Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai (I) | KaunoDiena.lt

KAUNAS NYKSTANTIS IR IŠNYKĘS: UNIVERSITETŲ APLEISTI PASTATAI (I)

Nepriklausomoje Lietuvoje dvigalviam atgimusiam Lietuvos universitetui: jos išlikusiai galvai – Kauno technologijos universitetui ir naujai ataugusiai, senąjį vardą priėmusiai – Vytauto Didžiojo universitetui – buvo perduota (arba, KTU atveju,  palikta naudotis) nemažai istorinių pastatų. O trečiajam Nepriklausomybės dešimtmečiui įpusėjus, visus juos išlaikyti universitetams tapo per brangu. Šiandien tokių – nereikalingų, apleistų ir parduodamų pastatų Kauno centre yra penki: vienas – Pažangos rūmai – priklauso VDU ir net keturi – du tarpukario modernizmo šedevrai ir du gubernijos laikotarpio Kauno tvirtovės administracijos pastatai – KTU. Šis nedidelis rašinių ciklas kviečia susipažinti su šiais šiandien parduodamais nelaimėliais.

Daktaro Elkeso ligoninė

Vienas garsiausių tarpukario Kauno gydytojų – dr. Elchananas (Chanonas, Chonelis) Elkesas, aktyvus sionistinio judėjimo šalininkas, Žydų ligoninės Vidaus ligų skyriaus vadovas, aštuoniolika metų buvęs Vokietijos pasiuntinio Lietuvoje asmeninis gydytojas, – 1930 m. pasistatė Kęstučio gatvėje namą. Ir ne šiaip namą, o vieną pirmųjų, jei ne patį pirmąjį tautinio modernizmo stiliaus daugiabutį.

Namas buvo trijų aukštų, su aukštu cokoliu ir atiku; dabar – keturių. 1929 m. jį suprojektavo Kaune gerbiamas statybų rangovas ir inžinierius Mikas Grodzenskis, statybų techninę priežiūrą vykdė inžinierius architektas Edmundas Frykas.

Švelniai banguojantį fasado siluetą paryškina trys rizalitai: nedidelis centre ir du didesni šonuose.

Namas buvo simetriško plano. Pagrindinio fasado grakštumas nenusileidžia geriausiems Kauno (ir ne tik) moderno pavyzdžiams. Švelniai banguojantį fasado siluetą paryškina trys rizalitai: nedidelis centre ir du didesni šonuose. Horizontalios langų juostos buvo suskaidytos baltų spalvų rėmais ir tarplangėmis. Tarpaukštės, sukuriančios juostinių langų įspūdį, buvo tamsios spalvos. Langai – iš tikrųjų platūs, o šoninių rizalitų – netgi labai platūs. Centrinio rizalito langai įrėminti stačiakampėmis įdubomis, kurių kraštai papuošti medžio drožybos imitacija. Savotiškai vertikalėmis braukomis "išdrožtos" ir fasado centre, cokoliniame aukšte įrengto pagrindinio įėjimo šoninės plokštės.

Įspūdingi akcentai

Galinio fasado centre – didelis laiptinės rizalitas su per visus tris aukštus aukštyn kilančiu savotišku įstiklintu erkeriu: smulkiai suskaldyti aukšti oranžeriniai langai dengia suapvalintus pusmėnulio formos balkonėlius – tikra namo puošmena, kurios niekad nemato praeiviai.

Įdomu, kad šie balkonėliai nėra tiesiogiai susieti su laiptine: nors kiekviename aukšte iš laiptinės galima išeiti į tokį balkonėlį-oranžeriją, bet jie nėra laiptinės dalis. Yra kiemo fasade ir apvalūs, butams priklausę balkonėliai.

Įėjus į namą, pasitinka statūs laiptai, vedantys iš cokolinio aukšto į pirmo aukšto vestibiulį, kurio grindys inkrustuotos daugiakampe žvaigžde. Laiptinė viena ir jį, kaip minėjau, išsidėstė užpakalinėje namo dalyje.

Namo viduje karaliauja suapvalintos linijos: arkų pavidalų angos, pirmame ir antrame aukštuose – ovaliniai vestibiuliai, abiejų šviestuvai papuošti apvalia saulės pavidalo gipsatūra. Tik trečio (ir šiandien jį atkartojančio ketvirto) aukšto vestibiulis – pailgo šešakampio formos.

Garbingi nuomininkai

Pirmame ir trečiame aukštuose buvo įrengti po du nuomojamus butus, o antrame aukšte gyveno savininko šeima: čia buvo butas, priėmimo kabinetas ir nedidelė privati ligoninė. Todėl namas iki šiol vadinamas Elkeso ligonine.

