KAS Į KAUNĄ ATVILIOJA MOKSLEIVIUS IŠ UKRAINOS?

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos mokytojai geriausiai žino, kaip keičiasi miesto visuomenė. Jų pamokas lanko ne tik mieste augančios ukrainiečių bendruomenės vaikai – lietuviškai kalbėti mokosi vokiečiai, italai ir prancūzai.

Atvažiavo italai

"Vaikai imlūs, greitai mokosi", – įvairių tautų mokiniais džiaugėsi gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius. Kauniečių rusų mokykla vadinama A.Puškino gimnazija turbūt turėtų vadintis tarptautine, nes, be lietuvių, joje mokosi daugiau nei 20 tautybių moksleivių.

Ukrainiečiai, rusai, žydai, latviai, armėnai, baltarusiai, lenkai, totoriai, moldovai, kirgizai, bulgarai, azerbaidžaniečiai, gruzinai, italai, tadžikai, uzbekai, kazachai, vokiečiai, sirai, estai ir prancūzai. Visi jie gimnazijoje mokosi ne tik rusų, bet ir lietuvių kalbos. Anot mokyklos direktoriaus, dauguma vaikų kalba rusiškai, bet pasitaiko tokių, kurie nemoka nei rusų, nei lietuvių kalbos.

"Atvažiavo keturi italai. Su lietuviškais pasais, bet Lietuvoje negyvenę ir lietuviškai nekalba. Dabar  kaip tik yra pamoka. Su mažaisiais bus nesudėtinga, o su vyriausiu šeštoku turime daugiausia rūpesčių. Skyrėme jam dvylika pamokų vien lietuvių kalbos, mokytojas dirbs su juo individualiai. Kartu su visa klase jis lanko informacinių technologijų, dailės, kūno kultūros ir anglų kalbos pamokas. Kad socializacija vyktų, reikia su vaikais bendrauti. Tikimės per šiuos metus jį integruoti", – apie naujus iššūkius pasakojo E.Griškevičius.

Išmoko lietuviškai

Pasak jo, su vaikais iš Italijos galima susikalbėti, nes jie moka angliškai. Sudėtingiau buvo su vokiečių vaikais, kurie kalbėjo tik vokiškai. "Jų tėtis iš Vokietijos atvažiavo penkeriems metams dirbti S.Dariaus ir S.Girėno, Jėzuitų ir KTU gimnazijose. Vaikai jau trejus metus pas mus mokosi, dabar jau kalba lietuviškai, bet iš pradžių buvo streso", – šypsojosi E.Griškevičius.

Nors mokyklos pagrindinė kalba – rusų, gimnazijoje veikia priešmokyklinės grupės ir lietuvių kalba, o ikimokyklinio ugdymo grupes lanko vis daugiau lietuviškai kalbančių kauniečių. "Yra pas mus jauna auklėtoja, kur nelabai moka rusų kalbą. Tačiau problemų dėl to nėra. Ji labai stengiasi, tėvai labai patenkinti jos darbo kokybe ir meile vaikams. Tai atperka", – sakė E.Griškevičius.

Pasak jo, buvo tokia situacija, kai mergaitei iš Kazachstano nebuvo vietos rusakalbėje priešmokyklinėje grupėje ir tėvams buvo pasiūlyta lankyti lietuvišką grupę. "Tėvai sako, rizikuojam. Kelias dienas stebėjome, ar ji nepatiria streso, bet jau mėnesį lanko ir ima viską suprasti, šypsosi – viskas jai gerai", – džiaugėsi mokyklos vadovas.

Dažniausiai jie teiraujasi apie mieste veikiančias bendruomenes, nori įsilieti į jų veiklas.

Daugėja ukrainiečių

Daugiausia gimnazijoje mokosi lietuvių, tačiau sparčiai daugėja ukrainiečių. Jie savo skaičiumi pralenkia visų kitų tautybių moksleivius. "Kaip sakome, jeigu savaitė praėjo be ukrainiečio, tai kažkas čia negerai. Šiandien į pirmą klasę mergaitė atvažiavo. Faktiškai atvyksta kiekvieną savaitę, kas antrą – tai tikrai", – sakė E.Griškevičius.

Nors konfliktas Sirijoje vyksta jau seniai, gimnazijoje mokosi tik vienas aštuntokas siras. "Buvo ir daugiau, bet dažnai jie išvažiuoja į kitas valstybes arba į Vilnių. Pramoksta lietuvių kalbos ir persikrausto į Vilnių. Matyt, ten darbo daugiau", – svarstė mokyklos direktorius.

Mokyti tiek daug skirtingų vaikų nemenkas iššūkis, bet, pasak E.Griškevičiaus, gal prieš dvylika metų mokytojams ir buvo streso. Tačiau dabar, kai mokykloje mokoma keturių kalbų – lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių, problemų nėra. Juolab kad pagal naują etatinio apmokėjimo tvarką, mokydami užsieniečius moksleivius, gimnazijos pedagogai gali uždirbti daugiau.

Atgimė ukrainiečių kultūra

Pasak Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovo Dainiaus Babilo, paskutiniu metu neįtikėtinai suaktyvėjo Kauno ukrainiečių bendrija.

"Prieš keletą metų nebuvo jokios ukrainiečių bendruomenės organizuojamos kultūrinės veiklos, dabar jau nuolat vyksta renginiai, atgimė ansamblis, vyksta reguliarios repeticijos, į ukrainiečių mokyklėlę pradėjo rinktis vaikai. Spalio 20-ąją buvo šventiškai paminėtas bendrijos atkūrimo 20-metis", – pasakojo centro direktorius.

Anot jo, pastaruoju metu į Kauno įvairių tautų kultūrų centrą užsuka vis daugiau iš užsienio atvykusių ir Kaune apsigyvenusių žmonių.

"Dažniausiai jie teiraujasi apie mieste veikiančias bendruomenes, nori įsilieti į jų veiklas. Pastebėjome, kad atsirado didesnis nei anksčiau poreikis mokytis lietuvių kalbos, todėl įstaigoje svarstome galimybes organizuoti jos mokymus įvairaus amžiaus žmonėms", – sakė D.Babilas.