Antradienį miesto taryba pritarė svarbiausiam klausimui – 2022 metų Kauno biudžetui. Šiemet planuojamas biudžetas bus gerokai didesnis nei pernai, tačiau miestui vis tiek teks skolintis tam, kad būtų galima įgyvendinti visus planus.

Kiek tikisi surinkti?

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas „Kauno dienai“ teigė, kad šiemet tikimasi į miesto kišenę surinkti 481,7 mln. eurų. Biudžetas bus renkamas iš įvairių šaltinių.

Kaip nurodė V.Šiliauskas, šiemet į miesto biudžetą prognozuojama gauti 432,2 mln. eurų mokesčių, dotacijų ir pajamų, kurias sudaro: 280,4 mln. eurų pajamos iš mokesčių ir kitos pajamos, 150,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšos, 1,2 mln. eurų parama iš ES fondų. Be to, bus naudojamas 40,2 mln. eurų apyvartinių lėšų likutis.

„Pastebime pozityvias tendencijas. Palyginus su 2021 metais, šiemet biudžeto apimtis didėja 29,4 mln. eurų“, – komentavo administracijos direktorius.

Praėjusiais metais į biudžetą buvo planuota surinkti 405,3 mln. eurų, gauta 23,6 mln. eurų daugiau nei planuota t. y., 428,9 mln. eurų.

„Rizikos išlieka panašios, kaip ir kiekvienais metais – infliacija, nestabili geopolitinė situacija, ekonomikos sąstingis ir su tuo susiję padariniai – įmonių bankrotai ar nedarbas“, – kokios priežastys šiemet gali mažinti biudžeto surinkimą, komentavo V.Šiliauskas.

Rizikos išlieka panašios, kaip ir kiekvienais metais – infliacija, nestabili geopolitinė situacija, ekonomikos sąstingis ir su tuo susiję padariniai.

Kaip raikys pyragą?

Tradiciškai miesto biudžeto pyrago didžiausia dalis bus atriekta šveitimo sričiai. Ugdymui šiemet numatyta skirti 218,6 mln. eurų. Tai sudaro net 45,4 proc. viso Kauno biudžeto.

Anot V.Šiliausko, ženkli finansų dalis numatyta miesto tvarkymui ir infrastruktūros plėtrai – 84,9 mln. eurų (17,6 proc.), investicijoms į sveikatos ir socialinės apsaugos sritis – 56 mln. erų arba 11,6 proc., taip pat sporto sektoriui – 45,8 mln. eurų arba 9,5 proc.

„Palyginus su praėjusiais metais, padvigubėjo kultūros finansavimas – nuo 15,9 iki 31,3 mln. eurų (6,5 proc.). Likusi biudžeto dalis paskirstoma paslaugų teikimui (37 mln. eurų arba 7,7 proc.) bei aplinkos apsaugai (8,1 mln. eurų arba 1,7 proc.)“, – pagrindines biudžeto dalis vardijo administracijos direktorius.

Prieš tarybai priimant biudžeto projektą, buvo duotas terminas pasisakyti ir miestiečiams. Miesto savivaldybė sulaukė keturiolikos kauniečių pasiūlymų.

„Daugiausia rūpinamasi gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų įrengimo ir tvarkymo darbais. Taip pat siūloma įrengti daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių, automobilių stovėjimo (požeminių ar daugiaaukščių) aikštelių, toliau kryptingai investuoti į parkų tvarkymą, šunų vedžiojimo aikšteles, akustines triukšmą mažinančią sieneles. Dalį lėšų siūlyta skirti vėdinimo sistemų įrengimui mokyklose“, – ką finansuoti norėtų Kauno gyventojai, nurodė V.Šiliauskas.

Be skolų neišsiversime

Ambicingas Kauno biudžeto planas netelpa į surenkamų mokesčių ir skiriamų dotacijų rėmus, todėl miestas planuoja daliai įgyvendinamų projektų skolintis lėšų.

Praėjusių metų pabaigoje bendras savivaldybės įsiskolinimas siekė 69,6 mln. eurų. „Miestas finansinius įsipareigojimus vykdo laiku ir skolų neturi. Pagal 2021 metų įsipareigojimus savivaldybė iš viso grąžino 23,8 mln. eurų – iš jų 18,4 mln. eurų ilgalaikių ir 5,4 mln. eurų trumpalaikių paskolų“, – apie pernai metų skolas kalbėjo savivaldybės atstovas.

Šiame Kauno tarybos posėdyje pritarta ne tik biudžeto projektui, bet ir imti daugiau nei 9,3 mln. eurų ilgalaikę paskolą. Skolintomis lėšomis planuojama tęsti Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją, Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje bei „Mokslo salos“ statybas.

Opozicijos kritika

Nors biudžetas ir priimtas, opozicinės frakcijos kalbėjo, kad jis bus naudojamas netvariai.

„Pastarieji metai kupini pandemijos sukeltų pasekmių, tačiau dar didesnis iššūkis ekonomikai bus sunkiai prognozuojama geopolitinė situacija ir energetinių išteklių kainų kilimas. Tai turės įtakos savivaldybės biudžeto išlaidų didėjimui bei pajamų surinkimui. Tik 850,6 tūkst. eurų planuojama iš ES finansinės paramos, tai 13,6 mln. eurų mažiau pajamų nei pernai. Infrastruktūros įmokos planuojamos 1 mln. eurų mažesnės. Nežiūrint į tai, pradedami nauji projektai, kurie bus finansuojami tik iš savivaldybės biudžeto ir skolintų lėšų. Esame ties riba, kuomet biudžetas praranda planavimo tvarumą, todėl gali iškilti grėsmė viešųjų paslaugų teikimo finansavimui. Už kiekvieno biudžeto skaičiaus reikia matyti žmones ir spręsti įsisenėjusias problemas“, – pabrėžė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė.

Pasak opozicijos atstovų, valdantieji, norėdami surinkti į biudžetą kuo daugiau pajamų, esą perkelia naštą gyventojams ir nuolat kelia vietinės rinkliavos įkainius už automobilių parkavimą, išorinę reklamą, didina įkainius už būrelius be pagrįstų argumentų ar užtikrindami geresnę teikiamų paslaugų kokybę.

„Vardan Lietuvos“ frakcija siūlė mažinti lėšas miesto reklamai Lietuvoje, teisinėms konsultacijoms, nepagrįstam ir visuomenėje daug diskusijų sukėlusiam žemės paėmimui visuomenės poreikiams, Kėdainių tilto per Nemuno upę, Kaune, statybai, gydymo paskirties pastato-ligoninės Josvainių g. 2, statybai bei Kauno rotušės pastato pritaikymui visuomenės poreikiams.

Tačiau opozicija siūlė skirti daugiau lėšų ugdymui, kompensacijoms už šildymą. Taip pat, pasak opozicinių frakcijų atstovų, reikia didesnį dėmesį skirti ne objektų statybai centrinėje Kauno dalyje, o geriau remontuoti gatves labiau nutolusias nuo centro.

„Tikrai galima paskaičiuoti, kad prie dabartinės krizės senjorams būtų galima daugiau kompensuoti už šildymą.“, – antrino ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius. Vėliau jis pridūrė, kad valdantieji tiesiog neįsigilino į opozicijos pasiūlymus ir taip nesprendžiamos įsisenėjusios problemos.

Visgi, nors ir buvo išsakyta kritikos, Kauno tarybos dauguma priėmė miesto biudžeto projektą. Už biudžetą balsavo 31 tarybos nariai, aštuoni susilaikė.