IŠSKIRTINĖ EKSKURSIJA ARKIKATEDROS STOGU

Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos stogas uždengtas naujomis čerpėmis. Tai – tik matoma kauniečiams daugiau nei metus vykusio didelio darbo dalis. 600 metų skaičiuojančioje didžiausioje Kauno bažnyčioje – šiandienos saugumo reikalavimus atitinkantys įrenginiai.

Pateko tarp dešimties

Prieš porą metų parengtas Kauno arkikatedros bazilikos remonto ir restauravimo projektas stumiasi į priekį. Siekiant svarbiausius Lietuvos sakralinius objektus kompleksiškai pritaikyti viešiesiems turizmo ir piligrimų poreikiams, buvo sukurta Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programa, į kurios sąrašą buvo įtraukta ir Kauno arkikatedra bazilika.

Pagrindinė Kauno šventovė pateko tarp 10 bažnyčių, gavusių ES finansavimą. Projektas parengtas arkikatedros stogui, bokštui suremontuoti ir pritaikyti turizmo reikmėms, informaciniam centrui įrengti ir katedros vidui sutvarkyti.

"Kylam į palėpę?" – svetingai šyptelėjo Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Evaldas Vitulskis. Sraigtiniais laiptais leidomės į ekskursiją.

Naujais takais

Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje. Jos ilgis – 84 metrai, plotis – 34 metrai, o aukštis – 28 metrai. Renesanso stiliaus bokšto aukštis – 55 metrai. Tuos 28 metrus iki bažnyčios palėpės kunigas E.Vitulskis įveikė kaip patyręs laipiotojas.

Šeimininkas leidosi naujai įrengtais takais. "Pradėjus darbus, pirmiausia išvalė sovietmečiu naudotą šiltinimo medžiagą perlitą ir sutvirtino stogo konstrukcijas", – pasakojo kunigas.

Iš istorinių šaltinių buvo žinoma, kad arkikadedros stogas buvo dengtas čerpėmis, todėl pasirinkta autentiką atitinkanti medžiaga. Iki remonto stogą dengusi skarda čia uždėta dar caro laikais, tik buvo nuolat perdažoma.

"Kadangi stogas buvo dengiamas čerpėmis, reikėjo sutvirtinti ir jo konstrukcijas, sutvarkyti visą bažnyčios palėpę", – E.Vitulskis vedė metaliniais palėpės takais, kol atsidūrėme virš centrinio altoriaus. O ten jau iki įrengto avarinio lango, pro kurį atsivėrė giedro šeštadienio ryto dangaus nutviekstas Kauno senamiesčio vaizdas.

Šimtmečiai ir modernumas

"Būdavo, sėdžiu klausykloje ir staiga pajuntu kaip sujuda visas pastatas. Žinau – užkėlė vieną čerpių padėklą", – metus trukusio stogo remonto įspūdžiais dalijosi E.Vitulskis. Dabar sutvirtintos arkikatedros bazilikos stogo konstrukcijos laiko maždaug 50 tonų sveriantį čerpių stogą. Kunigo paminėtoje situacijoje bažnyčia sujudėdavo nuo toną sveriančios paletės čerpių.

Būdavo, sėdžiu klausykloje ir staiga pajuntu kaip sujuda visas pastatas. Žinau – užkėlė vieną čerpių padėklą.

Tonos padėklas lyg menka muselė šiam didingam anų laikų statiniui. Anuomet statė kaip sau, todėl maža rizika, kad čia kažkas kažko galėtų neatlaikyti. Tiesa, trys arkikatedrą niokoję gaisrai sunaikino kelis palėpės skliautus. Tačiau išlikę skliautai tik dar kartą įrodo tųmečių projektuotojų ir statybininkų gebėjimus.

Po senuoju katedros čerpių stogu – modernios technikos invazija: priešgaisrinės, žaibosaugos, elektros instaliacijos, signalizacijos sistemos – viskas, kas privalu pagal šiandienos reikalavimus, viskas pagal ES standartus.

Vietoj medžio – metalas

Šį kartą kunigas E.Vitulskis iš palėpės palydėjo į arkikatedros bokštą, prie pat kiekvieną sekmadienį 11.30 val. prabylančio varpo. Daugiau nei toną sveriantį specialiai šiai bažnyčiai išlietą varpą mechaniškai išjudina į aukštybes pakilę savanoriai.

Kauno arkikatedros bazilikos bokštas dar laukia čia sugužančių darbininkų. Projekte numatyta bokštą pritaikyti turizmo reikmėms. "Miestiečiai ir turistai į bokštą galės pakilti iš apačios įrengtais laiptais pasigrožėti Kauno senamiesčiu. Mediniai perdengimai bus išmontuoti ir įrengti saugūs metaliniai. Atsidengs išorinės navos", – užmojus pristatė E.Vitulskis.

Šiuo metu baigus stogo tvarkymo darbus, arkikatedroje bazilikoje dar vyksta Sopulingosios Švč.Mergelės Marijos altoriaus skulptūros, lipdybos ir architektūrinių paviršių konservavimas ir restauravimas. Šie darbai vykdomi Kultūros paveldo departamento skirtomis lėšomis.

Krapštosi ir restauratoriai

"Restauraciniu požiūriu čia yra įdomūs ir ganėtinai sudėtingi darbai. Čia jau tikri restauravimo darbai – skliauto tapyba, altoriaus sidabravimo ir auksavimo darbai", – pasakojimą apie prisilietimą su šimtmečių menu tęsė A.Struna.

"Plika akimi nematoma, tačiau visas skliauto tinkas yra sutrūkinėjęs kaip voratinklis. Reikia sutvirtinti visą paviršių, kad paskui vėl laikytųsi restauruota tapyba. Dėl to ir krapštosi ilgai tie restauratoriai, nes kiekvieną galiuką reikia paruošti", – aiškino A.Struna.

Vieno iškiliausių ir gražiausių statinių Lietuvoje jau atliktų ir planuojamų atlikti darbų sąmata siekia 8 mln. eurų. "Stogas gražiausiai matosi nuo Aleksoto", – arkikatedrą žvilgsniu glostė kunigas E.Vitulsis.