KAS PRAVERS LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS LANGUS KAUNE?

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus laukia permainos: balandžio 21 d. paaiškės naujojo skyriaus pirmininko pavardė.

Atsakingą poziciją užimti nori vienintelė kandidatė moteris Indraja Raudonikytė (I.R.) – grafikė, grafikos dizainerė, užsiimanti pedagogine veikla ir turinti vadovavimo įmonei bei visuomeninei organizacijai patirties; Rūtilis Algirdas Slavėnas (R.A.S.) – teisininkas, tapytojas, daugiau nei du dešimtmečius vadovavęs Kauno technologijos universiteto Tapybos studijai; Eugenijus Nalevaika (E.N.) – dailininkas, akvarelininkas, turintis vadovavimo ne tik Kauno skyriui, tačiau ir visai LDS patirties; Povilas Ramanauskas (P.R.) – aktyviai kuriantis jaunosios kartos vizualaus meno atstovas, personalinių ir grupinių parodų bei projektų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, turintis kuratoriaus patirties. Kokie kiekvieno jų tikslai?

– Kokios pagrindinės priežastys lėmė, kad jūs įstojote į LDS? Kokią nuomonę buvote susidariusi apie LDS Kauno padalinį, iki įstodami į sąjungą?

I.R.: Į Lietuvos dailininkų sąjungą mane pirmą kartą pakvietė prieš trylika metų. Tuo metu buvo rengiamos respublikinės meno parodos, kuriose dalyvauti buvo kviečiami paskutinių kursų Vilniaus dailės akademijos studentai. Šios parodos buvo galimybė jauniems menininkams būti pastebėtiems ir pripažintiems dailininkų bendruomenės. Tuo metu buvau bebaigianti grafikos specialybės bakalauro studijas ir vienoje tokių parodų kaip specialųjį prizą laimėjusi galimybę surengti personalinę parodą LDS galerijoje "Kairė dešinė". Tuometė galerijos vadovė V.Kalinauskaitė ragino stoti į LDS, tačiau manęs jau laukė bakalauro darbo gynimas ir šiuo raginimu nepasinaudojau, o studijuojant magistrantūros studijose tam nebuvo nei laiko, nei galimybių. Baigus mokslus reikėjo galvoti, iš ko duoną valgyti, tad LDS nebuvo prioritetas. Teko dirbti reklamos agentūrose Lietuvoje ir užsienyje, o grįžus iš užsienio  kabintis į gyvenimą Lietuvoje iš naujo: stebėti meno lauką, sekti, kas ir kaip jame vyksta. Galiausiai, paskatinta dėstytojos Algės Varnaitės, ryžausi teikti paraišką stojimui į sąjungą.

R.A.S.: Į Lietuvos dailininkų sąjungą įstojau 2003-iaisiais, baigęs Vilniaus dailės akademiją. Nuomonę apie LDS Kauno skyrių iki įstojimo į sąjungą susidariau tik teigiamą. Baigęs Kauno vakarinę dailės mokyklą pradėjau dalyvauti profesionaliose dailės parodose, surengiau savo tapybos parodą Kauno menininkų namuose. Pamenu, apsidžiaugiau, kad mane, ne sąjungos narį, LDS Kauno skyriaus Jaunųjų tapytojų sekcija įtraukė į sąrašą dažams nusipirkti. Lietuvoje tuo metu ne dailininkų sąjungos nariams nebuvo galimybės nusipirkti reikmenų tapybai. Tuomečio pirmininko Kazio Švažo sprendimu LDS Kauno skyriuje man buvo leista lankyti vakarinį piešimą. Piešdami dailininkai pabendraudavo, pasidalydavo mintimis apie kūrybą, gyvenimą. Ši pažintis man paliko labai gerą įspūdį. Kauniečiai dailininkai buvo draugiški, geranoriški. Pagalvodavau, kad kada nors gal ir aš tapsiu Dailininkų sąjungos nariu, turėjau tokį tikslą, norėjau dalyvauti LDS Kauno skyriaus veikloje, kadangi tai asociacija, vienijanti menininkus, kuriančius profesionalų, aukšto meistriškumo meną.

E.N.: Į LDS buvau priimtas 1990-aisiais, praėjus šešeriems metams po tuomečio Dailės instituto baigimo. Anuomet tapimas profesionalios kūrybinės sąjungos nariu atverdavo galimybes būti pakviestam dalyvauti svarbiose grupinėse parodose ar surengti reikšmingą personalinę parodą, tad ilgų svarstymų, ar stoti, nekilo. Narystė kūrybinėje sąjungoje buvo tam tikras pripažinimas, nes galimybės pasirinkti kitą būdą tapti pripažintu meno kūrėju (kaip tai yra įmanoma dabar, kai tiesiogiai kreipiantis pačiam menininkui gali būti suteikiamas meno kūrėjo statusas) paprasčiausiai nebuvo. Stojantiesiems visuomet buvo ir tebėra keliami tam tikri reikalavimai, laikui bėgant vertinimo kriterijai šiek tiek keičiasi, tačiau procedūros nėra paprastos ir aukštojo meno mokslo sričių diplomas savaime narystės negarantuoja.

P.R.: Ne paslaptis, kad jaunosios kartos menininkams yra aktualūs tokie dalykai kaip meno kūrėjo statuso gavimas, įstojus į sąjungą, socialinės garantijos, galimybė teikti paraiškas parodoms rengti visose LDS priskiriamose galerijose – atsiveria daugiau galimybių.

Dar studijuodamas mačiau, kad LDS Kauno skyrius apimtas sąstingio. Neatrodo, kad kažkas pasikeitė. Stojau į sąjungą galvodamas, kad reikia imtis veiksmų keičiant šią situaciją, tačiau pokyčiams realizuoti reikalingi bendraminčiai.

Dar studijuodamas mačiau, kad LDS Kauno skyrius apimtas sąstingio. Neatrodo, kad kažkas pasikeitė.

– Ar pakito jūsų nuomonė apie sąjungą, įsitraukus į Kauno skyriaus veiklą?

I.R.: Į sąjungą stojau paskatinta kolegų, patikėjusi bendruomene, kad ji turi kitokias galimybes, kitokį potencialą, ir truputį nustebau, nes iki įstojimo galvojau, kad būti sąjungoje yra prestižo, pripažinimo reikalas, kadangi įstoti į LDS nėra lengva: griežtai peržiūrimas kiekvieno autoriaus portfolio (parodos, publikacijos, recenzijos). LDS yra organizacija, kurioje daug narių yra sulaukę garbaus amžiaus, sveikata jiems kartais nebeleidžia būti aktyviais organizacijos nariais, todėl man labai gaila, kad šie žmonės stengiasi visomis išgalėmis išlaikyti savo pozicijas ir valdžią, tačiau į savo tarpą neįsileidžia naujų jaunų žmonių, jiems atsuka nugaras. Senjorai LDS yra atleisti nuo nario mokesčio, kai kurie visiškai nebedalyvauja veikloje ir todėl visuomenė mato dirbtinį menininkų bendruomenės gausumą, o  kaip išspręsti šią painiavą, niekas neieško ir nenori ieškoti. Turiu patirties kelių visuomeninių organizacijų valdyme, dvi kadencijas teko būti prezidente automobilių "Alfa Romeo" klubo, kuriame ilgamečiai klubo nariai, nebeturintys galimybės aktyviai dalyvauti veikloje, paskelbiami klubo garbės nariais. Galbūt ši praktika pasiteisintų ir LDS Kauno skyriuje? Kadangi jau kurį laiką vadovauju LDS Kauno skyriaus grafikos sekcijai, esu tiek Kauno LDS tarybos narė, tiek deleguota visuotinės LDS tarybos narė Vilniuje, susiduriu su begale smulkių ar didesnių problemų ir naujos iniciatyvos žlugdymo atvejų – tai kartkartėmis būtų galima pavadinti kartų konfliktu. Tačiau dažniau pastebiu, kad kolegos darbą taryboje laiko prestižo reikalu, o ne darbu ir pareiga, tai, mano manymu, yra labai klaidingas požiūris. LDS reikalingi žmonės, galintys dirbti organizacinį darbą, o ne tik užsiimti kūrybine veikla.

R.A.S.: Baigęs studijas Vilnius dailės akademijoje dirbau kūrybinį darbą ir, įstojus į Lietuvos dailininkų sąjungą bei dalyvaujant Kauno skyriaus veikoje, nuomonę apie skyriaus veiklą susidariau labai gerą. Dailininkai yra draugiški ir geranoriški žmonės, iškilios asmenybės, saugančios savo profesinę garbę ir orumą.

E.N.: Stodamas į LDS buvau jaunas, idealistiškai mąstantis menininkas, neįsivaizdavau, kas ir kaip vyksta tokioje organizacijoje. Bėgant metams, lemiama ekonominių ir socialinių aplinkos pokyčių, keičiasi ir sąjungos veikla. Tačiau ir tada norėjosi, ir dabar norėtųsi, kad kuo daugiau būtų sprendžiama kūrybinių, meninių, pvz., parodų organizavimo, klausimų. Deja, dažnai vis tenka grįžti prie ūkinių, teisinių ar tiesiog buitinių reikalų.

P.R.: Įsitraukimas į skyriaus veiklą – tai mano kuruotos parodos ir projektai, kuriuose dalyvavo įvairių kartų menininkai, LDS Kauno skyriaus nariai. Tačiau šia organizacine veikla užsiėmiau ir iki tapdamas sąjungos nariu. Mano nuomonė apie skyriaus veiklą nepakito, tiesiog pastebėjau daugiau taisytinų sričių.

– LDS Kauno skyrius įsikūręs prestižinėje miesto vietoje – Senamiestyje, Rotušės aikštėje, tačiau pačios patalpos reikalauja atnaujinimo.

I.R.: Užėjus į LDS Kauno skyriaus biurą laiko mašina nusikeliama į praėjusius laikus. Apsitvarkyti ir dulkes nusivalyti, aprūkusias sienas pasibaltinti tikrai daug nekainuoja. Kai pastarąjį kartą lankiausi Kauno skyriuje, pastebėjau gėles senuose vazonuose, kurių žemėse prismaigstyta nuorūkų, jos – lyg vyraujančios stagnacijos simbolis: Kauno skyrius – tarsi gėlė, tačiau neprižiūrima, neatliekanti savo estetinės funkcijos,  skirta tik nevalytiems langams uždengti. Įstrigo ir tai, kad LSD Kauno skyriaus posėdžiai vyksta pereinamoje patalpoje, pro kurią praeina ir visai pašaliniai asmenys. Skyriaus posėdžiai vyksta sėdint už senų stalų, kurie perimti iš buvusio Dailės kombinato. Pamenu, kai būdama ketverių, atėjusi su mama į jos darbą, bėgiodavau šiais stalais. Pakraupau, kad per tą laiką stalų niekas nei restauravo, nei atnaujino, o juk, žvelgiant į šiuolaikines interjero tendencijas ir teikiamas galimybes, senus daiktus galima atnaujinti. Tai apsileidimas.

R.A.S.: Reikia pažymėti, kad, vadovaujantis LDS Kauno skyriaus nuostatais, informaciją apie LDS KS veiklą, kuri pateikiama visuomenei, nustato LDS KS taryba, o už tokios informacijos pateikimą visuomenei atsako LDS KS pirmininkas. Todėl aš galiu paminėti, tik tai, kad LDS 2015 m. viešai skelbiamoje ataskaitoje yra nurodyta, jog "2014 m. (...) visiškai suremontuotas ir nudažytas skyriaus fasadas. Kauno "Meno parko" galerijai, (...) pagaliau pavyko atsijungti nuo centrinio miesto šildymo sistemos ir įsirengti vietinį šildymo mazgą. Taip pat Kauno "Meno parkas" praplėtė parodines erdves, nes 2014 m. pavyko įrengti laiptus į trečio aukšto erdves. 2016 m. LDS taryba Kauno skyriui skyrė 10 000 eurų galerijos "Meno parkas" fasado remontui".

Galima pažymėti, kad Lietuvos meno kūrėjų asociacijos internetiniame puslapyje http://www.lmka.lt/nariai/lietuvos-dailininku-sajunga/ (žiūrėta 2017-04-07) skelbiama informacija neva "Kaune taip pat yra keli LDS priklausantys kritiškos būklės pastatai, kuriuos tinkamai renovavus, galima būtų įkurti kultūros židinius, juose plėtoti ir rezidencijų programas".

E.N.: Manau, kad efektyvus valdomo turto naudojimas yra ir bus vienas iš svarbių artimiausio laikotarpio skyriaus vadovybės uždavinių, kad ir kaip norėtųsi daugiau dėmesio skirti meniniams ir kūrybiniams aspektams. Iš tiesų pastatų, esančių Rotušės aikštėje, būklė nėra prasta – atnaujinti pastatų fasadai, galerijoje "Meno parkas" vyksta remontas. Tačiau pastatų priežiūra ir atnaujinimas – nenutrūkstamas procesas, todėl šiuo metu būtina ieškoti galimybių, kaip sutvarkyti ir kūrybinėms ar kitoms veiklos pritaikyti Jurbarko gatvėje esantį pastatą.

P.R.: Manau, pradžioje svarbus ne fizinis patalpų atnaujinimas, o bendruomenės atsinaujinimas iš vidaus.

– Akivaizdus faktas, kad stringa viešoji LDS Kauno skyriaus komunikacija. Visa informacija apie Kauno skyriaus veiklą sukasi tik oficialiame LDS internetiniame puslapyje. Ar nemanote, kad svarbu imtis iniciatyvos keičiant šią situaciją?

I.R.: Kol Kauno skyriaus nariai nekalbės viešojoje erdvėje apie savo veiklas, pasiekimus, tol nieko nebus. Jau ilgai vyksta diskusijos su kolegomis, kad LDS Kauno skyriui labai reikia viešųjų ryšių atstovo, kuris kiekvieną dieną per įvairius portalus skelbtų, kas vyksta skyriuje. Informaciją apie menininkų veiklą galima skelbti ne tik asmeniniuose kūrėjų, priklausančių Kauno skyriui, internetiniuose puslapiuose. Dailininkai savo nuomonę apie Kauno meno lauke vykstančius įvykius gali išsakyti ir tinklaraščiuose, ir portaluose ar kitose interneto svetainėse. Atėjo laikas atsinaujinti. Labai norėčiau, kad LDS Kauno skyrius susigrąžintų prestižą ir įvaizdį, o tai per veiklos viešinimą pasiekiamas dalykas.

R.A.S.: Vadovaujantis LDS Kauno skyriaus įstatais, informacija apie LDS KS veiklą gali būti pateikiama ir visuomenei, ir LDS KS nariams. Įstatuose yra numatyta šios informacijos pateikimo tvarka ir apimtis. Mano, kaip LDS nario, nuomone, oficialiame internetiniame puslapyje ir visuomenei, ir nariams galėtų būti prieinami LDS Kauno skyriaus įstatai, viešinami LDS Kauno skyriaus tarybos nariai, galbūt galėtų būti pateikiama informacija apie LDS Kauno skyriaus tarybos posėdžių datas, posėdžių darbotvarkė, tarybos priimti nutarimai. Manau, kad pateikus tokią informaciją LDS nariai turėtų galimybę operatyviau susipažinti su aktualijomis LDS Kauno skyriuje. Gali būti, kad eiliniai nariai norėtų dalyvauti jiems aktualiuose tarybos posėdžiuose, teikti pasiūlymus ir išreikšti nuomones dėl skyriaus veiklos. Manau, kad galėtų būti vieša informacija apie tai, kokia yra nustatyta tvarka LDS Kauno skyriuje dėl naudojimosi kūrybinėmis ir poilsio įstaigų paslaugomis, LDS Kauno skyriaus valdomu turtu ir jo teikiama parama. Nors įstatuose minima, kad nariai turi laikytis profesinės etikos normų, kiek man žinoma, nėra paskelbtas atitinkamas etikos kodeksas. Mano nuomone, viešai galėtų būti skelbiamas ir LDS Kauno skyriaus narių sąrašas, o jei nariai sutinka – nurodomi ir jų kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, elektroninio pašto adresai. Taip būtų užtikrinama tinkama narių tarpusavio komunikacija. Trūksta viešų diskusijų apie meno kūrėjų socialinę padėtį, apie narių socialines problemas. Todėl, mano nuomone, LDS Kauno skyrius galėtų turėti savo atskirą oficialų internetinį puslapį arba išsamesnė informacija galėtų būti skelbiama jau esančiame Lietuvos dailininkų sąjungos internetiniame puslapyje, skiltyje, pristatančioje LDS Kauno skyrių (http://www.ldsajunga.lt/Kauno_skyrius).

E.N.: Komunikacijos stinga. Išskirčiau kelias kryptis, kuriose reikėtų ją tobulinti. Pirmoji, vidinė, komunikacija – tarp LDS narių, kūrybinių sekcijų. Komunikacijos stygių pajutau pats, kai keletą metų buvau atsitraukęs nuo aktyvios veiklos LDS. Reikėtų tobulinti metodus ir kurti būdus, kad menininkai kuo daugiau bendrautų tarpusavyje. Dabar kiekvienos kūrybinės sekcijos (tapytojų, skulptorių, grafikų, tekstilininkų ir kt.) pirmininkas yra skyriaus tarybos narys, kuris dalyvauja posėdžiuose ir vėliau perduoda informaciją sekcijos nariams, tačiau sekcijų susirinkimai vyksta retai, kai kurių – vos kartą per metus. Informacijos trūkumas sukelia nesusipratimų ir konfliktinių situacijų, nes sekcijų nariai ne visuomet žino, kas vyksta LDS Kauno skyriuje.

Antroji kryptis – LDS Kauno skyriui būtina aktyviau bendradarbiauti su kitomis kūrybinėmis sąjungomis ir Kaune veikiančių jų padalinių nariais: fotomenininkais, rašytojais, kompozitoriais ir kitais kūrėjais, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, kad komunikacija vystytųsi natūraliai, neformaliai. Trečioji kryptis – siekti, kad kuo išsamesnė ir patraukliai pateikta informacija taptų prieinama plačiam visuomenės ratui. Dailininkai aktyviai kuria, rengia parodas, tačiau ne visi geba patys prisistatyti visuomenei. Tai tampa akivaizdžia problema, kai stebime, pavyzdžiui, galerijų veiklą – į parodų atidarymus ateina savi: draugai, bičiuliai, giminės. Naujų aktyvių, suinteresuotų lankytojų yra labai mažai. Atstumas tarp kūrėjo ir meno vartotojo didėja. Manau, kad, esant šiai situacijai, kūrybinės sąjungos skyrius turėtų prisiimti aktyvaus edukatoriaus, organizatoriaus vaidmenį, kuris ne tik užsiimtų informacijos sklaida šiuolaikinėmis priemonėmis, bet ir kviestų gyvai pajusti meną, mokytų jį pažinti, pajusti, vertinti.

P.R.: Sutinku, labai trūksta bendruomenės tarpusavio komunikavimo ir skyriaus dialogo su miestu, pasitelkiant šiuolaikines priemones.

– Kokių dar problemų įžvelgiate LDS Kauno skyriaus veikloje?

I.R.: Negalime siekti progreso neidami į kompromisus. Jei siekis bus išlaikyti ir avį sveiką, ir vilką sotų – jokių permainų nebus. Stodama į sąjungą buvau kupina entuziazmo kažką daryti, tačiau man buvo leista suprasti, kad geriau yra nedaryti nieko. LDS posėdyje Vilniuje kėliau klausimą, kad gal būtų laikas kandidatams į sąjungos narius teikti skaitmeninį darbų aplanką. Tačiau vis dar prašoma storų segtuvų. Žinoma, vyresniajai kartai trūksta skaitmeninimo žinių, tačiau juk yra įvairūs mokymai, kai kurie iš jų yra netgi nemokami. Juk jei gali kitas – tai ir tu pabandyk, o sėdėti ir verkšlenti kampe – gabumų nereikia. Kolegos man skundžiasi, kad šiuo metu kiekvienam nariui yra siunčiama informacija apie mirusius sąjungos narius. Sutinku, kad tokia informacija nebūtina. Kai kiekvieno nario elektroninio pašto dėžutė kasdien pasipildo pranešimais, kad Šiauliuose, Panevėžyje ar kur kitur kažkas numirė, tai užkoduoja neigiamą organizacijos įvaizdį tarp pačių jos narių, todėl juokais pasiūliau, kad gal galėtume paskelbti apie tai, kad kažkas gimė – juk tai geras dalykas, yra kuo džiaugtis, nauja pradžia, o mirtis – liūdesys, pabaiga. Manau, kad tarp kolegų visi greitai sužino, kas įvyksta vienoje ar kitoje sekcijoje, todėl tokias žinias būtų galima pranešti kitaip: galėtų eiti naujienlaiškiai – savaitiniai ar, jei yra didelis poreikis, kasdieniai.

