Ką liudija vokiška lūpinė armonikėlė | KaunoDiena.lt

KĄ LIUDIJA VOKIŠKA LŪPINĖ ARMONIKĖLĖ

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Du Lietuvos žydų genocido tyrinėtojai netoli Kauno, prie Vilkijos, aptiko dar vieną žudynių vietą, kuri vakar buvo paženklinta atminimo akmeniu.

Du Lietuvos žydų genocido tyrinėtojai netoli Kauno, prie Vilkijos, aptiko dar vieną žudynių vietą, kuri vakar buvo paženklinta atminimo akmeniu.

Pėdsakai vedė panemune

Panemune driekiasi vienas gražiausių Lietuvos turistinių maršrutų, tačiau medikas prof. Aleksandras Vitkus kartu su gidu Chaimu Bargmanu čia ieško vietų, kuriose vokiečių okupacijos metais vyko žydų žudynės.

"Kauno apskrities viršininko V.Bortkevičiaus 1941 m. rugpjūčio 6-osios įsakymu visi šioje teritorijoje gyvenę žydai per savaitę turėjo sumokėti įvairius dar nesumokėtus mokesčius. Po to buvo paskelbta, kad visas likęs valsčiaus ribose žydų turtas, inventorius ir kt. turi būti suregistruotas ir konfiskuotas, o žydai pradėti telkti getuose ir laikinose stovyklose. Visi žydai iš Kauno apskrities vietovių turėjo būti apgyvendinti getuose iki 1941 m. rugpjūčio 15-osios", – citavo A.Vitkus.

Pastebėjo nesutapimų

Kauno apskrityje sulaikytieji žydai buvo telkiami specialiai tam numatytose vietose: Vilkijoje, Babtuose, Jonavoje, Rumšiškėse, Zapyškyje ir Garliavoje. Į Vilkiją buvo suvaryta keli tūkstančiai žydų.

Pasak Ch.Bargmano ir A.Vitkaus, tyrinėjant Seredžiaus žydų genocido faktą, skirtinguose istoriniuose šaltiniuose pastebėta netikslumų, nurodant jų egzekucijų vietas.
Štai viename vokiečių dokumente rašoma, kad 1941 m. rugsėjo 4-ąją sunaikinti Seredžiaus 193 žydų tautybės asmenys: 6 vyrai, 61 moteris, 126 vaikai. Teigiama, kad visi jie buvo nužudyti Jaučakių kaime (du kilometrai nuo Vilkijos). Tačiau pokariniuose šaltiniuose teigiama, kad Seredžiaus žydai buvo žudomi ir Skrebenų kaime, taip pat netoli Vilkijos.

Jei Jaučiakių kaime po karo buvo pastatytas paminklas nužudytiems žydams atminti, Skrebenų kaime iki šiol nebuvo net nuorodos į žudynių vietą. Būtent šią žudynių vietą patikslino Ch.Bargmanas ir A.Vitkus, o Vilkijos apylinkių seniūnija, padedama bendraminčių, vakar ją paženklino dideliu lauko rieduliu.

Gyvas liudininkas

"Patikslinti žudynių vietą Skrebenų kaime mums padėjo Vilkijos  apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas, Skrebenų kaimo gyventojai. Naudingos informacijos 2009 m. suteikė šio kaimo gyventojas Leonas Minialga, kuris, būdamas penkiolikos metų, pats su draugais matė žydų sušaudymą", – pasakojo Ch.Bargmanas.

Pasak L.Minialgos, vakar kalbėjusio paminklinio akmens žudynių vietoje atidengimo ceremonijoje, 1941 m. liepos 18-ąją jis, būdamas 15-metis, matė iš Seredžiaus miško proskyna Skrebenų kaime varomus jaunus žydus vyrus su lagaminais.

"Koloną sudarė 23 eilės jaunų vyrų. Jie ėjo neskubėdami po keturis vienoje eilėje. Taigi – 92 žydai, kurie nenujautė, kad plyname lauke, kur dar brendo javai, jų laukė mirtis. Koloną iš visų pusių apsupę šeši uniformuoti ir automatais ginkluoti vokiečiai bei keturi jiems talkinę baltaraiščiai staiga pradėjo šaudyti be atrankos. Viskas buvo greitai baigta. Vienas vokietis, matyt, karininkas, dar apėjo ant žemės išguldytus vyrus ir kontroliniais šūviais pribaigė tuos, kurie dar judėjo", – pasakojo L.Minialga, kurio prisiminimai įrašyti ir dokumentiniame filme "Blėstanti praeitis".

Dar vienas liudininkas

Pasak L.Minialgos, po šio kraupaus įvykio javų lauke egzekutoriai sulipo į vokiečių sunkvežimį ir dainuodami išvažiavo. Kitą dieną vietos ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo atvaryti užkasti lavonų.

"Mačiau aukštą, mano akimis, kapo kauburį, kurio ilgis siekė gal 12–15 m. Ilgainiui ši kapavietė įsmuko gal 20–30 cm. Sovietmečiu atvažiavo traktorius ir užlygino duobę. Laukuose, kur augdavo javai, buvo pasodintas miškas, bet aš tos kapavietės niekada nepamiršau", – tvirtino L.Minialga.

Jo pasakojimą papildė Skrebenų kaimo seniūnaitis Arvydas Bilvinas, apsigyvenęs šioje vietoje prieš ketvirtį amžiaus. "Nusipirkau sodybą iš vietos gyventojo Romo Dockevičiaus, kuris matė dar vieną žydų žudynių epizodą toje pačioje vietoje. Tai buvo 1941 m. vasarą. Plentu nuo Seredžiaus Vilkijos link važiavęs vokiškas sunkvežimis sugedo. Jame sėdėjo 17–19 vyrų žydų, kuriuos vokiečiai išlaipino iš sunkvežimio ir, atvedę maždaug į tą pačią vietą, kurią nurodė L.Minialga, sušaudė. R.Dockevičius tai matė pro savo sodybos langus", – pasakojo A.Bilvinas, radęs R.Dockevičiaus nurodytoje žydų žudynių vietoje vokiškos lūpinės armonikėlės fragmentą.

Papildoma informacija

1941 m. rugpjūtį Seredžiuje gyveno 112 žydų šeimų – 356 žmonės.

Seredžiaus žydai į Vilkijos getą pirmą kartą buvo varomi liepos 18-ąją. Būtent jie (92 žydai) buvo sušaudyti Skrebenų miške.

1941 m. rugpjūtį į 16–18 d. į Vilkijos getą iš Seredžiaus buvo išvežta 62 žydės ir 14 žydų, kurie tikriausiai buvo nužudyti rugpjūčio 28-ąją Pakarklės miške, prie Jaučiakių kaimo.

GALERIJA

  • Ką liudija vokiška lūpinė armonikėlė
  • Ką liudija vokiška lūpinė armonikėlė
  • Ką liudija vokiška lūpinė armonikėlė
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

taigi

Vel zydai,nejaugi tai nera apie ka daugiau rasyti.Nusibodo.

nuomone

nekenciu slyksciu straipsniu

Perspėjimas grojikams:

nepirkite vokiškų lūpinių armonikėlių, . Tik rusiškas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS