KAUNO MARIŲ ĮLANKOJE KLESTI JUODASIS VERSLAS

Prireikė beveik dešimtmečio, kol Kauno valdžia pagaliau patvirtino sklypo palei vadinamąją Neptūno įlanką detalųjį planą. Aiškėja, kad savivaldybė ant Kauno marių kranto atrado tai, ko visiškai nėra dokumentuose, ir tai, atrodo, patinka ne visiems.

Poilsiauti netraukia

Į šią nuostabią vietą ant Kauno marių kranto, kur po vandeniu panyra senasis Kauno–Vilniaus kelias, eiliniai kauniečiai užklysta gana retai, nes nuo seno žino, kad ten karaliauja tie, kurie turi laivus ar kitokias vandens transporto priemones. Vanduo ir laivai paprastai vilioja žmones, tačiau vaizdas ten išties nelabai traukiantis akį: apleisti statiniai, nereikalingos laivų detalės ir senokai atitarnavę laiveliai, senų padangų ir kitokių šiukšlių krūvos stebina dar labiau, kai žinai, kad čia – Kauno marių regioninio parko Petrašiūnų rekreacinė zona.

"Kauno diena" rašė, kad dar 2008 m. savivaldybė prabilo apie planus Kauno marių iškyšulį paversti vandens sporto šakų atstovų oaze. Kone 300 tūkst. eurų investavusi ir į bunkerius panašias buvusias Petrašiūnų vandenvietės siurblines išpirkusi savivaldybė tuomet skelbė, kad to reikalauja viešasis interesas, tačiau rojaus kampeliu vadinama teritorija tapo vos kelių organizacijų užutėkiu, kur galioja savitos taisyklės. Kol nebuvo patvirtintas sklypo detalusis planas, savivaldybė negalėjo jaustis visateise šeimininke ir atrodo, kad kai kam tokia situacija buvo išties paranki.

Ankstesnių kadencijų miesto valdžia tarybos kolegijos posėdžiuose ne kartą svarstė, kaip išspręsti ginčus tarp visų norinčiųjų naudotis šia įlanka, bandyta teritoriją paskirstyti į naudojimosi zonas, tačiau vis atsirasdavo nepatenkintųjų, tad konkrečių sprendimų priėmimas vis nusikeldavo neribotam laikui. Kai pasikeitus miesto valdžiai pernai imta ardyti sovietmečiu pastatytą surūdijusią tvorą ir kirsti šiukšles slepiančius krūmokšnius, kilo bruzdesys. Viešumoje jau pasigirdo spėlionių, esą kažkas bando užgrobti vadinamąją Neptūno įlanką ir iškyšulį, tačiau yra ir kita versija – ar tik nesibaido pokyčių apkerpėjusioje rekreacijos zonoje tie, kurie iki šiol šeimininkavo čia tarsi savo nuosavame kieme?

Riejasi tarpusavyje?

Darbo dieną judesio Neptūno įlankoje mažai – ir automobilių aikštelė tuščia, ir laiveliai plūduriuoja pririšti prie prieplaukų.

Pakrantėje sutikti du vyrai iš pradžių bandė aiškinti, kad jie niekaip su šia vieta ir čia veikiančiomis organizacijomis nesusiję, kalbėjo atsargiai ir neslėpė labiau norintys patys sužinoti, kas ir kaip čia bus, nei papasakoti, kokia situacija yra dabar. Pabendravus ilgėliau, nepanorę prisistatyti laivų savininkai, kurių laivai stovi prie Kauno vandens sporto ir turizmo klubo "Žuvėdra" prieplaukų, prabilo apie tai, kas jų manymu, nėra normalu.

"Ten visokie auditai pradėti, informacija, atrodo, perduota ir mokesčių inspekcijai, bet institucijos atsainiai žiūri į tą situaciją. Aš pats oficialiai nesu to klubo narys, juridinių dokumentų pats nesu matęs, tad kaip yra iš tiesų, sunku pasakyti", – kalbėjo vienas pašnekovų. Jis užsiminė, kad "Žuvėdros" klubui priklauso tik apie 20 narių, o motorlaivių ir valčių savininkų yra apie 120, todėl esą ir kyla įtampa bei nepasitenkinimas klubo vadovo Aido Skučo veikla.

Vyras prasitarė kasmet mokantis mokestį už tai, kad jo laivas galėtų būti prie "Žuvėdros" prieplaukos, bet tikslios sumos įvardyti nenorėjo, tik užsiminė, kad metinio mokesčio suma viršija 100 eurų.

Kad šioje įlankoje įsikūrusios organizacijos už laivų stovėjimą renka neteisėtus mokesčius, kalbos sklando jau seniai. Įdomiausia tai, kad savivaldybės patvirtintame sklypo detaliajame plane toje vietoje, kur įsikūrusi "Žuvėdra", yra tiesiog miškas – dokumente nėra nei privažiavimo prie vandens kelio, nei statinių, nei prieplaukų vandenyje.

Siūlo laikyti laivus

Tikrovėje vaizdas visiškai kitoks – miško paklote automobiliai važiuoja prie vandens, o nepageidaujamus lankytojus sustabdo tiesiog tarp medžių įrengtas automatinis užkardas, ant kranto tarp kelių laivelių mėtosi visokio šlamšto, o ant kalvos pastatytame namuke moteris akylai stebi kiekvieną praeivį. Priverčia nustebti ir tai, kad ši vieta pažymėta kelio ženklu, nurodančiu, kad tai – lankytina vieta.

Vandenyje prie prieplaukų matyti kelios dešimtys laivų, o ir internete skelbiama, kad "Kauno vandens sporto ir turizmo klubas "Žuvėdra" vienija mažųjų laivų savininkus ir priima laikyti jachtas, katerius bei valtis prie prieplaukos Kauno mariose".

"Įdomu, kokiu pagrindu jie tai daro. Dabar ant kranto – savivaldybės teritorija, o vandenys priklauso valstybei. Kad ir kokia įstaiga čia veiktų, ji turi turėti panaudos ar kokią kitokią sutartį su savivaldybe, įforminti registruotą prieplauką. Žinau, kad tokia klubo veikla, kokia yra dabar, daug nepatenkintųjų, bet kaip iš tikrųjų, sunku pasakyti", – mįslingai svarstė laivo savininkas.

Anot jo, kadaise čia buvo niekieno žemė, todėl niekam ir nerūpėjo, kas čia ką veikia ar ką pastato, kam mokami mokesčiai ir kur jie nukeliauja. Laivą čia laikantis vyras neslėpė žinantis, kad savivaldybė jau yra patvirtinusi šios teritorijos detalųjį planą. Jo teigimu, dėl to, kad čia yra regioninio parko teritorija, sklypas negali būti dalomas, tačiau labiausiai jam kaip laivo savininkui rūpi, kokia bus šios teritorijos ateitis. "O dabar netvarkos labai daug", – pripažino kaunietis.

Planai drumsčia ramybę

"Aš manau, kad čia kaip buvo tas klubas, taip ir bus. Vidinių problemų dabar yra, bet "Žuvėdrai" ta žemė buvo paskirta dar nuo rusų laikų. Sutartys turėtų būti", – tikino kitas kalbintas pašnekovas. Jis patvirtino, kad su klubo "Žuvėdra" pirmininku dabar santykius bandoma aiškintis ir teismuose, tačiau išsamiau apie tai pasakoti nenorėjo.

Klubo "Žuvėdra" vadovas A.Skučas, išgirdęs, kad jam skambina žurnalistė, į kalbas nesileido. "Aš interviu nedaliju, neturiu atstovo spaudai. Jūs atsiųskite savo telefoną, jeigu bus noro, aš perskambinsiu. Ačiū, daugiau negaliu kalbėti", – pokalbį baigė A.Skučas, tad nieko daugiau apie "Žuvėdros" naudojamą pakrantę, prieplaukas, klubo veiklą ir vidinius nesutarimus bei ateities planus sužinoti nepavyko.

Kitoje įlankos pusėje sutikti vyrai iš įstaigos "Kauno motorlaiviai" jau, atrodo, nusiteikę, kad situacija įlankoje turės keistis, ir sakė laukiantys teigiamų pokyčių. "Už iškyšulio Amalių įlankoje galėtų vykti ir užsėmimai, ir varžybos tų vandens sporto šakų, kurioms nereikia vėjo, bet nėra privažiavimo kelio, nėra infrastruktūros, todėl niekas ir nevyksta", – pripažino pašnekovai.

"Ar liksime mes čia?" – atsargiai teiravosi ir vienintelę oficialiai šioje vietoje registruotą Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prieplauką prižiūrintis vyras. Akivaizdu, kad žinia apie galimas permainas drumsčia čia metų metais nusistovėjusią ramybę.

Uostui reikia šeimininko

"Kauno marių regioninio parko pakrantės – tai teritorija, kuri turi tinkamai tarnauti tiek Petrašiūnų, tiek ir viso Kauno gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui. Išdygusios tvoros, sąvartynai, nesaugios prieplaukos ir neprieinama žmonėms Kauno marių pakrantė yra nepateisinamas buvusių miesto šeimininkų palikimas. Situaciją būtina keisti, nes miesto parkai turi tarnauti visiems miestiečiams", – tikino Kauno miesto tarybos Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininkas Gediminas Vasiliauskas. Jis apie įlankos ir iškyšulio ateitį pasiūlė kalbėtis su miesto tarybos nariu Visvaldu Varžinsku.

"Kaunas – miestas prie upių ir prie Kauno marių. Kaune mažų pramoginių laivų registruota daugiau negu Klaipėdoje, bet infrastruktūros reikalai kol kas tvarkomi labai prastai, nors ir matome, kiek daug laivų yra 2-ojoje, arba vadinamojoje Neptūno įlankoje Kauno mariose", – pastebėjo V.Varžinskas. Jo manymu, tai, kad savivaldybė pagaliau patvirtino sklypo detalųjį planą, yra pirmas žingsnis pokyčių link.

"Ši teritorija turi tapti patraukliu uostu, kur žmonės norėtų atvažiuoti pasportuoti, pailsėti, papramogauti, kur galėtų saugiai laikyti savo laivus. Iki šiol, kol čia nebuvo tikro šeimininko, vyravo daug chaoso", – įsitikinęs V.Varžinskas.

Jo teigimu, dabar akvatorijos galimybės nėra tinkamai išnaudojamos, žmonės ilgą laiką net negalėjo čia lankytis, nes dalis teritorijos buvo užtverta, o akis badanti netvarka, 2014-ųjų pabaigoje "Kauno motorlaivių" teritorijoje kilę du tyčiniai gaisrai, galbūt nelegaliai renkami mokesčiai ir čia įsikūrusių organizacijų trintis rodo, kad uostui reikia šeimininko.

Pakrantės dalybų nebus?

"Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimą ir registravimą reglamentuojantys Vyriausybės patvirtinti nuostatai reikalauja, tačiau dauguma uosto akvatorijoje esančių plaukiojančių prieplaukų nėra registruotos, neatitinka jokių techninių saugos ir inžinerinių sąlygų, pastatytos be leidimų ar derinimų, kuriuos turi išduoti kelios skirtingos institucijos: Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kauno marių regioninio parko direkcija prie Aplinkos ministerijos. Kas penkerius metus prieplaukoms privaloma techninės apžiūros išvada", – būtinus reikalavimus dėstė V.Varžinskas.

Anot jo, šiandien tik viena Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prieplauka turi ir yra pateikusi visus reikiamus dokumentus. "Kitos, deja, ne", – pridūrė miesto tarybos narys.

Ne paslaptis, kad savivaldybės rengto pakrantės sklypo detaliojo plano kiekvienas kiek nors suinteresuotas pilietis ar organizacija laukė savaip. "Kada dalys žemę prie įlankos?" – tokių nedviprasmiškų klausimų prisipažino išgirdęs ir V.Varžinskas.

Rengiant detalųjį planą praėjusią kadenciją buvę savivaldybės vadovai ir miesto tarybos nariai ne kartą viešai kalbėjo apie tai, kad krantinė bus draugiškai padalyta suinteresuotoms pusėms, tad, atrodo, kad tokių dalybų ir buvo laukiama, o dabar paaiškėjus, kad jokių pakrantės dalybų nebus, pradėtos kelti įvairiausios sąmokslo teorijos.

Žada erdvę visiems

"Tikslai ambicingi – įkurti čia integruotą Kauno sporto, poilsio, edukacijos ir buriavimo centrą, kuriame, būtų išnaudojamas unikalus Kauno marių regioninio parko teritorijos potencialas", – sakė miesto tarybos narys V.Varžinskas.

Anot jo, toks gamtos kampelis negali būti kažkam atiduotas, nes tai priklauso visiems kauniečiams, todėl čia turi veikti visuomenės reikmėms pritaikytas parkas, derantis su turistinių ir pramoginių laivų uosto veikla. "Uosto marinoje būtina įrengti infrastruktūrą, atitinkančią teisinius, saugos, techninės priežiūros ir kitus reikalavimus. Kad viskas vyktų sklandžiai, savivaldybė ketina paskirti uosto akvatorijos administratorių, kuris užtikrintų saugią, koordinuotą ir pagal projektinius sprendimus suderintą uosto veiklą ir plėtrą, sąlygas vandens sporto plėtrai", – viziją dėstė V.Varžinskas.

Kol kas tik svarstoma, kas galėtų tapti tokio objekto operatoriumi, tačiau atrodo, kad labiausiai savivaldybės akys krypsta į savivaldybės išlaikomą Kauno miesto sporto mokyklą "Bangpūtys". Anot V.Varžinsko, apie privataus operatoriaus atėjimą net nesvarstoma.

Tikimasi, kad įkūrus integruotą centrą ir įrengus visą tokiam objektui būtiną infrastruktūrą, šioje vietoje sėkmingai veiks mažųjų laivų laivybos uostas, vaikų ir jaunimo vandens sporto – buriavimo, irklavimo ir kitų šakų – mokyklos, vandens sporto varžybos, o aktyvų laisvalaikį mėgstantys kauniečiai galės mėgautis vandens sporto, laisvalaikio ir turizmo veiklomis, kultūros renginiais, edukacijomis.

"Tapti partneriais kviesime visas suinteresuotas puses, norinčias ten veikti", – žadėjo miesto tarybos narys.

Komentaras

Rimantas Vilkas, Kauno buriavimo mokyklos "Bangpūtys" direktorius

Vaikai dabar gana išlepę, ir jeigu sąlygos yra prastos, jie nenori lankyti užsiėmimų. Labai norėtume buriuojantiems vaikams pagerinti sąlygas – įrengti mokyklą su persirengimo kambariais, dušais, inventoriaus saugyklomis ir pan. Čia turi būti normali marina, kokių kitose šalyse pilna. Toli dairytis nereikia – Lenkijoje veikia buriavimo gimnazija, kurioje vaikai ir mokosi, ir treniruojasi, turinti viskuo aprūpintą bazę prie vandens. Dabar mes pagal panaudos sutartį turime patalpas Kauno "Žalgirio" jachtklube, bet ten nesame tikrieji šeimininkai, ir situacija ten nėra aiški. Buriavimas yra techninė sporto šaka, todėl reikalingos ir laivų remonto dirbtuvės, kad vaikai būtų mokomi tvarkyti laivus, galėtų susipažinti, kaip tie laivai sukonstruoti, ir būtų pratinami prie darbo. Tam daugiausia laiko skiriama žiemos metu. Kartu su irkluotojais mūsų mokyklą lanko apie 400 vaikų. Labai džiaugtumėmės, jeigu savivaldybė įgyvendintų savo planus toje įlankoje ir iškyšulyje.