R.A.S.: Mano nuomone, siekiant gero ir efektyvaus LDS Kauno skyriaus įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimo, labai daug kas priklauso nuo skyriaus pirmininko aktyvumo, jo dalykinių ir asmeninių savybių. Svarbus ir pačių sąjungos narių, skyriaus tarybos, visos komandos aktyvumas. Būtina atsižvelgti į sąjungos narių pasiūlymus ir nuomonę dėl skyriaus veiklos. Manyčiau, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti LDS Kauno skyriaus įstatuose numatytus tikslus, skyriaus vienasmenis valdymo organas – pirmininkas turėtų būti LDS Kauno skyriaus narys, turintis pakankamai aktyvumo, sumanumo, gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių. Mano įsitikinimu, teisinės žinios yra labai reikalingos ginant narių kūrybines, profesines, socialines ir kitas teises, atstovaujant narių interesams įvairiose valdžios ir valdymo institucijose, atstovaujant teismuose, santykiuose su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudarant sandorius, disponuojant, valdant ir naudojant sąjungai priklausantį turtą, tvarkant dokumentus, rengiant LDS KS įstatų pakeitimus ar papildymus, teikiant pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų keitimo ar naujų teisės aktų projektų rengimo. Galiu pateikti konkretų pavyzdį iš savo, kaip teisininko, praktikos, iliustruojantį teisinių žinių svarbą. Vykdant Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, meno kūrėjui gali būti skiriama piniginė išmoka dėl kūrybinės prastovos, tačiau, gavęs tokią išmoką, jei ši išmoka būtų įskaitoma į pajamas, meno kūrėjas galėjo netekti jam priklausančios piniginės socialinės paramos, skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Mano, kaip teisininko, iniciatyva Administraciniame teisme buvo laimėta byla, aktuali Respublikos meno kūrėjams. Šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine neskundžiama nutartimi buvo konstatuota, kad meno kūrėjo gaunama piniginė išmoka už kūrybinę prastovą negali būti įskaitoma į pajamas šiam asmeniui skiriant piniginę socialinę paramą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.

E.N.: Labiausiai reikėtų daugiau konstruktyvumo. Kauno skyriaus metinės konferencijos, tarybos posėdžių laikas galėtų būti išnaudojamas aktualioms problemoms identifikuoti ir sprendimui, susipažinimui su besikeičiančių įstatymų naujovėmis (pvz., galimybe gauti paramą, meno kūrėjo statuso teikiamomis socialinėmis garantijomis ir pan.), mažiau dėmesio skiriant formalioms ataskaitoms, kurias galima išplatinti visiems skyriaus nariams šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis. Skyrius pamažu galėtų tapti tam tikru konsultacijų banku, teikiančiu informaciją ar efektyvias nuorodas, kur ją rasti informaciją bet kuriuo menininkui iškylančiu klausimu. Galbūt tokiu būdu dailininkai pajustų tam tikrą buvimo kūrybinės sąjungos nariu naudą, kuri motyvuotų aktyviau įsitraukti į organizacijos veiklą. Kruopščiai paruošta posėdžių medžiaga, galimybė iš anksto susipažinti su probleminiais klausimais, pakankamai laiko pateikti pasiūlymus leistų efektyviau organizuoti darbą, įtraukti narius į sprendimų priėmimo procesą, aktyvinti veiklą.

P.R.: Vienas iš pagrindinių dalykų – Kauno skyriaus strategijos, vizijos nebuvimas. Aiškių tikslų ir siekiamybių neturėjimas, beveidiškumas. Norisi siekti, kad LDS Kauno skyrius svariai prisidėtų ir daugiau įsitrauktų į miesto kultūrinį vyksmą ir jo formavimą.

– Kaip manote, ar LDS Kauno skyriui priklausanti bendruomenė atvira pokyčiams?

I.R.: Kai kurie LDS Kauno skyriaus nariai nori kažką gauti iš sąjungos, tačiau primiršta taisyklę, kad, kai eini, darai dalykus pats, kažką pasieki ir kažką gauni. Mes turime atsimerkti ir suvokti, kad niekas iš niekur neatsiranda, o vyresniosios kartos nariai yra įsitikinę, kad sąjunga turi kažką duoti, kaip kad buvo sovietiniais laikais. Tuomet iškyla klausimas, o ką jie duoda sąjungai? Jei nieko, tuomet tai tėra profesinė sąjunga, ne bendruomenė, ne organizacija. Visus narius jungia tai, kad turime meno kūrėjo statusą, valstybė yra suteikusi išskirtines teises į pensiją ir pan., bet reikia neužmiršti, kad sąjunga – sudėtingas mechanizmas, kurį reikia išlaikyti, todėl mes turime dirbti, palaikyti pulsą. Kol skyriaus nariai bus aktyvūs, veiklūs, tol bus veiksni visa organizacija, o jei nariai lauks, kol kažkas kažką padarys – organizacija merdės.

