Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų | KaunoDiena.lt

KAUNAS IR TOLIAU KEIČIASI: MAŽĖJA APLEISTŲ PASTATŲ

Kaunas nesiliauja stebinti pokyčiais. Besibaigiant metams jų bus dar daugiau, o namų, pilkais apleistais fasadais, – bent pusšimčiu mažiau.

Įsisuko žaluma

Centrinėje Kauno miesto dalyje žaliuoja ne tik naujai žymėti dviračių takai – medžiams besispalvijant geltonai ir rausvai, bent keli Laisvės alėjos pastatai užsitraukė žalia spalva.

Specialia medžiaga ir ženklu "Kaunas tvarkosi" apie vykstančius darbus praeiviams praneša Laisvės alėjos 73 ir 75 namai, su portugališkais skanėstais, kava ir knygynu pirmame aukšte. Nuo laiptelių dirstelėjus dešiniau, į horizontą, matyti ir daugiau žaliuojančių objektų.

"Bene labiausiai džiaugiuosi šalia Įgulos bažnyčios vykstančiomis permainomis", – 21-uoju numeriu žymėtą namą, skleidžiantį tarkuotų cepelinų kvapą ir erdves šalia jo, vartais į Laisvės alėją vadino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Prie "Lietuviškų patiekalų" prilipęs pastatas su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio stiliumi alsuojančia valgykla antrame aukšte dar visai neseniai buvo toks pats kaip ir pašonėje besiglaudžiantis kaimynas. Dabar į praeivius jis žvelgia naujai sutvarkytu fasadu.

Permainomis jau kurį laiką kvepia Kęstučio, Vilniaus, Gedimino, V.Putvinskio, A.Mickevičiaus, M.Valančiaus ir kitose gatvėse stovintys kultūros paveldo statiniai.

"Chiunės Sugiharos namas-muziejus, garsioji pelėdų ir seserų benediktinių vienuolyno tvoros, Aleksoto funikulieriaus pastatų kompleksas", – kauniečiams gerai žinomas, savo veidą keičiančias vietas vardijo S.Rimas.

Auga susidomėjimas

Minėti pastatai – paveldotvarkos programos dalyviai. Tiksliau – tik maža saujelė jų. Pasinaudoti parama kultūros paveldo statiniams šiemet pageidavo kiek daugiau nei 60 valdytojų. Maždaug 50-ies prašymai buvo patenkinti. Tiesa, vėliau dar keli projektai atkrito.

Pirmenybę teikėme gyventojams, todėl už brūkšnio daugiausia liko verslininkai.

"Porai daugiabučių liko tik pasirašyti sutartis ir pradėti darbus, deja, atsirado gyventojų, kurie nusprendė trauktis. Čia toks tautinis bruožas nepasitikėti savo artimuoju ir kaimynais? – apie programos apnuogintas problemas kalbėjo S. Rimas. – Turbūt dažname name rasime vieną ar du aktyvistus, daugybę pasyviųjų ir grupelę gyventojų, kurie viskam prieštarauja. Žinoma, labai gaila."

Vertindamas trečius metus veikiančią programą, S.Rimas piešė ją atspindinčią kreivę. Štai 2015-aisiais savivaldybė sulaukė vos trijų istorinių pastatų savininkų paraiškų. Praėjusiais metais norinčiųjų pasinaudoti miesto teikiama parama jau buvo 40.

"Šiemet prašymų sulaukėme trečdaliu daugiau", – miestiečių noru matyti Kauną gražesnį džiaugėsi S.Rimas.

Beje, šiemet išaugo ne tik norinčiųjų pasinaudoti miesto parama, skaičius, bet ir suma, skirta paveldotvarkos programai. 2015-aisiais savivaldybės taryba atseikėjo beveik 29 tūkst. eurų. 2016-aisiais privatūs pastatų savininkai ir įmonės išsidalijo 400 tūkst. eurų, o šiemet krepšelis išaugo iki 1 mln. eurų.

Tarp didžiausių projektų – Kęstučio gatvėje stovintis J.Lapėno daugiaaukštis. Šio pastato fasadams ir balkonams atnaujinti numatyta 60 tūkst. eurų. Sugiharos namams-muziejui – 65 tūkst. eurų. Prie benediktinių vienuolyno ansamblio tvoros pažymėta 37,5 tūkst. eurų suma. 35 Pelėdų kalno tvoros segmentams numatyta apie 20 tūkst. eurų.

Dengs pusę išlaidų

Skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet į paramą galėjo pretenduoti visi kultūros paveldo objektai ir kultūros paveldo statiniai, esantys bet kurioje Kauno miesto teritorijoje, o ne tik Centre ar Senamiestyje.

"Gavę prašymus ir juos išnagrinėję atrinkome 50 projektų. Pirmenybę teikėme gyventojams, todėl už brūkšnio daugiausia liko verslininkai", – apie mažesnę paramos būtinybę šiai grupei kalbėjo S.Rimas.

Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą siekia iki 50 proc. visos fasado atnaujinimo sąmatos. Pasirašydami sutartį, likusią dalį įsipareigoja padengti namo valdytojai, gyventojai. Ant jų pečių gulė ir rangovo paieškos bei darbų organizavimas.

"Programos lėšos yra skirtos tik pagal specialiąsias technologijas atliekamiems paveldo tvarkybos darbams: statinių, jų dalių restauravimui, remontui, konservavimui, tyrimams, projektavimui, avarijos grėsmės pašalinimui. Kitiems statybos darbams, tokiems kaip vamzdynų keitimas, parama per šią programą neteikiama, tačiau jie gali būti atliekami vienu metu su tvarkybos darbais", – lenkdamas pirštus akcentus vardijo S.Rimas.

Šiais metais šį sąrašą papildė dar vienas punktas – dekoratyvinio fasadų apšvietimo įrengimas.

Užkrečiantis pavyzdys

Darbus, kuriems skirtas finansavimas, paramos gavėjai privalo baigti iki metų pabaigos. Tačiau, regis, senkančios laiko santaupos jiems nė motais. Anot S.Rimo, dalis programos dalyvių darbus pradėjo vasaros pradžioje, kiti – jai baigiantis, o treti tik dabar užsiraitojo rankoves.

"Nepanaudotos lėšos bus grąžinamos į savivaldybės biudžetą, todėl savininkams ar namų gyventojams, kurie užsibrėžė didelės apimties darbus, netelpančius į numatytą terminą, patariame juos skirstyti etapais", – tokiomis rekomendacijomis, pasak specialisto, pasinaudojo ir Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto bendruomenė. – Šiemet jie tvarko 35 pelėdų tvoros segmentus. Jei kitais metais prašys likusiems – prisidėsime."

Baigę darbus, programos dalyviai privalės atsiskaityti Kultūros paveldo departamento sudarytai komisijai. Tik tada jiems bus išmokėta žadėta parama.

"Ar mane džiugina tai, kas vyksta? Žinoma, kad glosto širdį, – pagreitį įgaunančia programa, kurią šalies paveldosaugininkai vadina sėkmės istorija, džiaugėsi pašnekovas. – Vilnius taip pat planuoja sekti mūsų pėdomis. Smagu, kad kažkur ir Kaunas galėjo parodyti pavyzdį."

GALERIJA

  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
  • Kaunas ir toliau keičiasi: mažėja apleistų pastatų
Vilmanto Raupelio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (45)

Kęstas

Nuo stogų reikėjo pradėti, o ne nuo fasadų. Pakazucha svarbiau už sveiką protą.

Natalija

Aciu už musu miesta'

sanciai

labai gerai kad tvarkomasi, kad grazinamas Kaunas, dziaugiames ir laukiam mes, stalino laikas statytuse namuise gyvenantys.Balkonus aptempe zaliais tinklais, bet ar tai tik laikina.Butai geri bet isore. Reik pagalbos, Laukiam tik KO?Kad tik nuo virsaus plyta neuzkristu, gal tada reikalai pajudetu
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS