Ką ir kaip valgys moksleiviai ir darželinukai? | KaunoDiena.lt

KĄ IR KAIP VALGYS MOKSLEIVIAI IR DARŽELINUKAI?

Kauno rajono savivaldybė tampa bandomąja savivaldybe naujam maitinimo modeliui mokyklose pritaikyti. Organizuojant moksleivių maitinimą pakaunėje, jau kuris laikas dirbama naujoviškai.

Naujasis modelis, kuriuo siekiama sukurti sveikatai palankesnius valgiaraščius, keisti mitybos kultūrą, jau šį rugsėjį bus pradėtas taikyti vienoje ar keliose pakaunės ugdymo įstaigose. Šis modelis  mokyklų valgyklose turėtų pateikti nemažai naujovių, tarp jų – švediško stalo pasirinkimo galimybes, ilgesnes valgymo pertraukas mokyklose.

"Kauno rajone vienas iš svarbiausių principų organizuojant vaikų maitinimą – vietoje pagamintas šviežias maistas", – sako maisto technologė, Kauno rajono savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė. Ji ragina darželinukų ir moksleivių tėvus būti aktyvius, teikti pasiūlymus ugdymo įstaigoms, tačiau ir pasitikėti specialistais, be to, stengtis keisti blogas mitybos tradicijas namuose.

– Pristatykite naująjį modelį. Kas pagal jį bus siūloma?

– Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiuo metu kelia labai didelį visuomenės susidomėjimą – ši tema plačiai komentuojama žiniasklaidoje, įvairiuose tėvų forumuose ir šeimose diskutuojama apie maitinimo kokybę, svarstoma, ką galima ir ko negalima duoti valgyti vaikams. Iššūkis ugdymo įstaigoms – suderinti tėvų norus, įstatymus ir savo galimybes. Visi pritaria, kad šioje srityje būtini pokyčiai: atsibodę nepatrauklūs patiekalai keičiami šiuolaikiniais, sveikatai palankesniais, ugdoma mitybos kultūra, šviečiami darbuotojai ir tėvai.

Liepos mėnesį Raudondvaryje vyko pasitarimas vaikų sveikos gyvensenos ir mitybos klausimais, inicijuotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Jame Kauno rajonui buvo pasiūlyta tapti bandomąja savivaldybe, išbandančia naujoves ir rodančia pavyzdį kitoms savivaldybėms. Pagrindiniai uždaviniai – sukurti sveikatai palankesnius valgiaraščius, sudaryti sąlygas pavalgyti jaukioje aplinkoje ir neskubant, ugdyti mitybos kultūrą prie stalo. Priemonės tam įgyvendinti galėtų būti ir pietų pertraukos ilginimas, švediško stalo aptarnavimo modelis ir kt.

Kauno rajono savivaldybė pasirinkta neatsitiktinai. Kaip susitikimo metu teigė meras Valerijus Makūnas, sveikas maistas, tinkamos aplinkos įrengimas, įstatyminės bazės sukūrimas, specialių maitinimosi poreikių turinčių vaikų gerovė visada buvo rajono prioritetų sąraše.

Kauno rajonas išsiskiria labai gera maisto paruošimo patalpų ir valgyklų būkle: net 56 proc. mokyklų turi ypač moderniai įrengtus maisto tvarkymo skyrius, jaukias valgyklas, naujausią technologinę įrangą (Lietuvoje – apie 23 proc.).

Kauno rajone verslo įmonėms nuomojamos tik aštuonių didžiųjų mokyklų valgyklos. Nuomos sąlygos – investicijos į ilgalaikį valgyklų turtą; naujos technologijos; kvalifikacija ir kompetencija. Šiuo metu įmonės aptarnauja aštuonias mokyklas ir tris skyrius. Mažose kaimo mokyklose ir darželiuose maitinimo organizavimas yra visiškai išlaikomas iš savivaldybės biudžeto (44 įstaigose).

Be to, Kauno rajone yra sudarytos unikalios bendradarbiavimo sutartys, padedančios tobulinti maitinimo organizavimo paslaugas: sutartis su Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo technologijų ir kompetencijų centru (reguliariai visų mokinių atostogų metu vykdomi darbuotojų teoriniai ir praktiniai mokymai); su VšĮ "Tikra mityba" vykdomas socialinės atsakomybės projektas "Sveikatai palankūs": sveikatai palankios mitybos skatinimas, vaikų valgymo kultūros formavimas, įstaigų bendruomenės švietimas. Bendradarbiaujama su Maisto banku: periodiškai gaunama Lietuvoje užaugintų daržovių labdara vaikų mitybai gerinti, sveikos mitybos įgūdžiams stiprinti.

(Nuotraukoje – Ž. Narbutienė)

– Kiek realu mūsų mokyklose, darželiuose pritaikyti švediško stalo modelį, kai vaikas pats pasirenka maistą, jo kiekį?

– Kauno rajono mokyklų virėjų komanda prieš keletą metų stažavosi Švedijos Sioderteljė savivaldybės mokyklose. Iš ten parsivežė naudingos patirties ir idėjų, kaip tobulinti maitinimo paslaugų kokybę, kaip mažinti maisto atliekų kiekį, skatinti ekologiško ir sveikatai palankaus maisto vartojimą, ugdyti valgymo kultūrą, aptarnauti alergiškus vaikus. Penkiose Kauno rajono mokyklose (Vilkijos, Karmėlavos, Raudondvario, Neveronių gimnazijose ir Mastaičių pagrindinėje mokykloje) vyko švediškų patiekalų savaitės, kai ir patiekalai, ir aptarnavimo būdas buvo švediškas. Vaikai galėjo patys savarankiškai pasirinkti ir įsidėti norimą patiekalą, garnyrą. Šios savaitės tuomet mokyklose sulaukė itin didelio susidomėjimo, vaikai daug noriau ėjo į mokyklos valgyklą, buvo gerokai mažiau maisto atliekų.

Norint panašų modelį pritaikyti nuolatiniam darbui, reikia išspręsti nemažai problemų. Pirmiausiai tai susiję su bendros teisinės bazės ir reikalavimų vaikų maitinimui pakeitimais. Taip pat labai svarbus naujo mokyklos ir valgyklos darbo laiko sureguliavimas, technologinių įrengimų pritaikymas švediškam stalui aptarnauti, mokyklos bendruomenės pritarimas ir kt. Švedijoje tokį modelį taikyti yra paprasta, nes ten visi vaikai gauna nemokamą maitinimą, o Kauno rajone – tik apie 17 proc. Šiuo metu atliekama galimybių studija, kuriose Kauno rajono mokyklose šį modelį būtų galima išbandyti. Naujaisiais mokslo metais dalį naujų idėjų ir mitybos tobulinimo principų bus bandoma įgyvendinti.

– Kaip šiemet keičiasi darželinukų ir moksleivių mitybos rekomendacijos?

– Vaikų mitybą ugdymo įstaigose reglamentuojanti įstatyminė bazė nuo rugsėjo 1 d. nesikeičia.

Tačiau sveikatos ministro įsakymu yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri iki šių metų gruodžio turi pateikti pasiūlymus vaikų maitinimo organizavimui gerinti. Teko dalyvauti šios darbo grupės veikloje – yra svarstomi įvairūs teisinės bazės pokyčiai, bus siekiama paprastesnio ir naujesnio požiūrio į mitybos dokumentacijos tvarkymą, vykdomas dialogas su maisto produktų gamintojais ir pan.

– Ar keičiasi tam skiriami maistpinigiai?

– Kauno rajone vienam vaikui vienai dienai maitinimui skirtos lėšos nesikeičia. Kaip ir iki šiol, lopšelio grupėse mažylio vienos dienos maitinimas kainuos 1,84 Eur (pusryčių – 0,46 Eur; pietų – 0,92 Eur; vakarienės – 0,46 Eur). Darželio, mišriose ir priešmokyklinėse grupėse dienos maitinimas vienam vaikui kainuoja 2,16 Eur (pusryčių – 0,54 Eur; pietų – 1,08 Eur; vakarienės – 0,54 Eur). Nemokamą maitinimą gaunančių mokinių pietūs ir toliau kainuos 1,52 Eur.

Atsižvelgiant į esamą situaciją rinkoje, tai tikrai labai kuklios lėšos. Tačiau jų kol kas dar pakanka visavertei mitybai organizuoti, nes maitinimo organizavimo procesas darželiuose (atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir kt.) yra išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Finansinės normos didinimas darželiuose yra tiesiogiai susijęs su tėvelių mokesčio už išlaikymą ugdymo įstaigoje didinimu.

– Socialiai remtinų šeimų vaikai neretai skundžiasi, kad mokyklose nemokamai gaunami pietūs neskanūs, jų nesinori valgyti. Jūsų nuomone, ar iš tos sumos, kuri tokiems pietums skiriama, įmanoma pagaminti skanius ir visavertiškus patiekalus?

– Kauno rajone – įmanoma, nes, kaip jau minėjau, didžiojoje dalyje mūsų mokyklų maitinimo organizavimas yra išlaikomas iš savivaldybės biudžeto. Sunkiau yra toms mokyklų valgykloms, kuriose maitinimo organizavimą teikia privačios įmonės. Socialiai remtinų mokinių nemokamų pietų finansines normas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

– Kai kurių maitinimo įstaigų, veikiančių darželiuose, atstovai sako, kad skiriamų maistpinigių kokybiškam, visaverčiam maistui pagaminti neužtenka. Sutinkate su tokia nuomone? Jei kokybiškas, visavertis maistas darželyje, mokykloje negaminamas, tai yra maitinimo įstaigos, mažų maistpinigių ar nereiklių tėvelių problema?

– Sveikatai palankios, visavertės mitybos organizavimas darželyje, be abejo, priklauso ir nuo skiriamų lėšų: savivaldybės indėlio ir tėvelių mokesčio. Tačiau tai yra glaudžiai susiję ir su darbuotojų kompetencija bei atsakingumu. Visa atsakingų darbuotojų komanda (virėjai, dietistai, sandėlininkai) įstaigoje turi stengtis užtikrinti sklandų maisto gamybos procesą (nuo produktų priėmimo, valgiaraščių sudarymo iki maisto pagaminimo ir patiekimo vaikui) ir norėti tobulėti. Tėveliai taip pat turėtų stengtis keisti blogas mitybos tradicijas namuose, aktyviai dalyvauti įstaigos veikloje, teikti pasiūlymus, tačiau tėveliams reikėtų ir daugiau pasitikėti specialistais, nesusidaryti išankstinės blogos nuomonės apie maitinimą darželyje ar mokykloje.

– Kiek rajono darželių, mokyklų maistas gaminamas vietoje, kiek – atvežamas jau pagamintas? Ar ši proporcija šiais mokslo metais keisis?

– Kauno rajone vienas iš svarbiausių principų, organizuojant vaikų maitinimą, – vietoje pagamintas šviežias maistas. Todėl beveik nebeliko mokyklų, į kurias maistas būtų pristatomas termosais: gamyba vietoje vykdoma 51-oje ugdymo įstaigoje, keturios mokyklos termosais perveža maistą į joms priklausančius mažus skyrius (Ramučių, Užliedžių, Altoniškių, Pažėrų). Tose įstaigose, kuriose anksčiau maistas buvo pristatomas termosais, atidarytos modernios virtuvės: Ringaudų pradinėje, Rokų darželyje, Noreikiškių lopšelio-darželio "Ąžuolėlis" padalinyje, Batniavos daugiafunkciame centre.

Organizuojant maitinimą iš termosų, susiduriama su neigiama tėvelių nuomone, ribotu patiekalų asortimentu, didesne geros higienos praktikos taisyklių pažeidimo rizika.

– Mieste tėvų atstovai reguliariai stebi, kokios kokybės maisto produktus tiekėjai pristato į darželius. Ar tokia galimybė egzistuoja rajone? Kiek toje veikloje, kaip sudaromi valgiaraščiai ir kokie maisto produktai perkami, gali dalyvauti ir realiai dalyvauja darželinukų, moksleivių tėvai?

– Maisto produktų kokybę turėtų reguliariai vertinti atsakingi specialistai – įstaigos darbuotojai ir kompetentingos kontroliuojančios institucijos. Šiandien įvertinti, ar maisto produktas tikrai atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas vaikų mitybai, nėra taip paprasta. Tam reikia suprasti maisto produktų ženklinimo, kokybiškos sudėties reikalavimus, žinoti produktų laikymo sąlygas ir kt. Ar tikrai gali kiekvienas tėvelis, perskaitęs produkto etiketę, nustatyti, kiek jame yra sveikatai kenksmingų dažiklių, konservantų, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių? Ar tikrai kiekvienam tėveliui užteks kompetencijos nustatyti produkto maistingumą, šviežumą?

Tėveliai teisės aktų nustatyta tvarka gali dalyvauti įstaigos maitinimo patikrinimuose kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais. Kauno rajono ugdymo įstaigose reguliariai vykdomos tėvelių apklausos dėl maitinimo paslaugos vertinimo ir pasiūlymų.

– Ar pakaunės moksleiviai, darželinukai gauna nemokamų maisto produktų?

– Jau daugiau kaip dešimt metų visos pakaunės ugdymo įstaigos dalyvauja ES finansuojamose programose "Pienas vaikams" ir "Vaisiai mokykloms". Praėjusiais mokslo metais šiose programose dalyvavo 44 įstaigos; nemokamai produktus gavo 6 896 vaikai (ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus ir pradinukų); išdalyta 35 769 kg ekologiškų ir išskirtinės kokybės pieno produktų (pieno, jogurto, sūrio, sūrelių); išdalyta 30 723 kg ekologiškų ir nacionalinės kokybės vaisių ir jų sulčių.

– Kokios yra realios galimybės pritaikyti valgiaraštį individualiai kiekvienam vaikui (alergiškiems, vegetarams, turintiems virškinimo problemų ir pan.) vaikų darželiuose ir mokyklose?

– Džiaugiamės, kad Kauno rajono ugdymo įstaigose alergiškų vaikų kol kas dar nėra labai daug. Praėjusiais mokslo metais gydytojų pažymas dėl pritaikyto maitinimo organizavimo pristatė iš viso apie dešimt vaikų. Šiems vaikams, derinant su tėveliais, yra sudaromi individualūs valgiaraščiai. Tačiau ši problema Lietuvos mastu tikrai didėja. Sveikatos apsaugos ministerija neseniai savo tinklalapyje paskelbė rekomendacijas, kaip organizuoti vaikų, turinčių specialių maitinimosi poreikių, mitybą. Teisės aktuose yra planuojami pakeitimai, leidžiantys alergiškų ir kitų mitybos problemų turintiems vaikams įdėti maistą iš namų.

Džiaugiamės, kad Kauno rajono ugdymo įstaigose alergiškų vaikų kol kas dar nėra labai daug. Praėjusiais mokslo metais gydytojų pažymas dėl pritaikyto maitinimo organizavimo pristatė iš viso apie dešimt vaikų.

– Vis dažniau prabylama ne tik apie antsvorio turinčius Lietuvos moksleivius, bet ir darželinukus. Tačiau prie mėsos vis dar dažniausiai patiekiamos bulvės, o ne kitos daržovės. Kodėl?

– Visų Kauno rajono ugdymo įstaigų 15 dienų valgiaraščiai yra suderinti su Kauno valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba arba parengti, vadovaujantis SAM suderintais šaltiniais. Kiekvieną dieną pagal valgiaraštį vaikams patiekiama ir šviežių vaisių, ir daržovių (jų kiekiai gerokai didesni nei respublikos vidurkis).

