykliniame suole gerai sekėsi tikslieji mokslai, patiko fizika, todėl studijų pasirinkimas, susijęs su energetika, įvyko natūraliai: „Manau, visi sutiks, jog elektros energetika yra perspektyvi sritis. Būtent dėl aiškių karjeros galimybių rinkausi elektros inžinerijos programą. Tiesa, kaip atsarginį planą turėjau statybų krypties bei kelių inžinerijos studijas. Ir, beje, statybų idėjos nepaleidau ir šiuo metu ją studijuoju lygiagrečiai. O kai didžiąją mokslų kainos dalį kompensuoja darbdavys – motyvacija tik sustiprėja“.

Tuo tarpu iš Lazdijų į laikinąją sostinę studijuoti atvykęs Laurynas taip pat nedvejojo rinkdamasis, ką studijuoti. Didžiausias postūmis jaunuoliui – artimas asmeninis pavyzdys: „Paantrinsiu Martynui, kad į energetiką atviliojo marios profesinių galimybių. Dar daugiau – turiu brolį energetiką, tad šio darbo subtilybės bei specifika man buvo gerai pažįstama. Paprasta, kad nedvejoji ir aiškiai matai, kas būsi baigęs mokslus ir kaip kursi vertę visuomenei“.

Manau, visi sutiks, jog elektros energetika yra perspektyvi sritis. Būtent dėl aiškių karjeros galimybių rinkausi elektros inžinerijos programą.

Vos prieš porą savaičių sėkmingai baigiamuosius darbus apgynę pašnekovai sutaria, kad neprašovė pasirinkdami KTK. Didžiausias šių studijų privalumas, anot Lauryno, nenuginčijamas praktiškumas: „Pasidariau namų darbus – pasidomėjau kitas aukštąsias (ne)universitetines mokyklas pasirinkusiųjų atsiliepimais ir rekomendacijomis. Kadangi gyvenime daug ką grįsti ne žodžiais, o darbais reikia, tai įstojau į KTK, siūlančią pačiupinėti specialybę, pasimatuoti ją per praktinius užsiėmimus“.

Martynas taip pat atkreipė dėmesį į kolegijoje inicijuojamų projektinių darbų, laboratorinių užsiėmimų gausą. O kur dar studijų metu sutikti nauji žmonės – ir dėstytojai, ir energetikai svečiai, ir vyresni kurso draugai, jau turį sukaupę energetikų patirties.

Tai, kad abu vaikinai ėmė darbuotis energetikos srityje dar nebaigę studijų, tik patvirtina didžiulį šių specialistų poreikį. Antrame kurse, regis, eilinis įmonės vizitas kolegijoje iš esmės pakreipė Martyno ir Lauryno tolesnį kelią: parodę iniciatyvą bei norą mokytis ir tobulėti, jie buvo pakviesti prisijungti prie AB „Kauno tiltai“ energetikų padalinio. „Abiem nerti į šitą profesinį nuotykį buvo drąsiau“, – šypsosi Laurynas, kuriam šis energetiko darbas – pirmasis. AB „Kauno tiltuose“ jaunuoliai gavo progą ne tik pradėti savo karjerą energetikoje, bet ir informacijos bei kolegišką palaikymą rašant savo baigiamuosius bakalauro darbus. Martynas gilinosi į  330 kV oro linijos Lietuvos elektrinė- Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo temą, o Laurynui buvo įdomu išanalizuoti  110/10 kV Visagino TP rekonstrukcijos projektavimą.

Nauja pradžia, žinoma, reikalauja stiprios motyvacijos, pagavumo, žingeidumo. Perprasti patikėtų užduočių subtilybes gelbsti lydinti mentorystė, inžinerinis požiūris į problemas bei mokymasis iš klaidų. „Tik atėję gavome pastiprinimą – mano bendravardį darbų vadovą, kuris itin kantriai ir kolegiškai nukreipia, paaiškina, jei reikia – padrąsina“, – pasakoja Martynas. „Inžinieriai savo darbe vadovaujasi kredo, kad bet kokiai (net ir sudėtingiausiai) situacijai bus rastas sprendimas. Taigi, su tokiu nusiteikimu nebaisu ir imtis visų pirmų kartų, kai reikia skambinti, derinti, aiškintis ir taip krautis nepamainomą profesinių žinių bagažą“, – dėsto L. Jaciunskas.

Įmonėje vaikinai turi visas galimybes įsitraukti į svarbius projektus. Laurynui šiuo metu patikėtas Jonavos transformatoriaus pastotės rekonstrukcijos administravimas, jo bendramoksliui – penkių mažesnių pastočių (Vidzgirio, Varėnos, Saugų, Vilijampolės, Panerių). Nors darbas yra daugiau „popierinis“ – grafikų ruošimas, protokolų rengimas, darbo projektų, pastabų derinimas ir pan. – užduočių niekuomet nepristinga. Tai, savo ruožtu, tik dar labiau leidžia įgyti energetikui naudingų gebėjimų, pavyzdžiui, kantrybės, lankstumo, didelio informacijos srauto valdymo.

Tik atėję gavome pastiprinimą – mano bendravardį darbų vadovą, kuris itin kantriai ir kolegiškai nukreipia, paaiškina, jei reikia – padrąsina.

Tiesa, kaip ir visur, taip ir čia daugelis dalykų ir procesų nulemiami žmogiškojo faktoriaus. „Žmonių, kaip ir užduočių, yra įvairiausių. Natūralu, jog su vienais komunikuoti paprasta, su kitais sudėtingiau. Vienur daugiau geranoriškumo ir platesnio situacijos matymo, tačiau pasitaiko ir nepajudinamų formalistų. Bet su anksčiau jau minėtu inžineriniu nusiteikimu viskas įmanoma“, – optimizmo nepraranda Laurynas. Jį papildydamas M. Agejevas sako, jog norint būti geru energetiku, reikia gebėti planuoti bei organizuoti, valdyti energetikos projektus. Taip pat svarbu analizuoti situaciją, atpažinti problemas ir, žinoma, rasti sprendimus. Ne mažiau reikšminga pačiam rodyti iniciatyvą, patikėtas užduotis atlikti sąžiningai ir atsakingai.

Abu vaikinai pripažįsta, jog tobulėti verčia ne tik bendradarbių konsultacijos ar mentoriaus pagalba. Iššūkiai irgi yra savotiškas išlipimas iš komforto zonos. Didelė projektų apimtis, kartais – žmonių trūkumas ar priekabūs užsakovai verčia greitai reaguoti, tartis ir judėti į priekį. Savo ruožtu Laurynas pažymi komunikacijos su visomis bendradarbiaujančiomis grandimis laiku ir vietoje svarbą: „Pamenu, pačioje darbo pradžioje buvau šiek tiek sutrikęs, kai ne visai žinai kam ir ko. O juk tinkamai pateikta informacija – bet kokių sklandžių procesų variklis“.

Apie ateitį M. Agejevas kalba atsargiai – kol kas dirbdamas „Kauno tiltuose“ jaučiasi savose vėžėse, todėl planuoja ir toliau čia likti. Yra pasvarstymų apie tolesnes studijas, siekiant aukštesnio akademinio laipsnio, taip pat galvoja apie aukštesnę pareigybės poziciją. Tuo tarpu Lauryno planuose – noras gilintis į atsinaujinančią energetiką.

Pabaigai pašnekovai ypač atkreipia besirenkančiųjų studijas moksleivių dėmesį. Anot jų, svarbu susitarti su savimi, ar norima, jog būsimas darbas suteiktų prasmės jausmą. Elektros energija mūsų kasdieniame gyvenime tapo įprasta kaip oras. Ji maitina mūsų namus, verslus, pramonę, transportą. Sumanūs elektros energetikos specialistai rūpinasi energetiniu efektyvumu, atsinaujinančių energetikos šaltinių diegimu. Turėdami užtikrintą elektros tiekimą, galime imtis mažų buitinių darbų ir valdyti didžiulius projektus gamyboje. Kitaip tariant, elektra yra visur ir ją prisimename dažniausiai tik tada, kai ji pradingsta. Dar daugiau – energetika siūlo būti strategiškai svarbių projektų dalimi. Vienas tokių – Baltijos šalių sinchronizacija ir ėjimas energetinės nepriklausomybės link.

Kokybiškas ir praktiškas elektros energetikos studijas siūlo Kauno technikos kolegija.

AB „Kauno tiltai“ visuomet laukia motyvuotų būsimųjų energetikų kolegų (-ių) praktikai ar įvairioms darbo pozicijoms.