Į KAUNO RAJONO MERO POSTĄ – ŠEŠI KANDIDATAI

Iš šešių kandidatų, artėjančiuose savivaldos rinkimuose pretenduojančių užimti Kauno rajono mero postą, – dvi moterys. Be dabartinio Kauno rajono mero, šio posto sieks du Valstybinės miškų urėdijos darbuotojai ir smulkus verslininkas.

Viena iš moterų, pretenduojančių vadovauti Kauno rajonui, yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Jūratė Truncienė. Pastaruosius dvejus metus ji yra Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėja Kauno rajone. Šešiolika metų prieš tai moteris dirbo Užliedžių seniūnijoje: seniūno pavaduotoja, vėliau – seniūne.

„Manau, kad visų mūsų šansai šiuose rinkimuose lygūs“, – apie šansus užimti mero postą užsiminė 56-erių J.Truncienė. Jei užimtų mero postą, moteris sakė pirmiausia siektų viešumo ir skaidrumo, kurių, jos žodžiais, dabartiniame savivaldybės vadovų darbe trūksta.

Antroji kandidatė – Darbo partijos atstovė asociacijos „Gyvastis“ prezidentė 41-erių metų Aušra Degutytė. Ši Girionių gyventoja du kartus dalyvavo savivaldos rinkimuose, tačiau į Kauno rajono tarybą nebuvo išrinkta, ankstesnėje kadencijoje dirbo Kauno rajono mero patarėja, todėl nevadina savęs politikos naujoke. „Jei jau galime pasidžiaugti, kad Kauno rajono keliai ganėtinai sutvarkyti, gerėja infrastruktūra, tai dabar, atsižvelgiant į tai, kad auga gimstamumas, reikėtų didinti vietų skičių darželiuose, vaikų užimtumą atokesnėse rajono vietose“, – planuojamus darbus įvardijo A.Degutytė.

Mero posto siekia ir dabartinis Liberalų sąjūdžio frakcijos Kauno rajono taryboje seniūnas mažosios bendrijos „Guldenas“ savininkas iš Jonučių Gintautas Krilavičius. „Jei būčiau išrinktas meru, pirmiausia reikėtų keisti savivaldybės valdymo pobūdį – reikėtų išsivaduoti nuo diktatūros. Turėjom rajone ir Laisvės pikniką, ir STT paviešintą korupcijos skandalą, tačiau niekas ypatingai nepasikeitė, mano supratimu. Klesti nepotizmas, giminystės ryšiai, savivaldybės įmonėms nekeliami tikslai“, – kritikos negailėjo G.Krilavičius. Pasak jo, pirmas darbas būtų modernizuoti savivaldybės valdymą, siekti atvirumo ir skaidrumo.

Manau, kad visų mūsų šansai šiuose rinkimuose lygūs.

Du miškininkai, dalyvaujantys mero rinkimuose – tai Valstybinės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius, atstovausiantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, ir girininkas Kęstutis Markevičius, atstovausiantis partijai „Tvarka ir teisingumas“. Vis dėlto vadinti 37-erių metų J.Urbanavičių vien miškininku neapsiverčia liežuvis: 2008–2012 m. jis buvo Seimo narys, į Seimą išėjęs iš Kauno rajono tarybos. Šią kadenciją jis taip pat yra tarybos narys, TS-LKD frakcijos seniūnas joje.

„Jei dalyvauju mero rinkimuose, vadinasi, galvoju, kad yra šansų juos laimėti. Esame subūrę komandą, nusiteikę ryžtingai, – optimizmo neslėpė J.Urbanavičius. – Jei būčiau išrinktas, visų pirma rengčiau susitikimus su visų seniūnijų gyventojais. Kauno rajonas – didelė žiedinė savivaldybė, problemų daug, visų taip greit nesuminėsiu, viena jų – kelių asfaltavimas. Čia tikrai reikia padirbėti.“

„Nemanau, kad man reikės iškeisti miškininko profesiją į politiko duoną – realiau vertinu galimybę užimti Kauno rajono tarybos nario, o ne mero postą“, – prisipažino kitas kandidatas į mero postą – K.Markevičius. Jis pabrėžė esantis nepartinis, tik į šiuos rinkimus einantis su „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašu. „Kažką naujo galėčiau įnešti dirbdamas taryboje. Kauno rajonas dabar – aukštam lygy, čia labai rimta komanda dirba. Aš esu už darbų tęstinumą, o kaip ten bus – pamatysim“, – nedaugiažodžiavo 52-ejų miškininkas.

Perrinkimo sieks ir dabartinis Kauno rajono meras socialdemokratas Valerijus Makūnas. Jis mero pareigas eina pastaruosius dvylika metų. „Norisi tęsti pradėtus darbus“, – pagrindinį motyvą, kurio vedamas eina į rinkimus, įvardijo V.Makūnas. Jei būtų perrinktas, prioritetinės sritys rajone išliktų švietimas ir socialiniai reikalai. „Tai, ką buvome įsipareigoję atlikti 2015–2019 m. kadencijoje, atlikome, kaip ir papildomų darbų. Kitą kadenciją įsipareigojame tęsti jaunų šeimų skatinimo politiką – jas remtume tiesiogiai ir skatinant kurti darbo vietas rajone, sieksime didinti atlyginimus mokytojams, kultūros, socialiniams darbuotojams. Sieksim parengti kiekvienos seniūnijos urbanistines vizijas.

Švietimas – mūsų prioritetas. Toliau renovuosime, rekonstruosime mokyklas, norim pastatyti ir pradinę mokyklą Mastaičiuose“, – planuojamus darbus vardijo meras. Jei būtų perrinktas, tai būtų ketvirtoji 63-ejų amžiaus V.Makūno kadencija Kauno rajono mero poste.

Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė Kauno rajono savivaldybės Rinkimų komisijos pirmininkė Rūta Svečiulienė, visų minėtų partijų, kurių atstovai dalyvaus kovo 3-ąją vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose, kandidatų sąrašai registruoti ir rinkimams į Kauno rajono tarybą. Be to, baigiantis praėjusių metų gruodžiui, buvo įregistruotas dar vienos, savo atstovo į merus nekėlusios rinkimų į to paties rajono savivaldybės tarybą kampanijos dalyvės – Lietuvos centro sąjungos – kandidatų sąrašas. Tad dėl rinkėjų balsų per Savivaldos rinkimus Kauno rajone varžysis septynių partijų kandidatai. Šiems rinkimams minėtame rajone nesiregistravo nė vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Kauno miesto savivaldybėje registruotas vienintelis toks – „Vieningo Kauno“ komitetas.

Kauno rajono savivaldybė pagal rinkėjų prioritetus ilgą laiką buvo skirstoma į dvi dalis – kairįjį ir dešinįjį Nemuno krantus. Kairysis Nemuno krantas (Garliava, Ringaudai ir kt.) būdavo vadinamos konservatorių bastionu, o dešinysis (Karmėlava, Neveronys, Batniava ir kt.) – socialdemokratų. Ilgainiui rinkėjų prioritetai keitėsi – ryškios kairiojo ir dešiniojo Nemuno krantų rinkėjų balsų takoskyros nebeliko.