Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis | KaunoDiena.lt

KAUNE DARBO PADAUGĖJO IR ARCHEOLOGAMS: ATKASTAS NET LOBIS

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Prieš kelerius metus Kauno senamiestyje ir centre prasidėjus statybų ir rekonstrukcijų vajui, darbo padaugėjo ir archeologams. Kartu su kasinėjimais pasipylė vertingų istorinių radinių.

Plaukia prašymai žvalgytuvėms

Per pastaruosius kelerius metus archeologai miesto istorijos dėlionę papildė daugybe reikšmingų radinių. Atkasti unikalūs rūsiai, keramikos lobis, kitų istorinių vertybių.

Šią vasarą tyrinėjant Senamiesčio sklypą, kuriame iškils krepšinio namai, rasta brūkšniuotosios keramikos. Ji būdinga mūsų eros pradžiai ar net dar ankstesniems laikams.

"Tokio senumo radinys Kaune rastas pirmą kartą", – aiškino Algirdas Žalnierius, vienas archeologų, darbavęsis statybvietėje.

Specialistai neabejoja, kad prieš akis – daugybė naujų atradimų. Ir jų gali neprireikti labai ilgai laukti. Archeologinės žvalgytuvės ir tyrimai vyksta vis dažniau. Tai lemia prievolė archeologus įsileisti prieš pradedant statyti naujus pastatus ar rekonstruoti senuosius.

Šie specialistai žvalgosi ir vietose, kuriose žemės kasimo darbai atliekami jau esamoms komunikacijoms remontuoti ar naujoms tiesti.

Kauno kultūros paveldo departamentas, pavyzdžiui, vien šiemet gavo daugybę prašymų išduoti leidimą atlikti žvalgytuves: T.Daugirdo g. 1, Puodžių g. 10, Karaliaus Mindaugo pr. 18 L.Zamenhofo g. 5A, Nemuno g. 3, Palangos ir Kurpių g. sankirtoje, Muitinės g. 13A ir kt.

Priklausė didikui

A.Žalnierius, tyrinėjęs ir XV a. siekiančius Rotušės aikštės istorinius sluoksnius bei daugybę kitų Senamiesčio vietų, šiuo metu susikaupęs prie radinių, aptiktų sklype prie Santakos gatvės ir Bernardinų skersgatvio.

Jis čia su kolega Dainium Balčiūnu dirbo 300 kv. m plote. Vienas radinių – atkastas senovinio mūrinio nedidelio namo rūsys, kuris bus įtrauktas į šioje vietoje iškilsiančių krepšinio namų projektą.

Archeologai čia dirbo apie du mėnesius. "Kasinėjimas ir tai, kas vyksta laukuose, – poilsis ir malonumas. Tikrasis darbas prasideda radinius klasifikuojant, aprašinėjant, nagrinėjant kiekvieną šukelę. Gražesnius daiktus dar reikia ir perpiešti", –  pasakojo A.Žalnierius. Tam sugaištama panašiai tiek, kiek užtrunka misija lauke.

Krepšinio namams paskirtas sklypas – vieta su sena istorija. Kadaise ši teritorija priklausė didikui, jis žemę padovanojo vienuolynui. Vėliau, XVI a. pabaigoje, teritorija atiteko miestui.

"Tuomet tai buvo miesto pakraštys. Čia ėmė kurtis nepasiturintys miestiečiai", – pasakojo archeologas. Kažkuri gana varginga šeima ir pasistatė namą, kurio liekanas atrado A.Žalnierius su kolega.

Šie rūsiai – seni ir didelės apimties, bet mažmožis, palyginti su radiniu, archeologų laukusiu kiek tolėliau nuo pastatų liekanų.

Gali siekti 3 tūkst. metų

"Geologiniame sluoksnyje kadaise iškastoje duobėje radome tuomet į laužą suverstas puodo duženas, kurioms galėtų būti 1 500 ar net 3 000 metų. Tai brūkšniuotosios keramikos dirbinys ar dirbiniai", – aiškino A.Žalnierius.

Darbo prie šių šukių nemažai – jos džiovinamos, po truputį restauruojamos, iš jų bandoma dėlioti ir išgauti pirminę lipdinio formą.

A.Žalnieriaus įsitikinimu, tokio senumo radinys Kaune rastas pirmą kartą. Mindaugas Bertašius Bernardinų vienuolyne yra radęs grublėtosios keramikos. Tokios pat A.Žalnierius yra radęs Kauno pilyje. Ši keramika datuojama kaip maždaug tūkstančio metų senumo. Pastarasis A.Žalnieriaus ir D.Balčiūno radinys mažiausiai pusantro karto senesnis. Vieno A.Žalnieriaus kolegų manymu, šukėms – apie 1 800 metų.

Įdomu, kaip šis radinys papildo Kauno istorijos grandinę. "Jis rodo, kad ir prieš prieš 1,5 ar net 3 tūkst. metų šiose vietose žmonės jau buvo, judėjo. Gal kas nors stovyklavo ir todėl buvo sukurtas laužas. Gal žuvavo? Galbūt puodas ar puodai sudužo, ir todėl šukės sumestos į laužavietę?" – spėliojo archeologas.

Aplinkui daugiau nerasta jokių tokios keramikos pėdsakų.

Jis rodo, kad ir prieš prieš 1,5 ar net 3 tūkst. metų šiose vietose žmonės jau buvo, judėjo. Gal kas nors stovyklavo ir todėl buvo sukurtas laužas. Gal žuvavo? Galbūt puodas ar puodai sudužo, ir todėl šukės sumestos į laužavietę?

Apeiginis kirvukas

Dar vienas unikalus dalykas, rastas būsimo krepšinio muziejaus vietoje, – kirvukas. "Datuojamas XIII–XIV a., kai Kaunas dar neturėjo miesto teisių. Apeiginis, greičiausiai dedamas į kapus. Dar nebuvo laiko rimtai juo užsiimti", – kalbėjo A.Žalnierius.

Jis mano, kad šis radinys į tyrinėtą sklypą greičiausiai pateko atsitiktinai. Pagal svorį spėtų, kad kirvukas alavinis.

Šis istorinis įrankis, kaip ir daugybė kitų smulkių radinių, aptikti metalo ieškikliais. Su jais kasinėjimų vietose darbuojasi ir labai gelbsti archeologams Metalo ieškiklių naudotojų klubas.

"Va, kulka", – padavė archeologas apvalų metalo gabalėlį. "Retai pasitaikantis radinys. Kodėl retai? Rasti sunku – mažas", – dėkojo archeologas už radinius savo laiko negailėjusiems metalo ieškiklių entuziastams – Vladimirui, Eugenijui, Markui ir kt.

Tarp smulkiųjų radinių – ir keli gerai išsilaikę siuvėjo antpirščiai, įvairios monetos, titnaginio pistoleto dalis – skiltuvas, uždegdavęs paraką. "Mes patys irgi nežinojome, kas čia. Kaune toks rastas pirmą kartą", – dėstė tyrėjas.

Tarp monetų – sidabrinis 1514 m. Žygimanto Augusto Senojo pinigas, taip pat daugybė XVII a. pinigų. "Vadinamosios buratinkos, infliaciniai pingai, kurių buvo prispausdinta milijardai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad jais buvo mokamos algos kareiviams. Semdavo puodeliais. Niekas jų nenorėdavo imti, nes jos buvo bevertės", – pasakojo A.Žalnierius.

Kovą visi šio sklypo radiniai, juos aprašius ir atlikus kitas reikalingas procedūras, atsidurs Kauno miesto muziejuje.

Masina miesto pradžia

"Mus domina viskas. Bet man būtų buvę dar įdomiau, jeigu čia kas nors būtų statęs", – A.Žalnierius žemėlapyje rodė vietą, esančią taip pat Senamiestyje, netoli pastarosios kasinėjimo vietos.

Toje vietoje jis su kolegomis jau buvo darę žvalgybą. "Radome pačią Kauno pradžią. Medinių pastatų liekanos. XIV–XV a.", – pasakojo archeologas. Viskas apsiribojo tik žvalgytuvėmis, nes, archeologo nusivylimui, miesto užmojai liko tik popieriuje, tad neprireikė ir archeologinių tyrimų.

Tokius atlikti nesant neatidėliotino poreikio miestui – per brangu, o privataus entuziasto irgi neatsiranda. "Politika yra tokia – jeigu gali nekasinėti, nekasinėk", – šyptelėjo A.Žalnierius.

Jo žiniomis, ten yra valstybės žemė. Tad reikėtų suderinti tik su miestu ir turėti lėšų. "Archeologiniai tyrimai brangiai kainuoja. Šioje vietoje reikėtų kasti net apie 5 m gilyn ir kasinėti apie 500 kv. m plote. Bet čia būtų kažkas tokio…" – ieškojo žodžių apibūdinti galimiems radiniams A.Žalnierius.

Apytiksliais jo skaičiavimais, tokiam projektui prireiktų apie 100 tūkst. eurų.

Dosniausios radinių vietos

A.Žalnieriui dosniausi radinių iki šiol buvo sklypas Raguvos gatvėje, kuriame esančiame renovuotame pastate įsikūrė Kolpingo kolegija, ir buvusi žydų ligoninė A.Jakšto gatvėje.

Po ja esančiuose XVI a. pabaigoje statyto nedidelio namo rūsiuose rastas keramikos lobis – unikalūs beveik dvidešimties rūšių keramikos dirbinių likučiai, kokliai, kurie, manoma, galėjo būti pagaminti XIV–VII a.

"Tokių radinių bent jau Kaune pasitaiko labai retai, o vienas koklis išvis rastas pirmąkart", – pasakojo A.Žalnierius ir pastebėjo, kad minėtas sklypas anksčiau detaliau nebuvo tyrinėtas.

Anot jo, radiniai įrodo, kad šioje vietoje anksčiau būta kunigaikščio rūmų komplekso. Jame veikė teismas, bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos.

Renovuojant pastatą Raguvos gatvėje išsaugoti atkasti Kauno senamiesčio XVI a. rūsių fragmentai.

Perrašyta pilies istorija

Dėl archeologinių radinių tenka perrašyti net ir daug tyrinėtų objektų ar net miestų istoriją. Taip nutiko su Kauno pilimi.

Vienuolika metų ją su savo mokytoju, o vėliau savarankiškai tyrinėjęs A.Žalnierius pasakojo, kad pilis jau iki tol gana išsamiai tyrinėta, tad perversmo tikrai nesitikėta. "Tačiau neretai būna, kad faktus bandoma pritempti prie požiūrio", – dėstė archeologas.

Pasirodo, buvo ne viena, o trys pilys. Ir jos viena su kita neturėjo nieko bendra, išskyrus tą pačią vietą. Pirmoji buvo nugriauta. Po to apie 40 metų vietoj jos buvo tuščia vieta. Vėliau buvo pastatyta medinė pilis. Ji išstovėjo metus. Ir tik vėliau atsirado pilis, kuri tebestovi iki šių dienų.

"Proveržis atėjo dėliojant žinių dėliones. Faktai, kuriuos atkasdavau, netiko prie tuomet buvusių teorijų. Dabartinė pilis pajaunėjo geru šimtu metų", – pasakojo A.Žalnierius.

Anksčiau buvo manyta, kad dabartinė pilis rekonstruota, o ne pastatyta iš naujo.


Komentaras

Kęstutis Šeškevičius,

Kauno miesto muziejaus archeologas

Kauno miesto muziejus vienintelis šiuo metu kaupia eksponatus, susijusius su Kauno priešistore. Per pastaruosius kelerius metus savo archeologijos fondus papildėme apie 3 000 radinių, surinktų įvairiose Kauno miesto vietose per vykdytus archeologinius tyrinėjimus (A.Jakšto g. 5, Nemuno g. 19, T.Daugirdo g. 2, Rotušės a. 9 ir t.t.).

Artimiausiu metu muziejaus fondus papildys 2016 m. Šv. Gertrūdos g. 51A tyrinėjimų metu surasti XVI–XVIII a. radiniai. Tai ir mėsininko dirbtuvių inventoriaus daiktai (ypač įdomus radinys – mėsininko kirvis su įspausta monograma), ir keli šimtai to laikotarpio monetų, pentinas, Kauno miestui būdingi kokliai.

Yra žinoma, kad dabartinio Kauno miesto teritorijoje žmonės gyveno jau akmens amžiuje (dr. Rimutė Rimantienė tyrinėjo akmens amžiaus gyvenvietės stovyklas Veršvuose, Eiguliuose), o vieni iš didžiausių Lietuvoje surastų II–XII a. kapinynų (Marvelė, Veršvai, Sargėnai, Eiguliai) rodo, kad dabartinio miesto teritorijoje žmonės sėsliai gyveno jau nuo II a. – tai ir patvirtina A.Žalnieriaus ir Dariaus Balčiūno tyrinėjimų metu rastos brūkšniuotosios keramikos šukės (brūkšniuotos keramikos kultūra dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvavo nuo 1300 m. pr. Kr. iki III a.).

GALERIJA

  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
  • Kaune darbo padaugėjo ir archeologams: atkastas net lobis
Rašyti komentarą
Komentarai (6)

keramike

o gal tie keramikos gaminiai senovėje taip būdavo išdegami

Senas draugas

Zalnieriau , dar su mama gyveni ...

Petras

Visas senienas į šiukšlyną. Turi stovieti nauji šiolaikiški ekologiški ekonomiški namai. Senienas gali priminti tik nuotraukos.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS