Jaunos kaunietės – pavyzdys daugeliui: svarbiausia tikėti tuo, ką sakai | KaunoDiena.lt

JAUNOS KAUNIETĖS – PAVYZDYS DAUGELIUI: SVARBIAUSIA TIKĖTI TUO, KĄ SAKAI

Kaunietės Kotryna ir Vita, nepaisant jauno amžiaus, žmonių, galvojančių kitaip nei jos, nesmerkia. Priešingai – visas nuomones priima kaip gyvenimo pamokas ir naują patirtį.

Trys argumentai

Šešis kartus per savaitę traukdami laikraštį iš pašto dėžutės jūs, be abejonės, žinote, kodėl popierinis variantas yra geriau nei virtualus, o dabar raskite bent tris argumentus ir įtikinkite jums prieštaraujantį, dienų dienas prie kompiuterio kiurksantį kaimyną, kad internetas – ne konkurentas spausdintam žodžiui.

"Laikraštis – tradicija. Apčiuopiamas dalykas. Jo neišjungsi, jis neišsikraus, jo neriboja kilobaitai. Daugumai jis tarsi savotiškas ritualas. Vieniems laikraštis – rytinės kavos prieskonis, kitiems – atokvėpis tarp darbų", – šešiolikmetė Kotryna Andriuškevičiūtė į kampą spraudė skeptikus, netikinčius spaudos išlikimo galimybe.

Jaunoji debatininkė drauge su aštuoniolikmete Vita Raskevičiūte jus nesunkiai įtikintų, kad dirbantiems migrantams vertėtų suteikti balsavimo teisę šalyje, kurioje laikinai rado prieglobstį, o dvejus metus trunkančios motinystės atostogos – tikrai ne karjeros pabaiga. Įtikintų, net jei pačios tuo netikėtų.

Gebėjimas įtaigiai kalbėti ir argumentuoti – Dievo dovana? Galbūt vis dėlto Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivės įsitikinusios, kad be debatų, kuriais pastaruoju metu gyvena, patirties savo nuomonę jos reikštų kur kas santūriau.

"Pirmiausia pradėkime nuo to, kas yra debatai, – iniciatyvą į savo rankas, kaip tai daro turnyrų metu, perėmė V.Raskevičiūtė. – Debatai – konstruktyvi diskusija, turinti labai aiškų formatą. Yra pusė, kuri sutinka, yra pusė, kuri prieštarauja. Kiekvienas kalbėtojas turi savo vaidmenį, pristato argumentus, reaguoja į tai, ką pasako priešininkas ir bando įrodyti savo tiesą. Kitaip tariant, debatai – argumentuotas ginčas."

Svarbiausia tikėti tuo, ką sakai, ir dar... turi įsivaizduoti, kad esi pats protingiausias. Net tada, kai prieš tave stovi pasaulio čempionai.

Įtraukė bičiulė

Kotryna debatais susidomėjo maždaug prieš metus. Jos bičiulė, šiemet vienuoliktą klasę baigusi Vita, kiek anksčiau.

"Nesu labai muzikali. Sportu pernelyg nesidomiu, o štai plepėti ir ginčytis man tikrai patinka", – paklausta, kas privertė rinktis debatų užsiėmimus gimnazijoje, o ne plaukimo treniruotes baseine ar piešimo pamokas dailės mokykloje, savo sprendimą argumentavo V.Raskevičiūtė.

Kotryna, ne vienus metus skyrusi muzikai, prisiminė praėjusių metų pavasarį ir netikėtą bendramokslės Liepos kvietimą iš arčiau susipažinti su debatų virtuve.

"Nepatiks – galėsi nelankyti. Jokios prievartos", – bičiulė tąkart nė nenutuokė, kaip stipriai debatų virusas įsiskverbs į Kotryną. Dabar mergina kartu su geriausių Lietuvos debatininkų komanda keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po pasaulį.

Vien per šiuos metus aštrialiežuvių kauniečių komanda dalyvavo aštuoniuose turnyruose.

