KARIŲ KAPAI – DIDIEJI TAIKOS MOKYTOJAI

Nobelio taikos premijos laureatas Albertas Schweitzeris, kalbėdamas apie karių kapus, yra pasakęs, kad būtent jie, žuvusieji, yra didieji taikos mokytojai. Greičiausiai tai yra viena pagrindinių priežasčių, skatinančių valstybes gerbti savo žuvusiuosius karuose.

Kilni misija

Vienas iš būdų pagerbti žuvusiuosius – rūpintis jų palaikų likimu įvairiose šalyse. Ypač dėmesinga savo karių likimams svetimose šalyse yra Vokietija, Antrajame pasauliniame kare netekusi daugybės karių. Kai 1990 m. pasauliui atsivėrė durys į Rytų Europą, Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (VKKGTS), įsikūrusi Kaselyje (Vokietija), pradėjo rūpintis vokiečių karių kapavietėmis Lietuvoje. Ši sąjunga padeda karių artimiesiems sužinoti, kur palaidoti jų artimieji, dingę karo metu, organizuoja dingusiųjų kapų paieškas, perlaidoja surastus atskirose vietovėse palaidotus palaikus, perkelia juos į bendras karių kapines.

Aukštųjų Šančių karių kapinėse vis atsiranda naujų ženklų, bylojančių apie tebesitęsiantį Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių identifikuotų aukų palaikų perlaidojimą. Kaip žinoma, vien Kaune Antrojo pasaulinio karo metais žuvo ir buvo palaidota apie 2 tūkst. vokiečių karių. Pokariu minėtose kapinėse, greta vokiečių karių laidojimo teritorijos, buvo įrengtas memorialas žuvusiems sovietų kariams atminti. Įrengiant šį memorialą, buvo pasisavinta šiek tiek vokiečių karių palaikams skirto ploto.

Kaip žinoma, vien Kaune Antrojo pasaulinio karo metais žuvo ir buvo palaidota apie 2 tūkst. vokiečių karių.

Speciali sutartis

VKKGTS ypač vertina Kaune esančias bendrąsias karių kapines. Mat jos yra beveik pačiame Lietuvos centre – čionai patogu perlaidoti visose centrinės ir rytinės Lietuvos vietovėse palaidotus vokiečių karių palaikus. Manoma, kad 2,5 ha plote, kuris yra skirtas vokiečių karių kapams, galima palaidoti net 7 tūkst. karių palaikų.

Kai 1997 m. įsigaliojo Lietuvos–Vokietijos sutartis dėl vokiečių karių kapų priežiūros, buvo sukurtas teisinis pagrindas šioms kapinėms įsteigti Kaune veikusiose Karių kapinėse. Lietuva perdavė Vokietijai minėtą 2,5 ha sklypą neatlygintinai. Beje, ši teritorija buvo pašventinta beveik prieš 20 metų – 2000 m. rudenį, o pirmi žuvę vokiečių kariai čia buvo palaidoti 1941 m. ir iki 1944 m. čia atgulė apie 1 400 vokiečių karių.

Iš įvairių vietovių

Pirmieji perlaidojimai iš kitų Lietuvos vietovių čionai įvyko 1997 m. Per trejus metus čionai buvo perlaidota iš Vidurio Lietuvos įvairių vietų daugiau nei 4 tūkst. karių palaikų. Visuose antkapiniuose kryžiuose, kurie stovi ant VKKGTS perlaidotų karių kapų, įrašytos žuvusiųjų pavardės, o atskirose plokštėse iškaltos karo metu nelaisvėje mirusių karių pavardės.

Kaip sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, neseniai į Karių kapines Aukštuosiuose Šančiuose buvo perlaidoti 593 vokiečių karių palaikai, atvežti į Kauną iš įvairių Lietuvos vietovių: 111 – iš Kauno tvirtovės gynybinio įtvirtinimo – reduto šalia K.Baršausko gatvės, 61 – iš Liaudiniškės (Kelmės r.), 49 – iš Šemetiškių (Šiaulių r.) ir iš kitų vietovių.

Perlaidojimą stebėjęs žinomas visuomenininkas, atstatęs ne vieną partizanų bunkerį, šaulys iš Vilkijos Kęstutis Markevičius sakė, kad tai didžiulis, kruopštus ne vienos institucijos darbas, po daugelio dešimtmečių atvėręs galimybę žuvusiųjų kare artimiesiems aplankyti jų kapus, raginančius kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, siekti taikos.