R.A.S.: Manau, kad atvira tokiems pokyčiams, kurie yra reikalingi ir protingi.

E.N.: Visi nori pokyčių ir tai akivaizdu. Tačiau permainas kiekvienas įsivaizduoja savaip. Prieš imantis radikalesnių permainų, reikėtų, visų pirma, tartis su visa skyriaus bendruomene, nusistatant ryškiausias esamas spręstinas problemas. Pagal LDS įstatus taryba yra pagrindinis sąjungos valdymo organas. Pirmininko funkcija – koordinuoti tarybos veiklą ir vykdyti jos priimtus sprendimus. Tačiau nuo pirmininko daugiausia priklauso, ar taryba yra motyvuota siūlyti ir priimti sprendimus. Šioje srityje pirmininkas turėtų demonstruoti pakankamą iniciatyvą, skatinančią tarybą pajusti valdymo procesą. Tarybos nariai turėtų justi pareigą ir atsakomybę, kad būtent nuo jų sprendimų priklauso visos permainos.

P.R.: Manau, kad taip!

– Kadangi didžiąją bendruomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus kūrėjai, galbūt reikėtų bendruomenei organizuoti mokymus, supažindinti narius su mokesčių naujovėmis (2 proc. GPM nuo šiol gali būti skiriami pavieniams kūrėjams), pristatyti tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje veikiančias menininkus vienijančias organizacijas ir aptarti jų veiklų pavyzdžius bei pan.?

I.R.: Kad ir kaip būtų keista, tikrai daug kolegų suskubo ir pateikė paraiškas VMI paramos gavėjo statusui gauti. Akivaizdu, kad kai žmonės suvokia realią, apčiuopiamą naudą – gana greit patys išsiaiškina detales ir veikia. Bendradarbiavimo iniciatyva yra vystoma pagrindinėje LDS būstinėje Vilniuje, jei neklystu, yra užmegzti glaudūs ryšiai su panašiomis organizacijomis Švedijoje. Kaunui tikrai yra kur pasistengti. LDS trūksta bendruomenės telkimo renginių. Ir tai turėtų vykti ne per koncertus ar keliones kartu, o per bendrą profesinę veiklą, menines dirbtuves ar pan. Buvo organizuota graži iniciatyva – vakarinis piešimas, kurio metu menininkai susirinkdavo ir piešdavo. Pradžioje buvo džiaugiamasi galimybe ateiti ir lavinti piešimo įgūdžius. Deja, bet trūko viešinimo ir informacijos plėtros, tarpusavio palaikymo. Iš nuogirdų neseniai sužinojau, kad tokia veikla vis dar vykdoma, bet po VDA KF stogu. Tačiau niekur neradau detalių, kur tiksliai ir kada.

R.A.S.: LDS įstatai numato meninės kvalifikacijos kėlimo veiklą, edukacinę veiklą, seminarus ir pan. Mano nuomone, labiau reikėtų skatinti viešąjį diskursą Dailininkų sąjungos nariams aktualiose srityse.

E.N.: Visiškai sutinku, kad skyriaus komanda turėtų tapti tam tikrais koordinatoriais, teikiančiais informaciją nariams arba organizuojančiais tokios informacijos sklaidą. Ne tik vyresniesiems, bet ir jaunimui, manau, aktualu būtų gauti informacijos apie besikeičiančius įstatymus, kartais tikrai painią ir sudėtingą teisinę bazę, reglamentuojančią autorių teises, atlygius, projektų valdymą ir daugelį kitų svarbių klausimų.

P.R.: Vidiniais sklaidos kanalais aktuali informacija yra pasiekiama visiems sąjungos nariams, tad čia problemos nematau, tačiau manau, kad atviri įvairių menininkų, organizacijų pristatytmai, diskusijos, būtų ne tik šauni, bendravimą skatinanti idėja, bet ir vienas iš būdų skyriui tobulėti.

– Kokie būdai būtų veiksmingi, kreipiantis į jaunuosius kūrėjus, skatinant juos stoti į LDS Kauno skyrių?

I.R.: Pagrindinis dalykas dėl ko kandidatuoju į LDS Kauno skyriaus pirmininko poziciją, yra siekis pritraukti jaunus iniciatyvius žmones ir veikti visiems kartu, nes tik kartu galime kažko pasiekti ir tikėtis rezultatų. Esu be galo dėkinga, kad prieš 15–17 metų VDA dėstytojai, sąjungos nariai, kvietė studentus dalyvauti bendrose parodose. Palaikau šią iniciatyvą, nes tik taip mes galime jauniems menininkams suteikti šansą pasirodyti ir būti pripažintiems bei paskatinti įsitraukti į LDS veiklą. Jauniems menininkams reikia suteikti galimybę veikti LDS viduje. Meno kūrėjų organizacijų yra daug, todėl vyrauja konkurencija. Reikia motyvuoti jauną žmogų, kodėl jis turėtų stoti į LDS: reikia priminti, kad mes turime bendrą alma mater, bendrus dėstytojus, gebame vieni kitus suprasti ir sudaryti stiprią daugumą, sąjungą, galinčią užmegzti kontaktus su kitomis organizacijomis ir siekti bendradarbiavimo. Lietuvoje labai daug intrigų, konfliktų ir tarp piliečių, ir tarp kūrėjų: vieni kituose ieško trūkumų, pavydi, bet tiek lietuvių pasaulyje, tiek menininkų tarp lietuvių yra taip nedaug, tad gal nustokime rietis ir pradėkime dirbti kartu?

Jaunimas norės stoti į sąjungą, jei žinos, kad LDS įstatuose keliami tikslai yra realiai įgyvendinami, kad realiai bus užtikrinamos jų, kaip narių, teisės ir pareigos.

R.A.S.: Mano nuomone, jaunieji kūrėjai, visų pirma, patys turi domėtis Lietuvos dailininkų sąjunga, gerbti šią organizaciją ir didžiuotis tapę jos nariais. Jaunimas norės stoti į sąjungą, jei žinos, kad LDS įstatuose keliami tikslai yra realiai įgyvendinami, kad realiai bus užtikrinamos jų, kaip narių, teisės ir pareigos.

E.N.: Vieno konkretaus būdo negalėčiau išskirti, nes yra daug sudedamųjų dalių, kaip jaunus menininkus sudominti LDS. Reikėtų stengtis juos įtraukti į skyriaus valdymą, sekcijų veiklas. Tai turėtų būti nuoseklus jaunųjų kūrėjų skatinimas įsitraukti į sąjungos veiklą: pradžioje – narystė, dalyvavimas sekcijų veikloje, skyriaus taryboje. Taip po truputį būtų užauginamas skyriaus vadovas. Jei sulaukčiau kolegų pasitikėjimo ir man būtų suteikta teisė pirmininkauti – galvočiau, kaip kitai kadencijai užsiauginti būsimą pirmininką. Jei pirmininku išrenkamas asmuo, nedalyvavęs tarybos veikloje, nesusipažinęs su sekcijų veiklomis – kiekgi jam reikėtų laiko, kad su viskuo ir visais susipažintų, būtų labai sunku.

P.R.: Manau, reikėtų palengvinti stojimo sąlygas jauniems kūrėjams, kadangi šiuo metu naujosios stojimo taisyklės yra netgi griežtesnės nei ankstesnės. Svarbu suteikti daugiau galimybių jauniems kūrėjams, ketinantiems stoti į sąjungą, rengti parodas LDS erdvėse, paskatinant įsitraukti į LDS veiklą.

– Apskritai kodėl Kauno miestui svarbu turėti LDS Kauno skyrių?

I.R.: Nuo seno istoriškai didieji Lietuvos miestai turėdavo savo LDS padalinius. Tiesiog taip susiklostė per daug metų. Tiek Kaunas, tiek, pvz., Klaipėda turi ne tik savo LDS skyrius, bet ir LDS galerijas. Tad neišvengiama regioninė ūkinė veikla, taip pat ir kūrybinės bendruomenės sutelkimas. Nors šiais laikais atstumai susitraukė ir vieni kitus skirtinguose pasaulio galuose galime pasiekti vienu mygtuko paspaudimu, tačiau gyvojo bendravimo niekas neatstos. Tad dailininkų bendruomenei reikalingi padaliniai, kad, norint su kolega išgerti puodelį kavos, nereikėtų valandą dardėti traukiniu ar automobiliu. Taip kolegialiai sprendžiamos bendros problemos, kūrybiniai ar techniniai klausimai, susiję su dailininkų veikla.

R.A.S.: Kauno miesto kultūros strategijoje iki 2027-ųjų Kaunas siekia tapti ryškiu Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros centru. Kauno siekis 2022-aisiais tapti Europos kultūros sostine dar labiau pabrėžia kultūros svarbą. Kultūra aprėpia menininkus, atskleidžia meno prieinamumą, aukštą jo vertę. LDS Kauno skyrius, vykdydamas įstatuose numatytus tikslus, bendradarbiauja su savivaldybių institucijomis, prisideda prie dailės meno sklaidos, propagavimo, įvairių parodų, dailės renginių organizavimo, konkursų skelbimo, kūrybinių programų vykdymo tiek Kauno mieste bei Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, siūlo kandidatus meno premijoms, apdovanojimams gauti.

E.N.: Visų pirma, tai tam tikra tradicija, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia LDS teritoriniai padaliniai, vienijantys čia gyvenančius ir kuriančius menininkus, kartu tai ir būdas sąjungos nariams gauti informaciją apie tai, kas vyksta LDS. Antra, juridinio vieneto – LDS Kauno skyriaus – egzistavimas sukuria sąlygas mieste kuriantiems menininkams gauti dalinį finansavimą meno projektams įgyvendinti pagal Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos kultūros tarybos ar kitų finansavimo šaltinių programas. Miesto ir skyriaus santykio aspektas yra reikšmingas. Galbūt galima sakyti, kad miestas kol kas to iki galo nesupranta ir neišnaudoja kūrybinio skyriaus potencialo. Gal net ne skyriaus, o visų Kaune kuriančių įvairių sričių profesionalių menininkų. Tikiuosi, kad Kauno veiksmai įgyvendinant Europos kultūros sostinės programą iki 2022-ųjų metų natūraliai suaktyvins ir išjudins visas kūrybines veiklas ir tas aktyvesnis bendradarbiavimas, kurį šiuo metu įvardijame kaip siektiną, taps savaime suprantamu veikimo metodu įvairių sričių kūrybininkams, atskleidžiant savas veiklas.

P.R.: Tai yra profesionalius miesto menininkus vienijanti ašis, kuri turėtų būti pagrindu kuriant ir atspindint miesto kultūrinę tapatybę.

– Jei balandžio 21-ąją nurungsite tris savo konkurentus, surinkę daugiausia LDS Kauno skyriaus narių balsų, kokias permainas pirmiausia norėsite inicijuoti? Kokie bus jūsų veiklos metodai?

I.R.: Pareiškiau norą surengti viešus debatus, į kuriuos būtų galima sukviesti LDS atstovus, žurnalistus ir pasikalbėti tarpusavyje kandidatams, tarybos nariams bei apskritai visiems nariams apie tai, kokius sprendimus reikia priimti, kokius kelius pasirinkti, kad Kauno skyrius veiktų, o ne dūsautų, kaip viskas yra blogai, tačiau palaikymo nesulaukiau. Nesu pirma ir paskutinė, kuri turi idėjų, tačiau jos sulaukia palaikymo tik iš jaunosios kartos menininkų, nebijančių naujovių. Aš tikiu, kad į mūsų rinkimų konferenciją susirinks visi balsavimo teisę turintys dailininkai ir palaikys mane. Būtent drąsių žmonių palaikymas mane skatina kandidatuoti į labai atsakingas pareigas. Tikiu šiuolaikiškumu, tikiu galimybėmis. Manau, kad pirmininkas turi suvienyti Kauno skyrių ir paskirstyti darbus. Turiu tam patirties tiek su visuomeninėmis organizacijomis, tiek su savo įmone, su kuria teks atsisveikinti, jei tapsiu pirmininke, tai esu paskelbusi anksčiau kolegoms, jei bus išreikštas pasitikėjimas, pasitrauksiu iš savo veiklos, kad nekiltų interesų konfliktas. Pirmiausia atversiu langus ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis.

R.A.S.: Manyčiau, kad svarbu yra aktyvus dailininkų teisių gynimas, tinkamas atstovavimas narių interesams. Dailininkai turi realiai pajausti paramą ir pagalbą iš LDS Kauno skyriaus. Svarbi yra kūrybinių dirbtuvių problema. Dirbtuvių neturi net ir kai kurie ilgamečiai LDS Kauno skyriaus nariai. Visavertė kūryba, neturint dirbtuvės, nėra įmanoma. Jei būčiau išrinktas pirmininku, dailininkų santykius siekčiau grįsti demokratiškumo, kolegiškumo, solidarumo, pasitikėjimo, tolerancijos, sąžiningos konkurencijos principais. Siekčiau sudaryti sąlygas, kad kiekvienas dailininkas jaustųsi oriai ir būtų laisvas meninėje kūryboje, gerbčiau ir skatinčiau tautinį savitumą, meno įvairovę. Iškylančius ginčus spręsčiau kiek įmanoma taikiu būdu, nešališkai ir protingai. Siekčiau, kad dailininko profesija būtų laikoma prestižine, kad kiekvienas dailininkas būtų gerbiamas ir jaustųsi naudingu laisvos visuomenės dalyviu.

E.N.: Pirmiausia norėčiau aktyviai padirbėti su tarybos nariais – surengti visiems vienos dienos darbinį-pažintį seminarą, kuriame būtų išsamiai studijuojami įstatymai, susiję su skyriaus veikla: LDS įstatai, Kauno skyriaus įstatai, LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas, LR asociacijų įstatymas, kiti teisės aktai. Labai svarbu suprasti pagrindus, išsiaiškinti, kaip teisės aktai tarpusavyje koreliuoja, kokios yra jų veikimo ribos, kokie sukeliami tam tikro teisinio reguliavimo padariniai ar suteikiamos galimybės. Kauno skyriaus tarybos narių darbas kartais stringa tik todėl, kad nariai, visų pirma, yra menininkai, kurie neturėjo galimybės gana išsamiai susipažinti su įstatymais. Teisinės, administracinės žinios padėtų išvengti nereikšmingų diskusijų, ginčų.

P.R.: Mano vizija, kad LDS Kauno skyrius, vienijantis profesionalius kūrėjus, būtų aktyvus ne tik šiandieniame Kauno miesto kultūriniame gyvenime, bet neatsiliktų ir nuo šiuolaikinių meno procesų. Kurtų viešo ir atviro LDS Kauno skyriaus įvaizdį, remdamasis aktualia veiklos koncepcija. Analizuojant skyriaus vykdytą veiklą, išskirti teigiamus ir tęstinius aspektus bei neigiamus, taisytinus veiklos būdus, kuriuos įgyvendintume remiantis bendradarbiavimo praktika, skatinančia į veiklas įsitraukti skyriaus narius ir sekcijas.