"Ryga, Kopenhaga, Štutgartas, Talinas, Praha, Kroatija", – lenkdama pirštus V.Raskevičiūtė tikino, kad šie metai joms buvo pilni iššūkių ir naujų potyrių. – Tarkim, Štutgarte dalyvavome debatuose prieš komandą, kuri Kroatijoje vykusiame pasaulio debatų čempionate užėmė pirmą vietą. Taigi turėjome daug neįkainojamų treniruočių."

Visapusiškai išprususios

Debatų turnyrai, anot pašnekovių, yra dviejų tipų. Į vienus dalyviai vyksta iš anksto žinodami temą, todėl gali bent kelias savaites intensyviai ruoštis. Kituose turnyruose temą debatų dalyviai sužino likus valandai iki jų pradžios.

"Mums pasako temą ir kurioje barikadų pusėje stovėsime. Nuo tos akimirkos nebegalime naudotis internetu ir jokia literatūra. Draudžiama su kuo nors konsultuotis. Turime kliautis komandos nariais ir tuo, ką turime sukaupę galvose", – dėl šios priežasties, K.Andriuškevičiūtės teigimu, debatų dalyviai privalo būti visapusiškai išprusę ir smalsūs.

Kotryna ir Vita nuolat peržiūri debatų turnyrų įrašus, stengiasi per dieną perskaityti bent po penkis straipsnius internete anglų kalba – pradedant nykstančių gyvūnų problemomis ir jų apgyvendinimo galimybėmis fermose, baigiant – kariniais veiksmais tarp Irano ir Izraelio. Tą patį daro ir likę Lietuvos komandos nariai: Liepa Šeškevičiūtė, Matas Vitkauskas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivė Adelė Brinkytė.

"Viskas vyksta organiškai. Neforsuojame, nesėdime dirbtinai prie kompiuterio ir nenaršome po "Vikipediją". Paprasčiausiai domimės įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje, – apie pasiruošimo procesą kalbėjo V.Raskevičiūtė. – Įprastai į debatų treniruotes einame kartą ar du per savaitę, o prieš turnyrus ir čempionatus dar labiau susiimame."

Be to, kiekvienas komandos narys turi savo stipriąją pusę, todėl jei debatų tema yra reklama, pažeidžianti moterų teises, aišku, kad Vitai čia nebus lygių. Kotryna tikino tvirčiausiai besijaučianti tada, kai kalbama apie sportą.

"Ypač apie futbolą", – puse lūpų prasitarė aštraus žvilgsnio mergina.

Esi pats protingiausias

Debatai vyksta kryžminės ugnies principu. Žodžių kovą pradeda pirmasis siūlyta tema kalbėtojas, jam atsako pirmasis opozicijos kalbėtojas, vėliau žodį perima antrieji, o galiausiai – tretieji kalbėtojai. Dažniausia debatai trunka apie valandą.

"Pamenu, pradžioje pristigdavome žodžių ir net 4 min. būdavo per daug. Vėliau perėjome į kitą etapą – kalbą tekdavo trumpinti, kad įsitektume į 8 min.", – apie išlaisvintą žodį kalbėjo K.Andriuškevičiūtė.

Debatų metu nevalia keiktis, įžeidinėti priešininkų komandos narių. Komisija itin griežta, jei nuomonių ringe pereinama prie asmeniškumų – paliečiama tautybė, tikėjimas, orientacija ar lytis. Nesilaikantiesiems taisyklių gresia atsisveikinimas su turnyru arba greitas pralaimėjimas.

"Kad ir kaip būtų sunku, turi tvardytis. Žinoma, to reikia mokytis", – V.Raskevičiūtė pabrėžė, kad ne mažiau nei savitvarda, debatų dalyviams svarbu ir kūno kalba.

Tarkim, įtaigus žvilgsnis arba laisvos rankos. Emocingai gestikuliuojantys debatų dalyviai esą labiau įtikina žodžius gaudančią komisiją.

"Svarbiausia tikėti tuo, ką sakai, ir dar... turi įsivaizduoti, kad esi pats protingiausias. Net tada, kai prieš tave stovi pasaulio čempionai", – apie strategiją, kuri padeda eiti tikslo link, kalbėjo V.Raskevičiūtė.

Antai liepą Kroatijoje vykusiame pasaulio čempionate iš 64 komandų Lietuvos dalyviai tik per plauką nepapuolė į geriausiųjų dešimtuką – jų penketukas liko penkioliktoje vietoje.

Nebando keisti kitų

"Ar tikime prietarais? Greičiausiai ne, vis dėlto vienas keistas atsitikimas buvo", – V.Raskevičiūtė prisiminė jų pasirodymą Kroatijoje.

Komandos merginos tąkart į ringą žengė vienodomis raudonomis suknelėmis. Rezultatas? Iš keturių raundų debatininkai laimėjo vos vieną.

"Susikrimtome. Galvojame, ką ne taip padarėme, o treneris sako: gal pabandykite pakeisti aprangą. Surizikavome, ir ką jūs manote? Jau kitą dieną laimėjome visus keturis raundus", – su šypsena nelemtų raudonų suknelių istoriją prisiminė aštuoniolikmetė.

Nugalėtojas renkamas atkritimo principu. Tiesa, sėkmę komandoms neša ne tik gebėjimas žerti argumentus, bet ir  priešininkus speisti į kampą. Merginos neslėpė, kad debatai panašūs į dailųjį čiuožimą ar sportinius šokius, kur nemažai ką lemia žmogiškasis faktorius.

"Net jei laimi 3:0, kritikos žiupsnelį visuomet gauni, – K.Andriuškevičiūtė tikino drauge su komandos bičiuliais išmokusi priimti patyrusių vilkų pastabas. – Po kiekvieno turnyro einame ir klausiame, ką ne taip padarėme, kur susimovėme. Svarbiausia nenusivilti, vienas kito nepulti kaltinti ir mokytis iš savo klaidų."

Nors baigusi vidurinę žada studijuoti farmaciją arba biochemiją, Kotryna neabejoja, kad įgūdžiai, įgyti debatuose, jai pravers. Dar labiau tuo tiki Vita, jau kitąmet planuojanti krimsti politikos mokslus.

"Ką man davė debatai? Tapau daug lankstesnė priimdama kitų žmonių nuomonę. Beje, kartais daug sunkiau susidaryti savąją, nes tiek aš, tiek kiti komandos nariai matome dvi puses. Manęs negąsdina tai, kad žmonės turi kitokią nuomonę, priešingai, įdomu sužinoti, kodėl jis mąsto kitaip, – paklausta ar nebando įžūliai keisti aplinkinių mąstymo, mergina purtė galvą: – Anaiptol. Visuomet smalsu pakalbėti su žmogumi, kuris galvoja kitaip. Tai reiškia, kad galbūt aš kažko nežinau."

GALERIJA

  • Ryšys: kartu Lietuvos debatų komanda praleidžia daug laiko, todėl save juokais vadina šeima.
  • Pasiekimas: Kroatijoje vykusiame pasaulio čempionate iš 64 komandų Lietuvos tik per plauką nepapuolė į geriausiųjų dešimtuką – debatininkų penketukas liko penkioliktoje vietoje.
  • Galimybės: turnyruose kauniečiai debatuose dalyvauja anglų kalba.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

2...

Atkrintamajame etape po 16 komandų lieka 8, todėl taip, tik per plauką.

...

Nieko sau 'plaukas': "Lietuvos dalyviai tik per plauką nepapuolė į geriausiųjų dešimtuką – jų penketukas liko penkioliktoje vietoje".

Smalsi

Kotryna , Vita, o jūs gimnazijoje savarankiškai ruošiatės? Joks mokytojas jums nepadeda tobulėti? Jei jus debatams ruošia koks nors mokytojas, kodėl apie jį nė žodelio ?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS