KAUNO KLINIKOS TOLIAU IGNORUOS DARBUOTOJUS?

Darbo ginčų komisija įpareigojo Kauno klinikas pavojingomis sąlygomis dirbantiems gydytojams mokėti priedą, tačiau dar nėra aišku, ar medikai tikrai sulauks jiems priklausančių pinigų.

Viena pergalė

"Kauno diena" rašė, kad Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės profesinė sąjunga pasiskundė Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos komitetui, kad gydytojams už kenksmingas darbo sąlygas nemokami jiems priklausantys priedai.

Darbo ginčų komisija nustatė, kad Kauno klinikos pažeidė kolektyvinės sutarties sąlygas ir įpareigojo šią gydymo įstaigą sumokėti darbuotojams priklausančius pinigus. Sutartis įsigaliojo dar praėjusių metų viduryje, todėl ligoninė turi sumokėti ne tik 15 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo siekiančią sumą, bet ir 0,07 proc. delspinigių.

"Klinikų versija buvo labai įdomi. Iš pradžių jie teigė, kad sutarties sąlygų laikosi ir anksčiau mokėjo pinigus už kenksmingas sąlygas, bet jie to neįrodė. Tad beliko pripažinti, kad jei ir laikėsi sutarties, bet ne iki galo. Mums belieka tik džiaugtis tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu, nes ko prašėme, tą ir gavome, įrodėme savo tiesą. Tai yra pergalė, nes buvo ne vieno žmogaus rašytas skundas, o visų gydytojų vardu rašytas", – "Kauno dienai" komentavo gydytojų profsąjungoms atstovaujantis advokatas Erikas Pavlovičius.

Atims kitus priedus?

Vis dėlto advokatas nesirengia švęsti galutinės pergalės, kol gydytojams tikrai nebus išmokėti pinigai. Teisininkas tikino, kad Kauno klinikos dar gali apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą arba iš gydytojų atimti kitus skatinamuosius priedus.

"Nemanau, kad jie ims ir mokės priedus. Galimos dvi situacijos, kaip elgsis ligoninės vadovai. Dar nutarimas neįsiteisėjęs, todėl jie gali eiti į teismus ir apskųsti bei toliau nesilaikyti. Be to, dabartinės kolektyvinės sutarties galiojimas baigsis šių metų gruodžio mėnesį, tad gali būti, kad vėliau atsisakys mokėti atgaline data ir sakyti, kad sutarties jau nėra", – apie galimą Kauno klinikų elgesį kalbėjo advokatas E.Pavlovičius.

Anot jo, Kauno klinikų administracija gali ryžtis dar pavojingesniam ėjimui. Jei Klinikos ir išmokės pinigus, iš darbuotojų kišenių atims kitus priedus, kuriuos medikai gauna už išdirbtą laiką, mokslinį darbą. Tokiu atveju gydytojų atlyginimas gerokai sumažėtų.

"Skatinamuosius priedus gydytojams gali skirti nuo 0 iki 60 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Tad gali būti, kad šie priedai labai sumažės. Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, jie nesakė, kad taip darys, bet yra pagrindo taip manyti, nes jie traktuoja, jog biudžeto neturi", – nuogąstavimus išsakė advokatas.

E.Pavlovičius/ Vilmanto Raupelio nuotr.

Ministerijos pozicija

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Alina Žilinaitė pateikė komentarą. Anot SAM, praėjusių metų vasarą pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje su gydymo įstaigomis buvo numatyta, kad medikams, dirbantiems pavojingomis arba kenksmingomis sąlygomis, turi būti mokami atitinkamo dydžio priedai. Šia kolektyvine sutartimi patvirtinta nuostata nėra naujovė, nes toks darbo apmokėjimas yra numatomas ir kitais teisės aktais.

"Kiekviena gydymo įstaiga, lygiai taip pat kaip ir kiekvienas Lietuvos žmogus, privalo laikytis nustatytų teisės aktų ir jais vadovautis. Tad dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo negali būti jokių diskusijų. Ypač dabar, kai kalbama apie tai, kad algos turi didėti visiems medikams be išimties visos šalies mastu. Tad nemokėti žmonėms priedų už jų atliekamą tam tikrą sudėtingą darbą yra neetiška ir neteisėta", – aiškinama atsiųstame komentare.

SAM specialistai aiškino, kad kiekviena gydymo įstaiga pati planuoja savo biudžetą ir gauna apmokėjimą už suteiktas paslaugas iš ligonių kasų arba tiesiogiai iš pacientų už mokamas paslaugas. Tad gydymo administracijos pareiga yra laikytis teisės aktų ir atsiskaityti su savo darbuotojais bei paskirstyti biudžetą taip, kad pinigų užtektų priedams išmokėti.

"Jeigu gydymo įstaiga, kaip ir bet kuris kitas darbdavys, neatsiskaito su savo darbuotojais teisės aktų numatyta tvarka, darbuotojais turėtų kreiptis į atsakingas institucijas, kurios gina jų interesus.

SAM, išnagrinėjus Darbo ginčų komisijos sprendimą, atitinkamai reaguos dėl tinkamo kolektyvinės sutarties vykdymo gydymo įstaigose", – sakė A.Žilinaitė.

Ligoninė turi sumokėti ne tik 15 proc. vidutinį atlyginimą siekiančią sumą, bet ir 0,07 proc. delspinigių.

Klinikų pozicija

Kauno klinikų atstovai neatsakė į klausimą, kaip vertina Darbo grupės sprendimą ir ar ketina jį skųsti. Viešosios komunikacijos tarnybos specialistė Karolina Vaikšnoraitė pateikė bendrą atsakymą apie priedus pavojingomis sąlygomis dirbantiems gydytojams.

„Kovo pabaigoje gavome Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl kolektyvinės sutarties taikymo tinkamumo. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, jog Kauno klinikos kolektyvinę sutartį vykdo, tačiau netinkamai. Svarbu atkreipti dėmesį, jog komisija nevertino Kauno klinikų pateiktų argumentų dėl kolektyvinės sutarties 5.5.1. ir 5.5.2. punktų taikymo problematikos. Komisija nurodė, kad jai nėra suteikta teisė vertinti kolektyvinės sutarties taikymo pagrįstumą, todėl nebuvo atsižvelgta į tai, jog tiesiogiai vykdant kolektyvinės sutarties 5.5.1. ir 5.5.2. punktų nuostatas, yra pažeidžiamas teisingo apmokėjimo už darbą principas kitų Kauno klinikų darbuotojų atžvilgiu – ypač tos pačios pareigybės, bet atliekančius darbą kituose Kauno klinikų skyriuose ar padaliniuose. Dėl šių anksčiau minėtų sutarties punktų Kauno klinikos kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į Ligoninės Darbo tarybą. Pastaroji, įvertinus kolektyvinės sutarties nuostatą dėl procentinio priedo, skirto pavojingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams, nurodė, jog tokia mokėjimo sistema diskriminuotų likusius 7154 Kauno klinikų darbuotojus. Šiuo metu laukiame Darbo ginčų komisijos išaiškinimo, kaip ši sutartis turėtų būti tinkamai vykdoma“, – rašoma atsakyme.

Kauno klinikos taip pat tiesiogiai neatsakė, ar vykdys Darbo ginčų sprendimą ir dėl to nebus sumažinti gydytojams skiriami kiti skatinamieji priedai.

„Norime pabrėžti, jog ir iki kolektyvinės sutarties pasirašymo pavojingomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams procentiniai priedai Kauno klinikose buvo mokami. Tačiau kaip ir visi priedai, taip ir šie buvo mokami buvo nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies. Romainių tuberkuliozės ligoninėje dirbantiems gydytojams buvo mokamas bendras 35, o slaugytojoms – bendras 25 procentų priedas nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies, o tai yra daugiau nei 15 proc. priedas nuo vidutinio atlyginimo. Po 2017 m. birželio 16 d. pasirašius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kitiems Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojams, dirbantiems galimai pavojingomis sąlygomis, kuriems buvo nustatytas mažesnis nei 15 procentų darbo užmokesčio priedas, jis buvo padidintas iki 15 procentų nuo pastovios darbo užmokesčio dalies“, – aiškino Kauno klinikų atstovai.

Liko neaišku ir iš kur ligoninė paims pinigų tam, kad galėtų išmokėti ne tik 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiantį priedą, bet ir 0,07 proc. delspinigių. Kauno klinikos dėl šios situacijos pačios kreipėsi į SAM.

„Kauno klinikos dar 2017 m. liepos mėnesį dėl kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos nuostatos mokėti 15 procentų priedą nuo vidutinio, o ne nuo pastovaus darbo užmokesčio kreipėsi į Lietuvos Respublikos SAM. Ministerija raštu nurodė, kad parengė kolektyvinės sutarties pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti, jog minimas priedas būtų mokamas ne nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies“, – teigiama atsiųstame komentare.

Kolektyvinė sutartis

"Kauno diena" primena, kad praėjusių metų viduryje įsigaliojo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis. Ją birželio 16 d. pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir keturių medicinos darbuotojų profesinių sąjungų vadovai.

Dabartinės kolektyvinės sutarties galiojimas baigsis šių metų gruodžio mėnesį, tad gali būti, kad vėliau atsisakys mokėti atgaline data ir sakyti, kad sutarties jau nėra.

"Šios kolektyvinės sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų veiklai, garantuoti šiose įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį aukštesnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas", – rašoma sutartyje.

Penktajame jos punkte teigiama, kad darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas. Tačiau Kauno klinikos šį punktą ignoravo.

"Mums sako: žinote, kur dirbti atėjote? Taip, mes žinome, bet už tai turi būti atlyginta. Pagal šakos kolektyvinę sutartį mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo, bet jos niekas negavo. Nė karto", – prieš mėnesį pasakojo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės slaugytoja Jolanta Černiauskienė.

15 proc. priedas nuo vidutinio atlyginimo sudaro apie 120 eurų per mėnesį. "Kauno diena" buvo pasidomėjusi, kodėl nesilaikoma šakos kolektyvinės sutarties, Kauno klinikų, kurioje tikrai daug darbuotojų dirba pavojingomis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė atsakė, lyg niekas nieko nežinotų.

"Kauno klinikų darbuotojams, galbūt dirbantiems darbo vietose, veikiamose pavojingų veiksnių, jau ir iki kolektyvinės sutarties pasirašymo buvo mokami priedai", – E.Audickaitė tebetvirtina, kad, pasirašius sutartį, pagal faktiškai dirbtą laiką yra mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas.