Į Kauno įmonę dirbti grįžta emigrantai | KaunoDiena.lt

Į KAUNO ĮMONĘ DIRBTI GRĮŽTA EMIGRANTAI

Mokslininkams, politikams ir ekonomistams ieškant galimybių sustabdyti emigraciją, Kaune veikiančios įmonės vadovai ir darbuotojai siūlo patį paprasčiausią būdą – keisti požiūrį ir tą pradėti daryti nuo savęs.

Pasikliauna intuicija

"Tie, kurie stengiasi ir gerai dirba, tie, kurie tiki, ką daro, užsidirba ir Lietuvoje", – statistams popieriuje raitant skaičius, žyminčius į užsienį plaukiančios darbo jėgos srautus, pokalbį pradėjo įmonės "Baltijos brasta" vadovas Saulius Drėgva.

Trečią dešimtmetį istoriją rašanti įmonė užsiima didmenine statybinių, pakavimo medžiagų, dušo kabinų, tualeto, biuro pertvarų gamyba ir prekyba, o jos produkcija prekiaujama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Sėkmė? Anaiptol. S.Drėgva įsitikinęs, kad galvą reikia lenkti ne aukščiausioms jėgoms, o žmonėms, dirbusiems ir tebedirbantiems dėl bendro tikslo. Paklaustas, kaip iki šiol atsirinkdavo darbuotojus ir ar dėl emigracijos mastų jų nestinga, "Baltijos brastos" direktorius neslėpė, kad įmonė darbuotojų ieško ir neretai juos apmoko pati. Jam pritarė ir įmonės akcininkas Vidmantas Petraitis.

"Dažnai bendraudamas su žmogumi gaudau atsitiktinius žodžius, kuriais jis apie save pasako daugiau, nei norėtų. Be to, pasitikiu intuicija. Ji manęs neapgauna", – į jaunąją kolegę su dideliais užmojais savo kairėje akies kampeliu dirstelėjo verslininkas.

27-erių Lauryna Rakauskaitė – įrodymas, kad pastarojo pasirinkimas buvo teisingas.

"Aš sakyčiau, kad šis pavyzdys kalba ne apie mano nuojautas, o apie žmogaus galimybes – kiek jis gali padaryti tada, kai yra išalkęs žinių", – jaunai specialistei, įmonėje skaičiuojančiai jau šeštus metus, liaupsių negailėjo akcininkas.

Darbą derino su mokslais

Paklausta, kaip atsidūrė įmonėje Kaune, Palemone, Lauryna santūriai šyptelėjo ir mintimis persikėlė į 2011-ųjų vasarą, kai jai buvo vos dvidešimt vieni.

Tąsyk Kauno technologijos universiteto ketvirtakursė intensyviai ieškojo vietos, kur galėtų atlikti praktiką ir galbūt įsitvirtinti ateityje.

"Kitų skelbimų nepamenu, tik žinau, kad, pamačiusi "Baltijos brastos" siūlomą gamybos vadovo asistento pusės etato vietą, nieko negalvojusi nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą", – pasakojimą tęsė jauna moteris.

Sakyčiau, kad šis pavyzdys kalba ne apie mano nuojautas, o apie žmogaus galimybes – kiek jis gali padaryti tada, kai yra išalkęs žinių.

Netrukus ji sulaukė kvietimo į darbo pokalbį, o po jo, eidama į paskaitas – pakartotinio skambučio ir siūlymo įsilieti į įmonės darbuotojų šeimą.

"Pradėjau nuo paprastų techninių darbų: spausdinau etiketes, pildžiau darbo laiko apskaitos žiniaraščius, suvesdavau duomenis. Darbas patiko. Tiko ir jo sąlygos. Atiduoti daugiau savęs darbui tuo metu negalėjau dėl mokslų, – padėtis, pasak L.Rakauskaitės, pasikeitė jai apgynus baigiamąjį darbą ir įgijus bakalauro laipsnį. – Atėjau ir paklausiau, ar negalėčiau dirbti visu etatu."

Mokslus tik ką baigusiai jaunai perspektyviai specialistei prie turimo pusės etato buvo pridėta dar tiek pat, o kartu – ir papildomų darbų.

Netikėtas pasiūlymas

Gerus rezultatus ir atkaklumą demonstruojanti Lauryna netrukus sulaukė kito netikėto pasiūlymo – užimti Pakuočių skyriaus vadovės pareigas.

"Arba tu, arba ieškosiu kito žmogaus", – V.Petraičio žodžiai Lauryną tąsyk maloniai išmušė iš vėžių.

Tiesa, apie savo apsisprendimą ji pranešė tik kitądien, pasvėrusi visus galimus "prieš" ir "už". Pastarųjų buvo daugiau, todėl ambicinga mergina nusprendė priimti iššūkį.

"Rizikavau ir aš, bet šis sprendimas vienareikšmiškai pasitvirtino", – į Pakuočių skyriaus vadovę, kuriai, laikui bėgant, drąsiai patikėtų dar aukštesnes ir svarbesnes pareigas, su pasididžiavimus žvelgė V.Petraitis.

Lauryna neslėpė, kad pradžia einant naujas pareigas nebuvo lengva. Teko pelnyti ne tik naujųjų pavaldinių, turinčių gerokai didesnę darbo patirtį nei ji, palankumą, bet ir įsisavinti daug naujų žinių.

"Spalio 13 d. bus lygiai šešeri metai. Kiekvieni jų man buvo tarsi neįkainojama pamoka. Dabar drąsiai galiu pasakyti, kad aplink mane surinkti žmonės, su kuriais noriu ir galiu eiti pirmyn, –  savo pasirinkimu neabejojo jauna moteris, kone kasdien bendraujanti su interesantais ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. – Beje, visai nesenai dalyvavau mokymuose Japonijoje. Smagu keliauti, bendrauti, pažinti, bet dirbti gera čia."

Visus tuos, kurie mano, kad svetur duona skalsesnė ir lengvesnė, Lauryna ragino neskubėti daryti išvadų ir alternatyvų pirmiausia ieškoti Lietuvoje. Jai pritarė įmonės akcininkas.

"Žingsnis po žingsnio Lauryna ėjo link to, kur dabar yra. Šiuo metu ji vadovauja padaliniui, jungiančiam daugiau nei šimtą žmonių. Neįtikima? Anaiptol. Kiekvienas jūsų gali parodyti tokį rezultatą", – jaunos specialistės augimą gyrė ir sekti jos pėdomis kvietė V.Petraitis.

Naudingos gyvenimo pamokos

Giedrius Pyrantas – dar viena sėkmės istorija ir atsidavusio darbuotojo pavyzdys. Būdamas dvidešimt septynerių, kaunietis įsiliejo į įmonės veiklą, kurioje verda jau šešioliktus metus.

"Aš labai senamadiškas ir nepopuliarus. Nuo septyniolikos esu su ta pačia moterimi, o nuo dvidešimt septynerių – su "Baltijos brasta". Nors štai Jungtinėse Amerikos Valstijose darbą žmonės keičia kas penkerius ar net trejus metus", – su šypsena veide pokalbį pradėjo projektų vadovas.

Aukštyn pakeltais lūpų kampučiais jis esą pradeda ir kiekvieną darbo dieną, o šiai pasibaigus mintyse įvertina ją, kaip tai daro Tekančios Saulės šalies gyventojai.

"Visuomet apgalvoju, kuo prabėgusi diena buvo įdomi ir ką ji man davė. Gal ir sunku patikėti, bet kiekvienoje jų randu nepaprastų akimirkų. Kaip ir vienas mūsų darbuotojas iš cecho, įmonėje dirbantis dvidešimt vienus metus. Klausiau jo kažkada, ar nenorėtų keisti darbo, o jis man atšovė: ne, esu ir taip laimingas", – optimizmu, kurio nestokoja apkalbėtas ilgametis darbuotojas, tryško ir pats G.Pyrantas.

Darbas įmonėje esą pakeitė ne tik jo suvokimą į tam tikrus gyvenimiškus dalykus, bet ir gerokai papildė žinių bagažą, išmokė bendrauti su žmonėmis.

"Kolektyve yra labai daug skirtingų žmonių, tačiau jaučiame bendrumą ir tai mums labai padeda", – lenkdamas pirštus, svarbiausius įmonės sraigtelius ėmė vardyti 42-ejų vyras. Antai viename skyriuje prie telefono kontaktus mezga buvęs dailės mokytojas, prie kito stalo – filologės išsilavinimą turinti moteris, pirmajame aukšte – roko muzikantas.

"Kad ir kokie būtume, visus mus vienija bendras tikslas – tobulėti, o prie to labai prisideda mūsų darbe naudojamos "Lean" metodikos, tokios kaip "5S", "Kaizen", "Asaichi" ir t.t. Be kita ko, mes kaip kumštis ne tik darbe, bet ir užvėrę duris. Štai prieš kelias savaites su kolektyvu plaukėme Nemunu ir nuostabiai praleidome laiką, – pokalbį tęsė projektų vadovas. – Žinote, per visus tuos metus esu sulaukęs ne vieno darbo pasiūlymo, tačiau neišėjau. Čia dalis manęs ir darbai, kurių dar nenuveikiau."

Stengiasi visiems padėti

Skyrius, kuriam vadovauja Giedrius, per šešiolika metų išaugo daugiau nei dešimt kartų. Vietoje buvusių trijų dabar čia kelios dešimtys žmonių. Kone pusė jų – grįžę iš užsienio. Ne todėl, kad nepritapo ar darbas pasirodė sunkiai įkandamas. Kaip sako projektų vadovas, taip susiklostė aplinkybės: vaikai, namai ir t.t.

"Žmonės klausia, ar priimsime juos, jei jie grįš iš užsienio. Visuomet atsakau teigiamai, bet prašau grįžus papasakoti, kuo jiems buvo naudingos permainos. Taip, jie grįžta ir dažnai neturi kuo pasidžiaugti. Pasirodo, ne pyragai ten", – apmaudo neslėpė V.Petraitis, kuriam ne mažiau nei patenkintas klientas svarbūs ir šalia dirbantys žmonės.

Todėl į kiekvieną situaciją: ligą, nelaimę –  kolektyvas reaguoja su atjauta ir žmogišku supratimu.

"Štai kad ir mūsų Emantas. Vyras dvylika metų užsienyje dirbo  namų montuotoju, o grįžusiam atgal į Lietuvą medikai uždraudė dirbti montuotojo darbą dėl kelių problemų, todėl jis norėjo viską mesti ir ieškoti kito darbo. Įvertinę jo aštrų protą, pasiūlėme alternatyvą – kitokį darbą toje pačioje įmonėje, – apie netradicinius sprendimus kalbėjo projektų vadovas G.Pyrantas. – Žinote, kas svarbiausia? Niekada nereikia galvoti apie mūsų silpnąsias vietas, nes tuomet silpni ir būsime. Reikia galvoti apie stipriąsias. Taip, noriu pasakyti, kad net paprastas indų plovėjas gali būti pačiu geriausiu plovėju. Viskas priklauso nuo požiūrio!"

GALERIJA

  • Į Kauno įmonę dirbti grįžta emigrantai
  • Į Kauno įmonę dirbti grįžta emigrantai
  • Į Kauno įmonę dirbti grįžta emigrantai
  • Į Kauno įmonę dirbti grįžta emigrantai
  • Į Kauno įmonę dirbti grįžta emigrantai
Vilmanto Raupelio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (22)

Kaunietis

Dziugiuosi, kad yra tokiu kompaniju su didelem vertybem.

R

Apie baltijos brasta manau atsiliepimu neigiamu yra daugiau nei teigiamu ;) nesiulau ten darbintis

kažkaip

neįtikinamai skamba tas straipsnis.Atlyginimų nepaminėta,tik rašo,kad viskas puiku.Vat man įdomu,kaip ilgai ši įmonė gyvuos ?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS