KĄ RODO MIESTO LAIKRODŽIAI

Šiuolaikinis žmogus, labai branginantis laiką, dažnai net ir gatvėje žvilgčioja į savo mobiliojo telefono, kompiuterio ar modernaus rankinio laikrodžio rodomus skaičius, retai atkreipdamas dėmesį į maloniais garsais ar kitais būdais save primenančius senus ir dabartinius miesto laikrodžius.

Savarankiškumo simbolis

Pasak Kauno miesto muziejaus edukatorės-gidės Erestidos Gelčienės, miestas be laikrodžių – aklas ir kurčias. Taip buvo tvirtinama viduramžiais. Tad kiekvienas Magdeburgo teises gavęs miestas statydavosi rotušę, o jos bokšte įrengdavo pagrindinį laikrodį – laiko ir miesto savarankiškumo simbolį. Ne išimtis buvo ir Kauno rotušės laikrodis.

"Miesto magistrato aktuose minima, kad čia 1774 m., perstatant bokštą, įrengtas naujas laikrodis – tai pirmoji rašytinė istorinė žinia, kuri byloja, kad čia laikrodžio būta ir anksčiau. Anuomet Kauno burmistras Henrikas Essenas liepė pagaminti perstatomam bokštui laikrodį ir varpus, kurie jau po metų buvo atvežti į Kauną iš užsienio. Laikrodžio montavimo darbai užtruko iki 1777 m. rugpjūčio, kai pagaliau buvo leista jį prisukti iki Šv. Mykolo dienos ir paskirti prižiūrėtoją. Šias pareigas atlikę žmonės turėjo prisukti laikrodį ir kasmet jį sutepti tepalu. 1783 m. buvo pakeista šio naujo laikrodžio spyruoklė.

"Vieni rotušės laikrodžio prižiūrėtojai dirbo sąžiningai, kiti – prastai. Dėl pastarosios priežasties 1791 m. rotušės laikrodis tapo avarinės būklės, jį teko remontuoti. Kai laikrodis vėl pradėjo rodyti tikslų laiką, pasirodė magistrato nurodymas miestiečiams vadovautis rotušės laikrodžio dūžiais, o ne asmeniniais laikrodžiais, kurių jau ėmė rastis mieste.

Anuomet rotušės bokšto laikrodis nurodydavo, kada miestiečiams gulti ir keltis, uždegti ir gesinti namų bei gatvių žiburius, išginti ir parginti iš ganyklų gyvulius, uždaryti nakčiai ir vėl atverti miesto vartus, išstatyti sargybas ir kita. Varpais pranešdavo, kada atvyksta žymūs pirkliai ar svečiai, pasirašomi svarbūs miestui dokumentai, kada magistratui rinktis į posėdžius, o liaudžiai – į aikštę išklausyti šalies valdžios ar magistrato potvarkių. Varpai skelbė aliarmą, pranešdavo apie gaisrą, skambėdavo švenčių progomis.

1907 m. rotušės bokšto laikrodis buvo pakeistas nauju, pagamintu Peterburge. Šiandien rotušės laiką rodo laikrodis, sumontuotas 1969–1973 m. pastato rekonstrukcijos metu. Jis yra mechaninis, prijungtas prie elektroninio. Laikrodį dabar prižiūri elektronikos inžinierius Arvydas Bilvydas, prižiūrintis ir kitus Kauno istorinius laikrodžius.

Dabartinis laikrodis, paskutinį kartą remontuotas 2005 m., turi tris ciferblatus (neturi vakarinio). Šis laikrodis yra labai tikslus – laiko nuokrypis ne didesnis nei 3–4 sek. per metus. Baltąja gulbe pramintos miesto rotušės laikrodžio aidas skamba net kitose Nemuno ir Neries upių pusėse.

Padovanojo JAV lietuviai

Retas kuris žino, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) dabartinio bokšto pirmtakas buvo medinis, stovėjo truputį atokiau nuo esamo ir taip pat turėjo laikrodį.

Pasak E.Gelčienės, minint 4-ąsias tarpukario Lietuvos nepriklausomybės metines, JAV lietuviai padovanojo Laisvės varpą, kuris turėjęs skambėti Gedimino pilyje, bet dėl sostinės okupacijos buvo įkeltas į Karo muziejaus bokštą Kaune. Apie pusę tonos svėręs varpas pirmą kartą iš bokšto suskambo 1922 m. vasario 16-ąją. Varpą pašventino kanauninkas Juozas Tumas. Pirmieji juo skambino Kauno burmistras Jonas Vileišis ir karo invalidas. Vienoje varpo pusėje buvo išlietas Vytis, kitoje – priesakas: "O, skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos."

Tuo pat metu buvo sumontuotas ir pradėjo veikti vokiečių firmos "C.F.Rochlitz" laikrodis su devyniems varpams pritaikytu muzikiniu velenu ir pusiau automatiniu skambinimo mechanizmu (karilionu), kuris buvo nupirktas už įvairių įstaigų aukas ir kainavo 100 022 auksinus.

"Laikrodis mušė valandas 3 334 kg varpu, o laikas buvo nustatomas pagal Paryžiaus Eifelio bokšto siunčiamą elektros bangomis signalą, kurio tikslumą tikrino radijo stotis. Kai laikrodis bokšte rodydavo vidurdienį, varpai skambindavo "Tautišką giesmę", o po poros valandų – melodiją "Marija Marija", – aiškino gidė.

1934 m. buvo baigtas statyti dabartinis VDKM bokštas. Nutarta – jo laikrodžiui reikia tobulesnio muzikinio veleno ir kariliono. Tad kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, kuris tuo metu buvo Valstybės teatro vyr. dirigentas, tuo tikslu išvyko į Belgiją. Ten jis surado "Michiels jr. Tornau" firmą, kuri pagamino 35 varpų (jiems buvo suteikti žuvusių Lietuvos vaduotojų – gynėjų ir Lietuvos laisvės kovų vardai) karilioną su pusiau automatine skambinimo funkcija ir griežykla.

"1937 m. visa tai buvo sumontuota ir VDKM bokšte įrengtas Kauno karilonas, įkeltas "Rochlitz" firmos laikrodis, kurį montavo iš Berlyno atvykęs specialistas.

Po poros metų Kauno Prisikėlimo bažnyčios klebonas Feliksas Kapočius devynis laikrodžio varpus iš senojo medinio bokšto atidavė bažnyčioms, o muzikinį veleną – Prisikėlimo bažnyčiai, bet tolesnis jo likimas nežinomas.

Naujo bokšto muzikinis kompleksas gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo, o po jo veikė tik laikrodis", – pasakojo E.Gelčienė, kartu priminusi, kad nuo 1956 m., kai kompozitorius Viktoras Kuprevičius sutvarkė griežyklą, perderino laikrodžio muzikinį veleną, vidurdieniais pasigirsdavo dvylika bokšto laikrodžio dūžių. Po to kauniečiai klausydavosi Balio Dvariono "Aušra prie Nemuno" melodijos. Prasidėjo ir varpų muzikos koncertai.

Adamkų šeimos indėlis

VDKM bokšto laikrodžio muzikinis velenas veikė iki 1975 m. – jį išgydė technikos daktaras Hiliarijus Vytautas Cechanavičius su sūnumi Vidu. Su visais savo gebėjimais laikrodis prabilo tik 2000 m. Kauno miesto šventės metu. Tai miesto Kultūros skyriaus energetiko Kazimiero Lazausko ir laikrodininko Juozo Valančiūno nuopelnas.

VDKM bokšto laikrodžio garsą išgauna plaktukas, kuris trenkiasi į pusketvirtos tonos varpą, pagamintą 1901 m. Rusijoje, kuris atkeltas iš senojo bokšto. Keturių ciferblatų laikrodžio mechanizmas pagamintas Berlyne. Pasak pašnekovės, Kauno karilionas buvo baigtas restauruoti 2006 m. Pinigų naujiesiems varpams pirkti aukojo žmonės. Viena moteris paauko net viso savo gyvenimo santaupas. Vieno didžiausių varpų, sveriančio beveik toną, fundatoriais tapo Prezidento Valdo ir Almos Adamkų šeima.

Kad nevėluotume į traukinį

Caro laikais statyta Kauno geležinkelio stotis Antrojo pasaulinio karo metais buvo visiškai sugriauta, tačiau dabartinis stoties pastatas, iškilęs 1953 m., primena buvusįjį. Ant jo fasadinės dalies apie 1968 m. atsirado laikrodis, kuris po 2008 m. vykusios pastato rekonstrukcijos vėl buvo sugrąžintas į įprastą vietą.

Vilniaus restauratoriai buvusį laikrodžio mechanizmą išsaugojo, atnaujino tik jo išvaizdą. Laikrodžiui panaudotas specialus apšvietimas.

Rodo žmogaus šešėlis

Išradingumu garsėjantis Kauno technologijų universitetas 2009 m. birželį Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje atidengė neįprastą žmogaus šešėlio saulės laikrodį.

"Juo naudotis paprasta: tereikia atsistoti nugara į saulę ant mėnesį žyminčios padalos, ir žmogaus šešėlis parodys laiką. Dvi laikrodžio padalų juostos rodo dvi laiko juostas: gilės imituoja žiemos, ąžuolo lapai – vasaros laiką. Laikrodžio padalos yra sužymėtos valandomis: vasaros – nuo 7 iki 20 val., žiemos – nuo 6 iki 19 val. Suprantama, šis laikrodis veikia tik šviečiant saulei", – priminė E.Gelčienė.

Šį laikrodį Lietuvos vardo 1 000-mečio paminėjimo proga inicijavo Jonas Markauskas.

Didžiausias Lietuvoje

Anot E.Gelčienės, 2005 m. grupelei KTU darbuotojų gimė idėja įrengti laiko matavimo prietaisą, kuris, papildytas naujausiais informacinių technologijų laimėjimais, pademonstruotų mokslų, menų, jausmų sintezę. Po metu KTU Studentų miestelyje, ant Informacinių technologijų plėtros instituto (Studentų g. 48 A) pietinės sienos buvo įrengtas didžiausias Lietuvoje vertikalus saulės laikrodis: jo linijų plotas – 30 kv. m, o paties laikrodžio dydis – 9 x 9 m, maksimalus saulės laikrodžio gnomono šešėlio ilgis – 8,6 m. Šalia laikrodžio atidengta lentelė, padedanti kiekvienam susidomėjusiajam suprasti saulės laikrodžio ir mechaninių laikrodžių rodomo laiko paklaidą, vadinamą laiko lygybės grafiku.

Šio laikrodžio įkūrimo iniciatorius ir entuziastingas vykdytojas – Jonas Navikas, kuriam talkino nemažas būrys bendraminčių.

Saulės šypsena

Už Vilniaus universiteto Humanitarinio fakulteto pastato, ant kurio sienos (priešais Vytauto Didžiojo tiltą) miesto gyventojams ir svečiams šypsosi saulės laikrodis, slypi XV–XVI a. aktyviai veikusios karališkosios muitinės pastatai. Juose buvo renkami mokesčiai nuo vežamų per Kauną prekių (tad Muitinės gatvės pavadinimas šioje vietoje – ne iš piršto laužtas).

Užrašas šiame besišypsančiame laikrodyje (jį 1986 m. sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius ir skulptorius Antanas Balkė) skelbia "Šviesą parodo šešėlis". Šis laikrodis, pasak E.Gelčienės, buvo įžiebtas 2014 m. regatos "Nelauk – plauk" metu. Universiteto humanitarinio fakulteto bendruomenė laikrodį įžiebė Vilniaus universiteto veiklos Kaune 50-mečio proga.