KAUNO ORO UOSTO AUKSO MĖNUO BAIGĖSI. KAS TOLIAU?

Po šiandienos pietų Kauno oro uostas jau bus gerokai pritilęs – pagrindiniai Lietuvos oro vartai vėl persikėlė į Vilnių, o Kaunas toliau gyvens įprastu ritmu.

Pajudėjo sostinės link

Trečiadienį iš Kauno oro uosto išvežę smulkius daiktus, vakar darbininkai gerokai patuštino laikinųjų terminalų erdves. Per dieną neliko ne tik kur keleiviams atsisėsti, bet ir įvairios įrangos, patikrinimo postų. Šiandien kraustytojai išsiveš paskutinius likučius, nes jau per pietus viskas turi būti sumontuota Vilniuje.

"Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį turėsime kelių valandų pertrauką, o ryte maždaug nuo 7 val. išvešime paskutinius skenerius ir kitą įrangą, nes Vilniaus oro uoste 12 val. jau viskas turi veikti visu tempu. Į Kauną viską laiku pavyko atvežti, tad ir dabar tikimės suspėti. Svarbiausia turėti gerą komandą", – vakar pasakojo kraustymo darbus vykdančios bendrovės "Axis Transport" Kauno skyriaus vadovas Sigitas Markevičius.

Jis paskaičiavo, jog prireikė padaryti maždaug 60 sunkiasvorių automobilių reisų, kad visa įranga iš Kauno sugrįžtų į sostinę. Kasdien suolus ir lagaminų skenavimo įrenginius nešiojo maždaug dvidešimt darbininkų.

"Kaune rankomis galėjome krauti nebent suolus ir kitus lengvus daiktus, tačiau įrangos rankomis nenešėme, nes čia nėra tako, todėl atitvėrėme teritoriją, nuo laikinojo terminalo buvo nuimta viena siena, ir įrangą į automobilius kėlėme specialiu krautuvu. Žinoma, sumaištis tarp keleivių ir mūsų yra neišvengiama, bet manau, kad didesnių nepatogumų nekeliame ir, kol kraustome, oro uostas nenustoja dirbti", – sakė S.Markevičius.

Patenkinti keleiviai

Paskutiniais reisais iš Kauno keliavę žmonės negailėjo pagyrų ir tikino, kad čia sulaukė net geresnio aptarnavimo nei Vilniuje. Keleiviai džiaugėsi, jog ryškiaspalvėmis liemenėmis apsirengę oro uosto darbuotojai labai pagelbėjo susigaudyti ir paliko malonų įspūdį.

"Aš tik dukrą išlydžiu, bet labai nustebino, kad iš karto pasakė, kur mums eiti, nereikėjo klaidžioti. Dukra daug skraido ir taip pat liko patenkinta Kauno oro uosto darbu. Manau, kad didesni keleivių srautai nepridarė bėdų. Galėtų ir po Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos Kaune likti daugiau skrydžių", – sakė Algis.

Jam pritarė ir tik atvykusi Vilija. Ji sakė iš pradžių nerimavusi, kad pasų kontrolė užtruks ilgai, bet nustebo perėjusi labai greitai. "Nemažai kartų skridau iš Vilniaus, ten ilgiau laukti tekdavo. Be reikalo žmonės piktinosi, kad čia laikinai perkeliami skrydžiai. Nepatogu, matyt, tik tiems, kuriems iš Vilniaus reikia keliauti, tad jiems papildoma valanda prisidėjo", – sakė moteris.

Nuo pat Vilniaus oro uosto uždarymo į Kauną buvo perkeltos didelės darbuotojų ir savanorių pajėgos, kurios užtikrino sklandų darbą. Čia dirbusios merginos pastebėjo, kad buvo sunkių akimirkų, tačiau vis tiek su išaugusiais keleivių srautais pavyko susitvarkyti.

Piko metu ateidavo ir savanoriai padėti, nes kartais vienu metu labai daug žmonių užplūsdavo, nespėdavome tvarkytis. Visgi manome, kad Kaunas iššūkį išlaikė su kaupu.

"Manau, kad padarėme daugiau, nei planavome. Mūsų pagrindinis darbas buvo nukreipti žmones į terminalus, nes jie nežiūri, kas yra parašyta, ir tiesiai eina į pagrindinį, o ne laikinuosius terminalus, kur jų skrydis. Piko metu ateidavo ir savanoriai padėti, nes kartais vienu metu labai daug žmonių užplūsdavo, nespėdavome tvarkytis. Visgi manome, kad Kaunas iššūkį išlaikė su kaupu", – nuomonę išsakė Kauno oro uosto darbuotojos Paula ir Vidmantė.

Kalbinti keleiviai džiaugėsi, kad Kauno oro uostas yra patogioje vietoje – nuo magistralinio kelio reikia vos kelis posūkius padaryti, ir jau esi vietoje, o Vilniuje reikia dar spūstyse pastovėti.