1931–1932 m. viename šio namo bute veikė Vengrijos garbės konsulatas. 1936–1940 m. trečio aukšto butas buvo nuomojamas Suomijos konsulatui.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad šiame name, viename trečio aukšto bute, Marija Kuraitytė-Varnienė (dailininko Adomo Varno žmona) įsteigė privatų vaikų darželį, kuriame dirbo su vaikais pagal M.Montessori sistemą. Darželis buvo brangus, jį lankė pasiturinčių tėvų vaikai. Tačiau visur nuorodomos datos nesutampa: rašoma, kad darželis veikė 1928–1930 m., bet 1930 m. Varnienė jau išvažiavo į Romą, o namas tik 1930 m. buvo pastatytas. Tačiau tai nepanegia prielaidos, kad M.Kuraitytė-Varnienė trumpai čia butą nuomojosi.

Tuberkuliozės dispanseris

Sovietiniais laikais ligoninės vardas pasiteisino: čia ilgai buvo Tuberkuliozės dispanseris. 1979–1982 m. namas buvo rekonstruotas (architektai J.Navickas ir I.Likšienė): vietoje atikinio aukšto buvo pastatytas ketvirtas. Jo fasadai supaprastinti, bet viso pastato grakštumui tai nepakenkė. To negalima pasakyti apie prie vakarinio šono pristatytą priestatą su įvaža, sunaikinusį namo simetriją.

Šeimos tragedija

Ant namo yra memorialinė lenta lietuvių ir hebrajų kalbomis, atidengta 1994 m., minint Kauno geto sunaikinimo 50-metį.

Medicinos mokslų daktaras, neurologas Elchananas Elkesas (1879–1944), giliai religingas rabino sūnus, gimęs Kalvarijoje, buvo Karaliaučiaus universiteto absolventas. Kaune Elkesų šeima apsigyveno 1920 m.

Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią Elkesų vaikai Joelis ir Sara spėjo išsigelbėti: 1938 m. jie išvažiavo į Angliją mokytis. Jiems skirtas 1943 m. tėvo rašytas laiškas-testamentas sukrečia: jame daktaras Elkesas pasmerkia lietuvius – žydų žudikus ir ragina savo vaikus niekada neatleisti: "Niekada neturėkite jokių reikalų su jais; jie ir jų vaikai prakeikti amžiams." Šis tekstas, išverstas į lietuvių kalbą, pirmą kartą buvo paskelbtas 1995 m.

1941 m. vasarą, naciams pareikalavus sudaryti geto seniūnų tarybą (Judenratą), jos pirmininku žydų bendruomenė išrinko visų gerbiamą daktarą Elkesą. Jo garbinga ir pasiaukojanti veikla Kauno gete aprašyta Avrahamo Tory dienoraštyje "Kauno getas: diena po dienos".

Daktaras mirė didvyrio mirtimi Dahau (Landsbergo) koncentracijos stovykloje, jo žmona Miriam išgyveno Štuthofą ir iki mirties (1965 m.) gyveno Izraelyje.

Sūnus Joelis Elkesas (1913–2014) tapo garsiu gydytoju psichiatru. Buvo Birmingamo universiteto profesoriumi, vėliau Vašingtono psichikos sveikatos instituto ekperimentinės psichiatrijos centro vadovu, išrado veiksmingą šizofrenijos gydymo būdą, tyrinėjo smegenų chemiją, išgyveno 101 metus.

Londone 1997 m. buvo išleista jo knyga apie tėvą "Values, Belief and Survival: Dr Elkhanan Elkes and the Kovno Ghetto (liet. Vertybės, tikėjimas ir išlikimas: dr. Elchanans Elkesas ir Kauno getas). Dukra Sara Elkes Didžiojoje Britanijoje įsiteigė Elchanano ir Mariam Elkesų asociaciją, skatinančią bendrystę tarp skirtingų religijų ir kultūrų.

Ateitis nežinoma

2001 m. Elkesų namas atiteko KTU. Iki 2016 m. čia buvo Ekonomikos ir vadybos fakultetas bei Europos institutas, pastate buvo padarytas remontas. Dabar namas, oficialiai vadinamas KTU XIV rūmais, stovi tuščias, nešildomas. Ieškoma pirkėjų: šių metų spalį numatytas aukcionas.

"Naujieji mūsų pastatai šimtmečiais bylos apie mūsų dėtas didelias pastangas, atliktus darbus, kurių vaisiais naudosis mūsų palikuonys šimtmečiais", – šitaip, kad ir nelabai sklandžiai, straipsnelyje "Gražioji mūsų statyba" laikraštis "Lietuvos aidas" 1938 m. pagerbė šio namo autorių, statybos rangovą, inžinierių Miką Grozdenskį. Namas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

GALERIJA

  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(I)</span>
  • Šeima: Elckananas ir Mariam Elkesai su sūnumi Joeliu.
Rašyti komentarą
Komentarai (10)

naikinamas

Kaunas ,nepriziurimi senieji pastatai ,tik stiklainius stato ,demesio vertybems nelieka GAILA

Dr

Negražiai apie Lietuvius pasakyta, buvo visokių. Nusipirkau ta knyga

rinkejai

ar ne konservu kandidate i meres ir numarino si pastata (metai pries uzdarant atlikus kapitalini remonta ;)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS