Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas (I) | KaunoDiena.lt

KAUNAS NYKSTANTIS IR IŠNYKĘS: LAISVĖS ALĖJOS KINAS (I)

Šis pasakojimas apie visų laikų populiariausios kauniečių pramogos – kino – vietas prasideda laikinosios sostinės širdyje, Laisvės alėjoje.

Pirmieji kino teatrai, o tiksliau, salės, skirtos "gyvosios fotografijos paveikslams" rodyti tuomečiame Nikolajevskij prospekte atsidarė dar pirmajame XX a. dešimtmetyje. Tiražuojama nebylių judančių paveikslėlių iliuzija jos pardavėjams žadėjo komercinę sėkmę – praleisti laisvalaikį žmonės noriai eidavo į "kinematografus". 1937 m. laikraštis "Lietuvos aidas" rašė, kad ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose "pilni kino teatrai per visus seansus. Kai kada jau ir nepatenki į norimą seansą, pristinga vietų, tenka iš anksto pirkti bilietą į vėlesnį seansą".

Salėje – policininkai

Nepriklausomoje Lietuvoje kino salių ir kino teatrų nuolat daugėjo.  Buvo vis išleidžiami kino teatrų laikymo nurodymai bei taisykles. Paskutinėse, 1940 m. gegužės 25 d. išleistose "Kino teatrams statyti, įrengti ir veikti taisyklėse", be kito ko, rašoma: "Laukiamuosiuose kambariuose ir salėje negalima triukšmauti, švilpauti, šūkauti, garsiai kalbėti ir vaidytis. Lankytojai turi žiūrėti švaros, nemėtyti ant grindų maisto liekanų, papirosų nuorūkų, nespjaudyti ir t.t. Lankytojai kino teatre turi nusiimti kepures ir skrybėles ir neturi grūstis."

Kino filmo demonstravimo metu salėje privalėjo budėti policininkai, turėję ne tik prižiūrėti, kaip piliečiai padoraus elgesio taisyklių laikosi, bet ir vykdyti rodomų filmų cenzūros funkciją. Minėtose kino teatrų veikimo taisyklėse rašoma:

"Pirmoje ir antroje kino teatro eilėje bei balkone turi būti palikta po vieną vietą policijos tarnautojams, kuriems pavesta kino teatrai prižiūrėti. Vietas parenka policijos vadas. Kėdės atramoje užrašoma "Policija".

Teatras žada visuomenei duoti geriausius pasaulinės kinematografijos šedevrus ir juos rodyti publikai už kiek galima žemesnę kainą.

Laisvės ir apribojimai

Rodomi vokiški, rusiški, amerikietiški filmai privalėjo turėti lietuviškus užrašus. Cenzūros priežiūra nedraudė kai kuriems kino teatro savininkams rodyti Sovietų Sąjungoje pagamintus filmus (pvz., kino teatras "Forum" 1935 m. rodė filmą "Čiapajevas", tarybinius filmus galima buvo pamatyti ir "Triumfe").

Ypač populiari buvo Holivudo produkcija, juostos tokiais ir panašiais pavadinimais kaip "Pasileidusios moters kerštas", "Ydų ir ištvirkimo pasaulis", "Nuoga moteris". Nenuostabu, kad pagarsėjęs dorovės saugotojas prel. Adomas Jakštas-Dambrauskas ragino burtis į "kino nelankytojų" draugiją. Saugoti dorovę bandė ir kinas. Antai, 1932 m. kino teatre "Kapitol" buvo rodomas filmas iškalbingu pavadinimu "Mergaitės, saugokitės vyrų", o prieš seansą Vytautas Bičiūnas skaitė paskaitą apie "tautos sveikatą".

Vaikai be suaugusiųjų dažniausiai į kino seansus nebūdavo leidžiami. 1930 m. spalio 25 d. išleistas "filmų demonstravimo reikalu" įsakymas draudžia "leisti į kinematografus jaunesnius kaip 17 m. be tėvų, globėjų arba rūpintojų asmeninės priežiūros, išskyrus tuos atsitikimus, kai filmą yra leista vaikams rodyti". Silvijos Lomsargytės-Pukienės prisiminimuose mergaitė Gita Laisvės alėjoje pavydžiai stebi suaugusius, kurie "eina į kiną kada tik nori".

Eikime per Laisvės alėją ir pažiūrėkime, kur tarpukario kauniečiai galėjo "nueiti į kiną", ir koks šių pastatų likimas.

"Kapitol"

Kino teatrą "Kapitol" (vėliau "Kanklės", Laisvės al. 36) kauniečiai prisimena tarybinių laikų pavadinimu "Kanklės". Iškaba ir šiandien yra ant fasado, tik už jos slepiasi ne kino teatras, o tuščios neseniai čia veikusio baro patalpos.

Tarpukariu šis sklypas priklausė karo gydytojui, pulkininkui Pranui Sližiui. Prie gatvės stovėjo medinis namas su krautuvėmis, o kieme – dar vienas medinis gyvenamasis namas, statytas 1897 m. Pastarasis, nemažai nukentėjęs, tebėra savo vietoje (Laisvės al. 36B). Vienas paskutiniųjų alėjos kiemuose išlikęs medinukas, kauniečiams pažįstamas kaip "tautinių patiekalų" restoranas, šiandien pasitinka užrašu: "Privati valda. Pašaliniams eiti draudžiama."

1930 m. P.Sližys sumanė buvusį prie gatvės medinį namą griauti ir vietoj jo statyti mūrinį su nuomojamais butais, krautuvėmis ir kino teatru. Sakoma, kad lėšų jam suteikė brolis Simonas, pasiturintis ūkininkas. Trijų aukštų namą projektavo statybos technikas Jonas Salenikas, neretai ėmęsis kino teatrų statybos: nuo gražiausių ("Odeon" – pirmasis "tikras" kino teatras Kaune, dabartinis Lėlių teatras) iki paprasčiausių (Šančių "Saturnas"), ar tiesiog senųjų salių ("Palas") ar pastatų (Šančių "Apollo", "Saturnas") pertvarkymo. "Kapitolio" namas iškilo modernistinių formų, su aštriu "bokštelio" akcentu rytiniame fasado krašte, plačiais langais.

1931 m. atidarytas "Kapitol" iš karto tapo populiarus. Jis turėjo 400 vietų salę su fojė ir balkonu. Kino teatrą valdyti P.Sližys pasamdė verslininką Leo Fallsteiną iš Talino. Šis turėjo Laisvės alėjoje "kino filmo nuomos" kontorą "Ars", tačiau Kaune lankėsi retai, o visus reikalus tvarkė kino teatro vėdėjai: pradžioje tai buvo Ona Meiksimienė, nuo 1932 m. – Stasys Gulevičius, 1938 m. – Stasys Podleckis, 1939 m. – buhalteris Tanchumas Vilenčikas.

1933 m. pastate buvo be leidimo įrengta trijų langų gyvenamoji mansarda (jos dalis ir dabar yra, kita pastogės dalis buvo išplėsta 1972 m.). Pirmas namo aukštas, kaip įprasta, buvo skirtas komercijos tikslams. Čia buvo Giršos Epelbaino knygynas, Rožės Rinkevičienės parfumerijos ir galanterijos krautuvė. 1935 m. pastate veikė "Hamburgo Pietų Amerikos laivų" emigracijos biuras. 1936 m. pirmo aukšto vitrinos buvo padidintos pagal architekto Arno Funko projektą (jų forma išliko nepakitusi).