Problemų nesudarė

Prieš perkeliant skrydžius į Kauną, ne mažiau nerimavo ir vietos gyventojai. Vieni baiminosi, kad per automobilių spūstis negalės laiku pasiekti darbo, kitiems klausimų kėlė padidėjęs triukšmas, tačiau po mėnesio žmonių nuotaikos visai kitokios. Karmėlavoje kalbinti vietos gyventojai tikino, kad jokių problemų nebuvo, tad jei čia ir toliau leistųsi daug lėktuvų, visiems būtų tik geriau.

"Galima tik iš Vilniaus pasijuokti, kad jie labai verkė dėl Kauno. Jokių nusiskundimų neturime. Kalbėjo, kad padidės automobilių srautai. Niekas neįvertino, kad čia ir taip jie visada dideli. Mums reikia aplinkkelio, o dabar tik paplatino kelią", – svarstė karmėlaviškis Juozas.

"Man perkelti skrydžiai gyvenimo nepablogino. Prie pat oro uosto gyvenu, namo langai plastikiniai, tad gali lėktuvao kiek nori skraidyti. Man tik nepatinka, kad nespėjo šaligatvio padaryti. Dabar automobiliai laisvai važiuoja, o mums per smėlį reikia dviratį tempti", – nuomonę išsakė Lionginas.

Pliusas verslui

Perkėlus dalį skrydžių į Kauną, didesnius žmonių srautus pajuto ir vietos verslininkai. Kavinėse žmonių sulaukdavo ir prieš skrydžius, ir po jų, tad teko suktis kaip bitėms ir net samdyti šiek tiek daugiau personalo.

"Aš iš karto noriu atsiprašyti tų klientų, kuriems teko ilgiau palaukti, nes žmonių antplūdis tikrai pasijautė. Čia užsukę klientai 98 proc. buvo patenkinti, kad skrenda iš Kauno. Mėnesį pagyvenome, dabar gyvensim taip, kaip prieš skrydžių perkėlimą. Aš visada sakau, kad kiekvienas strateginis taškas duoda savo pliusų. Kiek esu kalbėjęs su kitais verslininkais, visi šiuo laikotarpiu liko patenkinti. Visos buvusios baimės išsisklaidė su pirmąja perkelto oro uosto atidarymo akimirka", – kalbėjo vienos Karmėlavos kavinės direktorius Vidmantas Salminas.

Jis tikino, kad per šį laikotarpį paskanauti garsiųjų Karmėlavos  cepelinų užsuko ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio.

"Viskas klostėsi labai sklandžiai, manėme, bus baisiau, kad nespėsime, nesusitvarkysime. Oro uoste padarė labai gerą žaliąją juostą, tad prie pat terminalo galėjome klientus atvežti, nereikėjo jiems toli eiti. Be to, ir pagrindinį Karmėlavos kelią paplatino“, – kalbėjo vieno viešbučio vadovė Anelė Oleknavičienė, po įtempto darbo svajojanti apie atostogas.

Planuoja naujas kryptis

Prieš laikinąjį skrydžių perkėlimą nerimavo ir Kauno vicemeras Simonas Kairys, tačiau po mėnesį trukusio ir pavykusio išbandymo reikia galvoti apie ateitį.

"Kaunas šį laikotarpį tikrai labai puikiai išnaudojo. Iš pradžių buvo nerimo, kad gali būti daug įvairių nesklandumų, kad žmonės po patikros bus suirzę ir nieko nenorės, tačiau institucijos metė dideles darbuotojų pajėgas ir baimės išsisklaidė, tad per patį perkėlimo laikotarpį nuotaikos buvo tikrai labai teigiamos", – dabar džiaugėsi prieš laikinąjį skrydžių perkėlimą nerimavęs vicemeras Simonas Kairys.

Anot jo, Vilniaus oro uosto rekonstrukcija ir skrydžių perkėlimas į Kauną davė du labai svarbius dalykus – į miestą atvyko daugiau žmonių ir aviakompanijos galėjo realiai išbandyti Kauno oro uosto infrastruktūrą, bendradarbiavimą tarp institucijų, susisiekimo galimybes, tad tai gali duoti teigiamų impulsų siekiant apsispręsti, ar verta iš Kauno paleisti daugiau skrydžių.

"Oro uosto kompetencija yra kalbėti apie techninius niuansus, o mums svarbu kalbėti apie patį miestą, jo ambicijas. Tos kompanijos, kurios domisi Kaunu, pačios pamini, kad šis miestas judantis ir turi aiškių tikslų. Vien tapimas Europos kultūros sostine padidins keleivių srautus. Dabar mūsų investicijos į oro uostą tampa realios, ko nebuvo galima pasakyti prieš kelerius metus", – komentavo vicemeras.

Anot jo, jau rudenį tikimasi paskelbti apie naujas kryptis iš Kauno oro uosto, tačiau konkretesnių kompanijų neįvardijo.