KAUNIEČIAI JUODOJO KASPINO DIENĄ GIEDOJO LIETUVOS IR UKRAINOS HIMNUS

Rugpjūčio 23-iąją minima Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Ši data svarbi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Būtent šią dieną 1939 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, taip pasidalindami pasaulį. O nuo 2005 m. šią dieną minimos ir Baltijos kelio metinės.

Prisimenant praeities įvykius ir pagerbiant už tėvynės laisvę gyvybes paaukojusius žmones 12 val. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus prašymu buvo laikomos Šv. Mišios. Pamaldų metu bažnyčios rektorius Tomas Karklys prisiminė, jog minimas laikotarpis į Lietuvą atnešė daug kančios ir skausmo, todėl dabar labai svarbu vertinti tai, ką turime, džiaugtis iškovota laisve.

„Tegul Molotovo – Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai bei Baltijos kelias mums primena tą prasmingą istoriją, kad lietuvių tauta, išgyvenusi skausmingą praeitį, džiaugtųsi laiminga ateitimi“, – pamokslo metu kalbėjo dvasininkas.

Mes susijungėme bendram tikslui – paminėti ir išsaugoti istorinę atmintį.

Pirmą kartą šio pakto metinės viešai buvo paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d., o maždaug po metų Lietuvoje pradėjo kurtis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Šios sąjungos Kauno skyriaus vadovas Juozas Savickas, paklaustas apie asociacijos darbą ir praeities įvykius, prisiminė: „Lietuvoje šiuo metu yra 51 LPKTS skyrius, Kauno skyrius atsirado tik tuomet, kai šioje sąjungoje jau buvo apie 40 tūkst. žmonių ir šiuo metu su mumis Kaune yra apie 3 tūkst. žmonių. Mes susijungėme bendram tikslui – paminėti ir išsaugoti istorinę atmintį. Mes norime, kad tas blogis nepasikartotų. Aš pats buvau tremtyje, todėl ne iš knygų, bet iš savo patirties galiu pasakoti, kaip ten viskas buvo. Prisimenu, kaip Sibiro kaime mes mokėmės, kaip tėvai gyveno, kaip jie mus globojo, rūpinosi. Labiausiai į atmintį įsirėžė tas momentas, kai mus išvežė. Dauguma mūsų buvome dar vaikai, tremtinių jau tikriausiai nebėra, mano tėvas – tikrasis tremtinys, bet jis tremtyje ir mirė. Aš pats Sibire praleidau 10 metų, todėl ir tremtinio statusą turiu. Prisimenu, kaip traukinyje mus vežė, kaip sako, gyvuliniuose vagonuose. Tuomet man buvo tik ketveri su puse. Šių dalykų pamiršti negalima. Aš jau į aštuntą dešimtį įžengęs, bet savo jaunystę prisimenu kaip vakar. Pamenu, kaip su tėvu kaime buvome, kaip atėjo išvežti. Iš vakaro žmonės mus įspėjo, siūlė bėgti. Tačiau tėtis buvo gerokai pagyvenęs, šeimoje augo trys vaikai, jauniausiai dukrai buvo vos 7 mėnesiai, todėl jis pasiliko. Kas išbėgo – apsisaugojo, o jis nebėgo, galvojo, kad gal žmonės apsiriko, nes pats niekam nieko blogo nebuvo padaręs. Tačiau ryte atėjo ir išvežė. Mus religija moko atleisti, tiems, kurie mus vežė, todėl mes jiems atleidome, bet nepamiršome, ką jie padarė“.

Po Šv. mišių Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos kolektyvas, tremtį išgyvenę žmonės, jų artimieji, kiti susirinkusieji susibūrė tylos minute pagerbti kare žuvusius karius ir civilius žmones. Prie Nežinomo kareivio ir Laisvės statulos susirinkusieji giedojo Lietuvos himną, sveikinimo žodžius paminint laisvę Lietuvoje tarė Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas.

Taip pat buvo nepamiršti ir Ukrainos įvykiai. Kaip patys dalyviai minėjo, jie stipriai sieja savo praeitį su savo sesers Ukrainos padėtimi, todėl pagerbiant šią valstybę buvo sugiedotas ir jos himnas.

„Mes atmintinas datas, šventes minime kasmet. Nusikalstamų valstybių, kaip nacistinės Vokietijos ir stalinistinės Rusijos susitarimo, kuris yra žinomas kaip Ribentropo – Molotovo paktas, padariniai yra jaučiami ir šiandien. Estija ir Latvija juos jaučia dėl teritorijos, dėl archyvų grąžinimo. Ši data mums yra gyva ir aktuali. Ir mums yra labai svarbu, kad daugiau tokie dalykai, kai dvi didelės imperinės šalys pasidalina pasaulį, nebesikartotų. Todėl mes turime prisiminti savo istoriją. Kaip sako daktaras Jonas Basanavičius: „Nori turėti ateitį – turi žinoti praeitį“. Šiandien dauguma susirinkusiųjų buvo vyresni žmonės, bet yra labai svarbu, kad ir jaunosios kartos nepamirštų mūsų istorijos“, – pastebėjimais apie minimus praeities įvykius dalinosi Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas.

Viso minėjimo metu žmonės buvo raginami nepamiršti Ukrainos, o Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius ragino visus, kuriems rūpi šios valstybės įvykiai, rytoj (rugpjūčio 24 d.) 10 val. atvykti į pamaldas ir kitus renginius, skirtus Ukrainos Nepriklausomybės dienai ir diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Ukrainos 25 metų paminėjimui.