1933 m. Kaune buvo surengtas gražiausios kino teatrų tarnautojos konkursas. Jį laimėjo "Kapitol" kasininkė ir "Ars" kontoros tarnautoja, 27-erių Elena Matulevičiūtė. Konkursas buvo nufilmuotas ir rodomas kone visuose Kauno kino teatruose prieš seansus. O Mis kasininkė dirbo "Kapitole" iki pat 1940 m.

1940 m. atėjusi naujoji valdžia pirmiausiai uždarė privačią "Ars" kontorą, o vietoj jos įsteigė savo – "Glavkino prokat", kurios "prokate" buvo tik Tarybų Sąjungoje sukurti kino filmai; kitokių rodyti nebuvo galima. Kino teatras buvo nacionalizuotas. Atkūrus nepriklausomybę, ilgai buvo bandoma palaikyti kino teatro gyvybę, tačiau galiausiai jis buvo uždarytas, o jo patalpos parduotos aukcione 2002 m.

Pirmame pastato aukšte sovietiniais laikais veikė avalynės parduotuvė; vėliau ilgą laiką buvo įsikūręs Kauno Turizmo informacijos centras. Kurį laiką patalpos stovėjo tuščios. Dabar už didžiulių Funko vitrinų dirba "KEKS 2022" komanda.

"Oaza"

Vieno seniausių Kauno kino teatrų "Oaza" (Laisvės al. 42A. / Mickevičiaus g. 23) niekas Kaune neprisimena. Bet XIX a. statytas vadinamasis "Kamberio namas" Laisvės alėjos ir A.Mickevičiaus gatvės kampe išliko. Salė, kurioje kiną pradėjo rodyti dar 1907 m., buvo rytinėje namo dalyje, antrame aukšte, įėjimas Laisvės alėjoje, iš vakarų pusės.

Nepriklausomos Lietuvos laikais "Oazos" reputacija buvo nekokia: kalbėta, kad ten rodo šlamštą. Savininkai – V.Vasiljevas, Baltramiejus Gabrys (kino teatro "Odeon" savininkas) ir Adrijonas Balys Kadlubauskas (po "Oazos" uždarymo bandęs kurti verslą kino salėje "A.T.") – ne kartą buvo skundžiami bei įspėjami dėl netinkamos reklamos bei užrašų rusų ir vokiečių kalbomis ir net žiūrovų apgaudinėjimo: esą neturėdami garsiniam filmams rodyti aparatūros, nevykusiai imituoja kino juostos garsinimą. Spauda nesiliovė negailestingai pliekti seno kino teatro, vadindama jį "apverktina įstaiga" ir "gėda mūsų "kinų" tarpe". Savininkai griebėsi akcijų ir nemokamų seansų. Antai, 1923 m. vasario 16-osios proga kino teatras nemokamai rodė filmus vaikams iš prieglaudos bei kareiviams ir netgi apdalijo juos dovanomis: vaikus – saldainiais, o kareivius – papirosais.

Kita vertus, būtent "Oazoje" kauniečiai turėjo unikalią galimybę pamatyti Vladislovo Starevičiaus Prancūzijoje sukurtus animacijos šedevrus: filmus "Kaip varlės išsirinko karalių" (1922) ir "Lakštingalos giesmė" (1923) čia rodė 1924 m.

1929 m. spalio 4 d. "Oazos" kino salėje kilo gaisras, po kurio 1930 m. buvo uždarytas ne tik šis, bet ir kiti antruose namų aukštuose veikę Kauno kino teatrai. 1932 m. rudenį patalpas (salę ir tris kambarius) išsinuomavo Nepriklausomųjų dailininkų draugija. Čia ji įrengė dailės saloną. Planavo turėti dirbtuvę, kavinę, tačiau išsilaikė tik kelis mėnesius: 1933 m. salonas užsidarė. To paties namo antrame aukšte 1924 m. ir vėliau veikė emigracijos biuras "Švedų Amerikos linija"; iki 1928 m. – Nyderlandų Karalystės konsulatas; 1935 m. – Holandų susisiekimo ir išeivijos biuras.

Šiandien namas renovuotas, mansarda padidinta; ilgame A.Mackevičiaus gatvės korpuse išliko trejos krautuvių durys (dvejos jų su metalinėmis stogelių konsolėmis).

"Forum"

Į kino teatrą "Forum" (Laisvės al. 46A), sovietų okupacijos laikais paradoksaliai pavadintą "Laisvė", įeinama pro įspūdingą bromą. Net keturių aukštų namą (Laisvės al. 46) su orderiniais piliastrais ir laiptuotu frontonu, papuoštu dekoratyvine vaza apie 1929 m. šalia mūsų aprašyto "Kamberio namo" pasistatė vienas iš brolių "amerikiečių" Stasys Pocius.

Į šį namą 1931 m. persikėlė Juliaus Urniežiaus knygynas "Stella", žinomas kaip lenkų knygynas, nes prekiavo išimtinai Lenkijoje išleistomis knygomis; čia jis veikė iki 1939-ųjų. Kiemo pusėje veikė N.Subockienės moteriškų rūbų siuvykla.

Kieme S.Pocius 1930 m. pasistatė tikrą kino teatrą, kurį projektavo inžinierius architektas Karolis Reisonas. Pastatas išsiskyrė modernistinės architektūros elementais: pagrindinis fasadas puoštas stulpais, dekoruotas geometrinėmis įrėžomis; laiptinių langeliai sugrupuoti į porines vertikales, horizontaliai dalijamas traukomis, šoninis fasadas taip pat skaidytas įrėžomis.

Naują kino teatrą pašventino Vaižgantas, atidarymo proga pasakęs emocingą kalbą, kurioje ragino kino verslininkus "pirkliauti tikrosiomis vertenybėmis". "Čia susirinkusi graži publika, manau, laukia iš "Forum" ne šlykščių sensacijų: jų gana duoda jau esamieji daugingi kinematografai, bet ko nauja, ko sveika dvasiai, kas auklėja ir stato, ne kas tvirkina ir griauna", – sakė jis. Anot Vaižganto, menas gali būti komerciškai naudingas:

"Uždirbama ne vien šlykštynėmis prekiaujant. (...) Jei duosite tikrojo meno ir grožio, publika tai išvys, mielai "Forumą" lankys, juo džiaugsis patys, reklamuos kitiems ir didins jūsų pajamas. (...) Aš esu tikras, kad ir materiališkai bus jums naudingiau, ne tik morališkai (...) Reikia pradėti auklėti visuomenę, kad ji pati pagaliau sugebėtų ir kitur cenzūruoti jai tiekiamas pramogas."

Ir iš tikrųjų, "Forum" savininkas žadėjo pelno nesivaikyti, o kiną traktuoti ne tik kaip pramoga, bet ir kaip meną, ir rodyti jį kokybiškai: filmams garsinti buvo įsigyta geriausia aparatūra, pasamdytas "simfoninis orkestras" (taip spaudoje buvo pavadintas seanso metu grojęs dešimties instrumentalistų ansamblis).

"Iš pasikalbėjimų su kino teatro direkcija aiškiai matosi, kad šio teatro tikslas ne tiek bizniškas, kiek grynai meninis. Teatras žada visuomenei duoti geriausius pasaulinės kinematografijos šedevrus ir juos rodyti publikai už kiek galint žemesnę kainą", – 1931 m. rašė laikraštis "Diena".

Kino teatro "Forum" salė talpino 550 žiūrovų parteryje ir dar 190 balkone. Vedėju buvo paskirtas Lubomiras Juchnevičius. Metams bėgant savininkai keitėsi: 1933 m. prie S.Pociaus prisidėjo bendraturtis Kazys Bandzevičius, dar vėliau iki pat 1940 m. kaip savininkės nurodomos Ona Bandzevičienė ir E.Mikševičienė (tos pačios bendraturtės arba, greičiau, jų vyrai valdė ir kino teatrą "Metropolitain". Bandzevičiai Šančiuose turėjo kino teatrą "Saturn"); 1940 m. kaip vedėjas minimas V.Petkevičius.

 

"Forum" Vaižganto lūkesčius pateisino: jis buvo laikomas geriausiu ir lietuviškiausiu kino teatru visame Kaune. 1931 m. Kino naujienos rašo:

"Tik pernai metais pastatytas kino teatras greitai įsigijo kauniečių simpatijas. Kodėl? Pabandysime į tai atsakyti. Pirma – išorinė ir vidujinė išvaizda, atitinkanti visiems moderniško kino reikalavimus. Erdvi, gerai ventiliuojama salė, apšviesta ne per daug ryškia šviesa. Bene geriausias Kaune Licht-ton aparatas. Kino lankytojams vietas parodančios grakščios, vienodai aprėdytos bilietininkės (visos, berods, lietuvaitės, ko apie kitas Kauno kino teatrų bilietininkes negalima būtų pasakyti). Visa tai, manome, publikos neatstumia, bet, priešingai, patraukia."

Pabrėžiant naujo kino teatro lietuviškumą, jame 1931 m. buvo rodoma pirmoji lietuviška pilnametražė kino komedija "Onytė ir Jonelis". Pagrindinį vaidmenį joje atliko aktorius Vladas Siparis.

1995 m. ir vėliau kino teatro rūsyje veikė klubas "Senas stalčius", kuriame teko lankytis. Rašytoja Aleksandra Fomina prisimena: "Sėdėdavom su dviem draugėm ant aukštų kėdžių ir dairydavomės aplinkui, tarsi patekusios į užburtą požemio karalystę... Pamenu, sienos ten buvo pabrėžtinai apsilupusios, padabintos draperijomis, plokštelėmis, karoliais, buvo aibė visokiausių senų, skoningų rakandų – patefonas, prie sienos prikalti spalvotu laku nupurkšti batai su platforma, senovinis varinis arbatinukas prie lubų, ant kurio tabalavo skudurų prikimšta gyvatė..."

2001 m. kino teatro pastatą įsigijo bendrovė "Galinta ir partneriai", kuri patalpas nuomojo naktiniams klubams. Dar 2011 m. kino teatro patalpose veikė rusų naktinis klubas "Metelica", vėliau jau stovėjo apleistas, seniai praradęs savo puošnias duris, stulpus, "kristalą" virš durų ir kitus dekoro elementus. 2015 m. spauda apie "Laisvę" rašė kaip apie "liūdniausiai atrodantį" buvusį kino teatrą. Šiame kieme gyvenusių kauniečių liudijimu, pastatas nuolat kentėjo nuo benamių bei aštrių pojūčių mėgėjų. Pastarieji, įsigudrinę per kiemo laiptinę patekti ant stogo, ten net degdavo laužus. Dėl nuo neaptverto pastato krentančio tinko ne kartą nukentėjo kiemo gyventojų automobiliai. Šiuo metu Reisono pastatas parduodamas... Nurodomas žemės sklypo naudojimo pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos.

GALERIJA

  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas <span style=color:red;>(I)</span>
Marijos Oniščik nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Skaitytoja

Prie ko čia krabas. Prieš jį buvo Kupčinskas, Garbaravičius, Šstauskas...Ką jie gero padarė Kaunui? Pavertė griuvėsių krūvomis, šabakštynais, laužynais ir duobėtomis bei tamsiomis gatvėmis...užmiršot, kai bėgdavot iš senamiesčio?

...

Tie griuvėsiai PUIKIAI krabo 'meravimą' parodo ("Kai VISKAS sugrius, už 1€ visa tai prichvatizuosim")

juska

o buvo dar toks lyg upeiviu klubas Laisves al antrame aukste filmus rode buvau su tevu

SUSIJUSIOS NAUJIENOS