KAUNO AUTOBUSŲ STOTĮ SIŪLOMA PAVADINTI NUSIPELNIUSIO KAUNIEČIO VARDU

Pirmą mėnesį po atidarymo veikiančiai visų išgirtai naujai Kauno autobusų stočiai siūlomas pavadinimas. Įdomiausia tai, kad moderniojo objekto savininkai apie tokius svarstymus savivaldybėje nieko nežinojo, tačiau linkę sutikti su pasiūlymu.

Pirmoji kregždė

Kauno savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė neprieštaravo, kad laukiamoji salė Autobusų stotyje būtų pavadinta Saliamono Banaičio vardu. Būtent šio žmogaus pastangomis toje vietoje ir atsirado stotis.

Pasirodo, dėl S.Banaičio vardo suteikimo stočiai savivaldybę pasiekė du prašymai. Pirmoji į miesto Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės komisiją kreipėsi politikė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Ji ragino įamžinti stoties atsiradimo istorijai pradžią davusio signataro S.Banaičio atminimą memorialine lenta. Tokiam siūlymui komisija nesiryžo pritarti dėl vienos paprastos priežasties – Kauno autobusų stotis nėra miesto savivaldybės nuosavybė. Keistai atrodytų, kad pagal savivaldybės nutarimą privačioje teritorijoje  atsirastų memorialinė lenta be savininko žinios.

Pamiršo šeimininkus

Komisiją pasiekė ir antras prašymas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Kauno taryboje pasiūlė laukiamojo salę pavadinti signataro S.Banaičio vardu. Kadangi tai ne fizinis prisilietimas prie privataus statinio, o tiesiog vardo suteikimas, tad komisija nutarė neprieštarauti.

"Tokiam žmogui gal galėtų mieste atsirasti ir kitų vietų, tačiau jis susijęs ir su stoties atsiradimu, todėl komisija neprieštaravo", – patikslino komisijos pirmininkė Jūratė Elena Norvaišienė. Tiesa, šios komisijos sprendimas jokios didesnės įtakos lyg ir neturi, nes ji neprieštarauja, bet kartu ir neįpareigoja.

Norintieji vieną ar kitą objektą pavadinti tam tikru vardu nebūtinai net ir kreipiasi į šią komisiją, o ramiai pasivadina kaip užsigeidę. Kauno autobusų stotį valdančios bendrovės "Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas neslėpė buvęs kiek nustebintas žinios apie S.Banaičio vardo suteikimą stoties laukiamajai salei.

"Mes neprieštaraujame, tik gal galėjo ir mus pasikviesti į tokius svarstymus", – pastebėjo L.Skardžiukas. Pasirodo, S.Banaičio vardo suteikimo stočiai iniciatoriai su objekto savininkais nė nepasikalbėjo apie galimą gražų įamžinimą. "Ir dar parašė, kad mums neįdomu. Yra visiškai priešingai", – nuoskaudos neslėpė "Kautros" generalinis direktorius.

Pagerbti deramai

L.Skardžiukas pasakojo, kad minint bendrovės 80-metį buvo renkama medžiaga knygai apie bendrovę. Joje skirtas dėmesys ir S.Banaičiui. Direktorius sutiko, kad smulkios analizės knygoje apie šį Kaunui ir Lietuvai nusipelniusį žmogų nebuvo tikslo atlikti, bet kaip žmogus, kurio pastangomis buvo išrūpinta vieta stočiai Vytauto prospekte, jis yra paminėtas.

Mes neprieštaraujame, tik gal galėjo ir mus pasikviesti į tokius svarstymus.

"Tik norėčiau, kad tas faktas būtų padarytas tinkamai, kad tikrai būtų aišku, kas tas žmogus ir kodėl jo vardu pavadinta laukiamoji salė, kiek žinau, yra jo artimųjų, tai ir jų nepamiršti", – lūkesčiais su "Kauno diena" dalijosi L.Skardžiukas, nors pats prisipažino dar nė nenujaučiantis, kaip ir kas čia turėtų įvykti.

"Kauno diena" publikavo muzikologės Birutės Landsbergytės rašinį apie S.Banaitį. Po išvardytų šio Vasario 16-osios akto signataro nuopelnų Kaunui (pirma lietuviška spaustuvė, Prekybos ir pramonės bankas, vokiečių okupuotame Kaune gautas leidimas įsteigti pirmą lietuvišką gimnaziją, o vėliau dar dvylika pradžios mokyklų, gautas leidimas spausdinti "Kauno žinias", kartu su bendraminčiais įsukta laivininkystė Lietuvos upėmis ir kiti darbai) muzikologė siūlo signataro pavarde ir portretu papuošti "vietinių bei tarptautinių susitikimų tašką – užmiesčio autobusų stotį".