BOTANIKOS SODE KVEPIA PAVASARIU – SPROGSTA MEDŽIŲ PUMPURAI IR SKLEIDŽIASI GĖLĖS

Pamenate pasaką apie piktą pamotę, kuri viduržiemį našlaitę išvarė į mišką ieškoti snieguolių? Dabar fantazija virto realybe, mat dėl neįprastai šiltos žiemos gamta ėmė krėsti išdaigas. Štai VDU Kauno botanikos sode medžiai sausį krauna pumpurus, stiebiasi gausiai lietaus palaistyti tulpių ūgliai, o kai kurios pavasarinės gėlės jau stebina ir žiedais.

Pamenate pasaką apie piktą pamotę, kuri viduržiemį našlaitę išvarė į mišką ieškoti snieguolių? Dabar fantazija virto realybe, mat dėl neįprastai šiltos žiemos gamta ėmė krėsti išdaigas. Štai VDU Kauno botanikos sode medžiai sausį krauna pumpurus, stiebiasi gausiai lietaus palaistyti tulpių ūgliai, o kai kurios pavasarinės gėlės jau stebina ir žiedais.

Pavasario ženklai

Antradienį portalo kaunodiena.lt žurnalistams užsukus į Botanikos sodą, juos pasitiko vešlios žolės kilimas ir žaliais pumpurais nusagstyti medžiai. 

„Nesistebėkite, tai dažnas reiškinys. Jeigu žiemą laikosi teigiama temperatūra, medžiai visada sukrauna pumpurus“, – aiškino Botanikos sodo kuratorė Jolanta Šabūnaitė.

Specialistė prisiminė 2007-2008 metų žiemą, kuomet dėl stebėtinai šilto oro sode sužydėjo beveik visi rododendrai. „Tąkart staigiai atšalus jie labai nukentėjo – penki žuvo, teko juos nupjauti“, – apgailestavo J. Šabūnaitė.

Šįkart rododendrai ryškiai rožinius žiedus pradėjo krauti dar prieš Naujuosiuos metus, dabar jau matyti nemažai naujų pumpurų.

Čia žydi ir žalčialunkis, kuris įprastai žiedus sukrauna tik kovo pabaigoje – balandį. „Tai velykinis medis. Gaila, nes pavasarį medis turės mažiau žiedų, bet ankstyvas žydėjimas jam nėra baisus“, – sakė J. Šabūnaitė.

Siauralapė kalnija, nors ir žydėjo rudenį, praėjus vos keliems mėnesiams vėl sukrovė įspūdingo grožio žiedelius. Neįprastai anksti sužaliavo ir lazdynai.

Nerimas dėl tulpių

Gėlininkei Indrei Lukštytei tokia švelni žiema kelią nerimą – ji nuogąstauja dėl per anksti prabudusių augalų, kuriems žydėti derėtų mažiausiai po dviejų mėnesių.

„Augalai eikvoja savo gyvybines jėgas, išsenka, o jei dar netikėtai užklups dideli šalčiai – jie, ko gero, apnyks, o kai kurie gali ir žūti. Jeigu atšalimas vyks palaipsniui, augalai spės prisitaikyti, mažiau nukentės“, – pasakojo I. Lukšytė.

Daugiausia rūpesčio – dėl tulpių. Beveik visos jų rūšys jau sudygo, nors buvo pasodintos tik vėlų rudenį.

„Staigiai užėjus šalčiams, ypač jei nebus sniego, daigai apšals. Pavasarį tulpių lapų galai bus apmirę, nudžiūvę, plis grybinės ligos. Apnykus lapams, sumažės maisto medžiagų gamyba, užaugs menkesni svogūnėliai“, – pavojus vardijo gėlininkė.

Ji vylėsi, kad dauguma augalų, kurie netikėtai pražydo vidury žiemos, sukrovė tik po kelis žiedelius, todėl pavasarį vėl turėtų sužydėti, nors galbūt ir ne gausiai.

Laukia masiško žydėjimo

Labiausiai augalų žinovę nustebino dabar pražydęs rausvažiedis eleboras. „Ši gėlių rūšis Botanikos sode žydi vėliausiai, tad tai tikrai stebina. Be to, ir kiti eleborų šeimos augalai jau sukrovė žiedus“, – pasakojo gėlininkė.

Šiuo metu Botanikos sode daug kur baltuoja saulučių ir kalnų rūtų žiedeliai, netrukus turėtų prasiskleisti snieguolės.

„Pernai žiemą žydėjo raktažolės ir kvapniosios našlaitės, o šįmet – kitos gėlės. Įtakos tam turi ne tik šiltas ir drėgnas oras, bet ir vieta, kurioje auga gėlės. Svarbu, ar jos turi pakankamai saulės“, – teigė I. Lukšytė.

Sodo darbuotojai tvirtina, kad jeigu šiluma nesitrauks, sužydės dar daugiau augalų.