KARAS DĖL ŠUNS: GLUMINA PRIEGLAUDOS REIKALAVIMAS

Kaunietė Rūta Binkienė stoja į kovą dėl šuns, kuris prieš tai gyveno prieglaudoje „Penkta koja“. Moteris su prieglauda sudarė laikiną gyvūno globos sutartį. Dokumentą pasirašė savo vardu, tačiau kalyte Fiona rūpinasi ir ji, ir jos tėtis, pas kurį šuo ir įkurdintas. „Penkta koja“ dėl šio sutarties pažeidimo keturkojį reikalauja grąžinti.

„Šiuo metu šuo yra pas mano tėtį. Praėjusį savaitgalį laiką leido su manimi. Pas tėtį būnu kiekvieną dieną. Visada užvažiuoju iš darbo, vakare pati vedžioju, kaimynai mato, galite apklausti. Kartais ir nakvoju pas tėtį. Visą dieną būname darbuose, tai, manau, gyvūnui geriau dieną būti su žmogum, šiuo atveju – su mano tėčiu, o ne būti paliktam vienam“, – dienraščiui pasakojo R. Binkienė.

Ji nesupranta, kodėl prieglauda reikalauja grąžinti šunį ir niekas nesigilina, kad keturkojis gerai pas juos jaučiasi. Prieglaudos vadovei paskambinus pasiteirauti, kaip sekasi su augintiniu, R. Binkienė pati prasitarė, kad šis darbo dienomis apgyvendintas kituose namuose.

„Iškart pasikeitė tonas: kaip jis gali būti pas tėtį, jis turi būti pas jus, mes draudžiame, mes neleidžiame. Sakau, gerai, tariamės, kaip būtų galima išspręsti šią situaciją. Gal galima įrašyti du globėjus? Negalima. Nebuvo pasiūlyta jokios kitos išeities, tik grąžinti šunį. Kaip po trijų savaičių jį grąžinti, jeigu gyvūnas prie mūsų jau priprato, džiaugiasi, yra linksmas?“ – stebėjosi kaunietė.

Pasirašyti būtent laikiną globos sutartį, kaip pasakojo moteris, buvo prieglaudos atstovų idėja. „Mergina sakė, kad rekomenduoja laikiną globos sutartį, nes šuniukai narvuose gyvenę, neaišku, kokie bus jų higienos įpročiai ir elgesys: gal kauks, gal cyps ar ant lovos tuštinsis. Sako, žmogus visada per tą mėnesį turi galimybę apsigalvoti. Jeigu viskas gerai, gali persirašyti nuolatinę sutartį. Iš karto sakiau, kad imame su mintimi nuolat globoti“, – teigė R. Binkienė.

Nebuvo pasiūlyta jokios kitos išeities, tik grąžinti šunį. Kaip po trijų savaičių jį grąžinti, jeigu gyvūnas prie mūsų jau priprato, džiaugiasi, yra linksmas?

Pašnekovė sakė nesuprantanti, kodėl aktyvus 80-metis neva negali pavedžioti šuns. „Mes visi prižiūrime šį šuniuką. Aš už jį atsakinga. Nežadu atiduoti. Tegul mane paduoda į teismą. Prieglauda perpildyta, bet jokias kalbas nesileidžia, liepia grąžinti. Tik teisininkai, policija ir antstoliai. Galite atvažiuoti pažiūrėti, kaip jis pas mane gyvena, kaip – pas tėtį: turi guolius, viskas supirkta, bet nesileidžia į kalbas. Nesuprantu tokio kategoriškumo. Vyksta didžiulis feisbukinis karas. Nežinau, ar prievartos būdu ims šunį, duris lauš, nežinau“, – situaciją iš savo pusės nušvietė moteris.

„Penkta koja“ viešai pateikė savo poziciją feisbuke

„Situacija trumpai: moteris paėmė dvejų metų šunį laikinai globoti sau, atidavė kitam – 80-mečiam tėvui. Papasakosime plačiau, nes moteris su vyru bando ieškoti „šiltų ryšių“ su vadove ir teisingumu. Žodžiu, metų metus kalbame apie teisingo šuns pasirinkimą. Kiek žmonių esame supykdę, kurie atvyko į prieglaudą ieškoti šuns dovanai mamai, tėčiui, broliui ir dar kažkam. Visada sakėme, kad šuns išsirinkti ir pasikalbėti su mumis turi atvykti pats būsimas šeimininkas. Šuo nėra dovana –  kasdien maitinti, vedžioti, dresuoti, jei reikia – gydyti ir užtikrinti visus šuns poreikius yra atsakomybė. Ypač kai į mūsų prieglaudą atvežama šimtai jaunų ir aktyvių šunų, padovanotų pensininkams, nes jiems liūdna, bet įvyksta gyvenimas – ligoninė ar dangus. Palikimus pasidalija greitai, bet neapsisprendžia, į kurią prieglaudą vežti šunis ir tada visai lieka prie namo. Gal jūsų pasaulyje taip nevyksta, na, bet pas mus – kone kas savaitę“, – dėstė prieglaudos atstovai.

Jų teigimu, dvejų metų Fiona buvo išleista į laikiną globą pas moterį.

„Išsiaiškinome, kad šuo po kelių savaičių yra nebe ten, kur turėtų būti globojamas. Prašome šunį grąžinti, nes:

A. Laikinai globai mėnesiui paėmė šunį sau – šuo priklauso mums, o moteris yra tik laikina globėja pagal laikinos globos sutartį. Dovanojimo sutarties net nėra.

B. Šunį perdavė savo tėvui (80 metų) – nesilaikė sutarties, kuri sako, kad draudžiama šunį perleisti kitiems.

C. Paaiškinus, kad prieglauda atsirenka šeimininkus, pasakė, kad jos tėvas nieku gyvu pats nebūtų šuns ėmęs, bet dabar gavo ir laikys, – grįžtame į teksto pradžią, kai sakėme, kad pats šeimininkas turi pasirinkti šunį ir su mumis pasikalbėti.

D. Sugalvoja, kad iš tėvo pasiims šunį ir augins patys, nors turi katę iš kitos prieglaudos, kurią kažkam perleis, kad šuo galėtų gyventi pas ją.

E. Grįžtant prie pirminės minties – prieglauda dovanoja gyvūnus. Prieglauda sprendžia, kas ir kuriam šuniui yra tinkamas šeimininkas. Ir šuo šitame darbe visada yra prioritetas“, – aiškino „Penktos kojos“ atstovai.