Atsisakyti bulvių patiekimo prie mėsos įmanoma tik ugdymo įstaigos bendruomenei pritarus. Taip yra, pavyzdžiui, Kauno rajono Noreikiškų lopšelyje-darželyje "Ažuolėlis". Čia, bendruomenės sprendimu, antrieji mėsos ir žuvies patiekalai patiekiami be bulvių, tačiau su 2–3 rūšių daržovių garnyru. Bulvių patiekalai ir bulvės yra patiekiami atskirai, vakarienei.

– Kodėl iš darželinukų, moksleivių valgiaraščio vis dar nedingsta maistiniu požiūriu bevertis batonas?

– Duonos gaminiai yra būtini vaiko maisto racione, bet jame turėtų vyrauti kuo natūralesni, visadalių grūdų gaminiai, kuriuose gausu maistinių skaidulų, antioksidantų, vitaminų. Baltų išvalytų kvietinių miltų gaminiai yra daug mažesnės maistinės vertės, tačiau neturinčiam reikiamų žinių vartotojui jie vis dar asocijuojasi su gera kokybe. Todėl sveikatai palankesnių maisto produktų ir patiekalų diegimas ugdymo įstaigose turi vykti lygiagrečiai su švietimu – ir darbuotojų, ir vaikų, ir jų tėvelių.

– Kaip vertinate kai kurių savivaldybių iniciatyvą maistą visiems tos savivaldybės vaikų darželiams pirkti centralizuotai?

– Pats pirkimo būdas neturi lemiamos įtakos maisto produktų kokybei. Daug svarbesnė sąlyga, siekiant nupirkti kokybiškus maisto produktus, yra parengti labai tikslias maisto produktų specifikacijas, t. y. tiksliai aprašyti pageidaujamų pirkti produktų savybes: sudėtį, rūšį, klasę, nurodyti ekologiškumo, nacionalinės kokybės ar "Rakto skylutės" simbolio ženklinimo reikalavimus ir pan. Čia turėtų talkinti mitybos specialistai, dietologai ir kiti profesionalai. Taip pat labai svarbu (tiek centralizuoto, tiek ir individualaus pirkimo metu) perkamų maisto produktų asortimentą skaidyti į atskiras grupes, pieno, mėsos, žuvies produktus, duonos gaminius, vaisius ir daržoves pirkti atskirai. Tikslas – pritraukti atskirų šakų gamintojus, kad kuo daugiau vietinio, sezoninio, šviežio maisto pasiektų vaikų įstaigas. Centralizuotas pirkimas yra patogus kaimiškoms savivaldybėms, nes jis užtikrina nuolatinį tiekimą ir vienodą visų produktų kainą ir kokybę, nepriklausomai nuo įstaigos dydžio ir nuotolio nuo miesto. Visuose darželiuose tėvai moka vienodą mokestį už maitinimą, todėl ir maisto produktų kainos turėtų nesiskirti.


Darželinuko mama nuleido rankas

Redakciją pasiekė pakaunės gyventojos laiškas. Mama skundžiasi, kad jos iniciatyva sveikai maitinti vaiką ne tik namuose, bet ir vaikų darželyje, nesulaukusi didesnio palaikymo, subliūško.

"Namuose savo penkerių metų sūnų stengiuosi maitinti sveikai. Nevalgome batono, sumuštinių, bulvių prie mėsos, vengiame ryžių, negeriame saldžių gėrimų. Kai vaikas pradėjo lankyti vaikų darželį Kauno rajone, pastebėjau, kad ant darželinukų stalo nuolatos padėta batono, prie pusryčių košės – būtinai sumuštinis su batonu. Darželyje paaiškino: tie vaikai, kurie nevalgo košės, valgo sumuštinį. Kalbėjau su darželio administracija, man patarė kalbėti su virėjomis. Jos buvo geranoriškos. Susitariau, kad mano vaikui bus patiekiamas kiek kitoks maistas nei daugeliui kitų: nebus duodama batono, košė bus verdama be pieno, mažiau bulvių, ryžių, makaronų, vietoj jų daugiau daržovių ir vanduo, o ne saldinta arbata arba sulčių gėrimai. Deja, ši mano iniciatyva greitai subliūško, nes mano penkiametis, matydamas, ką valgo kiti vaikai, nori to paties. Kad išspręstume šią problemą, man buvo pasiūlyta mano vaiką sodinti prie atskiro stalo valgyti vieną. Tai, be abejo, jam būtų kaip bausmė: kas norėtų tris kartus per dieną valgyti vienas, kai draugai visai šalia sėdi prie bendro stalo? Po tokio pasiūlymo iniciatyvos sveikiau maitinti vaiką atsisakiau – mano sūnus vėl kerta batoną, bulves ir vėl turi problemų dėl užkietėjančių vidurių.

Norėtųsi, kad daugiau tėvelių degtų noru sveikiau maitinti savo vaikus. Tačiau pastebėjau, kad ši iniciatyva darželiuose neskatinama: paprasčiau (o gal tiesiog pigiau?) užkišti vaikus batonais nei maitinti visaverčiu ir sveiku maistu. O juk neturėtų būti labai sudėtinga sumažinti batono, ryžių, makaronų, bulvių kiekį ir padidinti daržovių kiekį maiste, patenkančiame ant darželinukų stalo.

Be to, šiais laikais daug kalbama apie tai, kaip svarbu ir suaugusiesiems, ir vaikams gerti pakankamai skysčių. Geriamojo vandens turėtų būti padėta kiekvienoje grupėje ant stalo. O dabar vaikai turi eiti į prausyklą, kad atsigertų. Tai jie prisimena tik būdami labai labai ištroškę." I.Š.

Skaitytojos laišką pakomentavo Žydra Narbutienė: "Norėtųsi mamytei patarti susisiekti su savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi, galima kreiptis tiesiai į mane tel. (8 37) 79 86 06, kad kartu įvertintume konkrečios įstaigos darbo trūkumus (jei tokių yra) ir galimybes labiau atitikti individualius poreikius. Valgiaraščiai yra sudaromi atsižvelgiant į visos bendruomenės nuomonę. Visų Kauno rajono ugdymo įstaigų valgiaraščiai atitinka esamos teisinės bazės reikalavimus ir yra suderinti su Kauno VMVT. Pagal reikalavimus, visiems vaikams privaloma kasdien skirti šviežių vaisių ir daržovių, sudaryti higieniškas sąlygas bet kada atsigerti kambario temperatūros geriamojo vandens, individualiai patiekti nesaldintą arbatą, jeigu yra toks poreikis. Visuose be išimties gaminamuose patiekaluose cukraus ir druskos kiekis yra sumažintas, kad neviršytų penkių gramų 100-e g maisto."

Komentarai

Angelė Ščiukauskienė

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Pasitarime Raudondvaryje vaikų sveikos gyvensenos ir mitybos klausimais, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrai, mitybos specialistai, medikai, mes priėmėme iššūkį. Kauno rajono savivaldybė tampa bandomąja savivaldybe, kur jau nuo šių mokslo metų bus bandoma pritaikyti naują moksleivių maitinimo modelį. Mums nereikės griauti iki šiol egzistavusios blogos sistemos, nes sistema pas mus buvo gera: mūsų moksleiviai, darželinukai ir iki šiol gaudavo kokybišką, šviežią maistą, kai kuriuos maisto produktus perkame tiesiai iš ūkininkų ir pan. Mūsų įdirbis šioje srityje – nuo 2006 m. Dabar mes šią sistemą tobulinsime.

Artimiausiu metu, kai mokyklų vadovai grįš iš atostogų, ieškosime vienos ar kelių gimnazijų, kuriose nuo šio rugsėjo būtų galima pritaikyti naująjį modelį. Tam reikia, kad idėja patikėtų gimnazijos direktoriaus, tėvų, mokyklos bendruomenė, kad jie priimtų iššūkį keisti mitybą. Gal Ringauduose, gal Karmėlavoje, gal Garliavoje tai bandysime pritaikyti pirmiausia.

Viską darysime po truputį, be skubos: mokyklose ilginsime valgymo pertraukas, didinsime pasirinkimo galimybes. Svarbiausia idėja yra keisti mitybos kultūrą. Akademijos U.Karvelis gimnazijoje tai pamažu daroma: antrasis patiekalas yra visas vienodas, bet garnyrą vaikas gali pasirinkti. Žinoma, jei darai tokį didesnį pasirinkimą, reikia ir įrangos – marmitų, kuriuose maistas greitai neatšąla.

Dalia Šlepavičienė

bendrovės "Kaspaula", organizuojančios trijų pakaunės mokyklų moksleivių maitinimą, direktorė

Man labai priimtinos moksleivių maitinimo naujovės. Bandome pakeisti nusistovėjusią tvarką, kad, nori nenori, visiems vienodai visko bus įdėta į lėkštę. Akademijos gimnazijoje pradėjome dirbti prieš metus – pirkome daug naujos įrangos. Kiekvieną dieną prie antrojo patiekalo vaikai ir mokytojai gali rinktis garnyrą iš penkių šešių rūšių salotų. Galima rinktis tam tikrą kiekį vienos rūšies salotų arba, kas nori, po šaukštą visų rūšių.

Karmėlavos gimnazijoje jau nuo seniau taikome pasirinkimo principą. Čia vaikai gali pasirinkti ir salotas, ir padažus. Sudarydami meniu, turime atsižvelgti ir į sveiką mitybą, ir į vaikų skonius, norus. Iš pradžių, kai tik pradėjome taikyti galimybę pasirinkti garnyrą, buvo ir nepatenkintų, kad vaikai ilgai galvoja, kol sugalvoja, ko nori. Tačiau vaikams paaiškinome, kad apgalvotų pasirinkimą dar laukdami eilėje, kad būtų greičiau. Su vaikais galima susitarti, jei bendrauji kaip su suaugusiaisiais.

Pastebėjome, kad nemažai vaikų prie antrojo patiekalo vietoj bulvių renkasi daržoves, vietoj keptų dalykų – troškintus. Šiais laikais ir merginos, ir vaikinai yra už gerą išvaizdą, grožį, dėl to renkasi maitintis sveikai. Gimnazijose esame rengę sveikos mitybos užsiėmimus, kurių metu gamindavome sveiką maistą.

GALERIJA

  • Iššūkis ugdymo įstaigoms – suderinti tėvų norus, įstatymus ir savo galimybes.
  • Kauno rajone net 56 proc. mokyklų turi moderniai įrengtus maisto tvarkymo skyrius, naujausią technologinę įrangą, o Lietuvos vidurkis – tik apie 23 proc.
  • Bus patiekiami pagal sveikos mitybos rekomendacijas pagaminti patiekalai, taikomas švediško stalo principas.
Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (9)

Valgyklos

Kad Kauno rajono mokyklų valgyklos kaip diena nuo nakties skiriasi nuo Kauno ir Vilniaus miesto valgyklų - akivaizdu. Teko lankytis - Kauno rajone visai kitas požiūris - modernios aplinkos, pigiau.

Pasipiktinusi

O ar zinojote ,kad kiekvienos dienos sudarytas meniu yra tik preliminarus,kaip sakoma del akiu.Ka turi ta diena ,ta ir maitina.Paciai teko isitikinti .Gavau "salto duso" tai pamacius.Vandens asocius nors padetu grupese ant stalo ir skatintu vaikus atsigerti ,laiks nuo laiko.Siaip jau musu visuomene ne taip isauginta kad suprastu ,kas yra sveika mityba.Daug teveliu to nesupranta.Jeigu pradetume vaikus nuo lopselio pratinti sveikai maitintis ,tai gal ir ka pasiektume po keletos metu.

Garliava

Reikės ir mums reikalauti vandens grupėse - juk taip paprasta. Pastebėjau, kad vaikas iš darželio grįžta ištroškęs...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS