Kauno požemiai saugo daug paslapčių | KaunoDiena.lt

KAUNO POŽEMIAI SAUGO DAUG PASLAPČIŲ

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kauno požemių, turtingų savo istorija bei legendomis, dvasios žino, ką mes turėtume daryti, kad gyvenimas būtų gražus. Galimybę tuo įsitikinti turėjo ir "Kauno dienos" žurnalistai, dalyvavę agentūros "Vaiduokliai" rengiamoje ekskursijoje "Kauno požemių dvasia".

Dvasininkų panteonas

Gidė Vilmantė Bogdienė ekskursiją pradėjo nuo Kauno arkikatedros bazilikos požemių, kuriais, kaip byloja legenda, galima nueiti iki Kauno pilies. Anot kitos legendos, tokiu pačiu būdu iš Pažaislio vienuolyno galima pasiekti prekybos centro "Akropolis" prieigas – jo kaimynystėje esančią Karmelitų bažnyčią.

Esą archeologai dar šių požemių ieško – kol kas rasti tik fragmentai Senamiestyje. Vienas iš jų – vyskupų kripta, įrengta po arkikatedros altoriumi, kurioje kartu su kitais žymiais dvasininkais XIX a. pabaigoje buvo palaidotas vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius.

Pašvietus prožektoriais į tamsoje skendinčius akmeninius sarkofagus, matosi viduje esantys karstai. Jie turi raktų angas – buvo rakinami. Kaip spėjama, nuo ilgapirščių. Ypač gražus M.K.Valančiaus, kuris čia buvo palaidotas pirmasis, karstas.

Blaivybės sąjūdį įkūrusį M.K.Valančių jo amžininkai labai mylėjo. Ir, kaip pasakojama, jeigu pasižadėdavo charizmatiškajam vyskupui nebegerti, tai savo žodį tesėjo. M.K.Valančius nedėjo lygybės ženklo tarp blaivybės ir visiškos abstinencijos – net ir davusieji jam įžadus galėjo saikingai gerti alų, midų ir vyną. Tačiau savo aktoriniu įtaigumu ir nesuvaidinta meile paprastiems žmonėms M.K.Valančius sugebėdavo juos įtikinti, kad negalės geriančiųjų sielų palydėti į dangų.

Kauno arkikatedra bazilika yra priglaudusi ir tautos dainiaus Maironio bei antrojo per visą Lietuvos istoriją kardinolo Vincento Sladkevičiaus palaikus. Pirmajam, mirusiam prieš 85-erius metus, arkikatedros šventoriuje pastatytas granitinis mauzoliejus. Nusileidus į jo vidų, pasitinka ne mažiau didinga sarkofago imitacija. V.Sladkevičius palaidotas arkikatedros koplyčioje, apie ką byloja joje esanti memorialinė lenta – antkapis.

Unikalus ne tik muziejus

Viename greta esančios Rotušės aikštės rūsyje, priklausančiame Medicinos ir farmacijos istorijos muziejui, patenkančiam į analogiškų Europos muziejų dešimtuką, kuriame įkurdintas iš Sibiro atvežtas šamanas, yra lankęsis Tibeto dvasinis bei politinis vadovas Dalai Lama XIV. Anot muziejaus darbuotojų, jis patvirtino, kad šioje patalpoje yra dvasių, ir atliko įspūdingą jų išvarymo ritualą. Neeilinio svečio apsilankymą liudija jo muziejui padovanota ženšenio šaknis.

Minėtas rūsys – tik nedidelė šio unikalaus muziejaus dalis. Tarp jo eksponatų – ir XVIII a. priskiriamas asmens higienos rinkinys, rastas Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje, tarp kurio dalių – ir iškalbingas įrankis, kurio smailas galas skirtas dantims krapštyti, o suapvalintas – ausų sierai valyti. Greta eksponuojamas ir XVI–XIX a. Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, labai populiarus plaukų kaltūnas, įrodantis, kad ne visi tada gyvenusieji laikėsi asmens higienos. Tiesa, šis neiššukuojamas plaukų darinys – nuo vienos moters, prieš 50 metų gydytos Kauno klinikose, galvos. Muziejaus lankytojams iš užsienio tai sunkiausiai suprantamas eksponatas, kuriam teko ilgai ieškoti angliško termino. Galiausiai viena turistė iš Anglijos rado atitikmenį. Anglų kalba – tai žodis "kilimas". Viešnia pasakojo dirbanti slauge ir pati neseniai susidūrusi su tokį kaltūną turėjusiu pacientu.

Šio muziejaus rūsiuose eksponuojamos ir viduramžių barzdaskučių pacientų kaukolės su skylėmis, per kurias buvo išleista piktoji dvasia, esą kėlusi galvos skausmus ar epilepsijos priepuolius. Čia pat – ir puodynės, kuriose buvo laikomi iš žmogaus riebalų pagaminti taukai, kuriais viduramžiais buvo gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Beje, gydomųjų savybių, pasirodo, turi ir žmogaus oda. Anksčiau viena iš nusikaltėliams skiriamų bausmių buvo jo odos nugaroje išpjovimas. Iš šios išpjovos buvo padaromas diržas, esą mažinantis sąnarių skausmus.

Muziejuje saugomas antrosios pagal senumą Žemaitijos vaistinės registracijos žurnalas liudija, kad apie 10 proc. 1926 m. parduodamų vaistų sudarė narkotinės medžiagos. Jeigu negalavimų kilmė buvo neaiški, vyrams būdavo siūlomas ilgo gyvenimo eliksyras, o moterims – jaunystės ir grožio. Abu buvo pagaminti iš žolelių. Vienas populiaresnių vaistų buvo ir trejų devynerių žolelės, kurias buvo rekomenduojama užpilti degtine ir gerti su vynu. Beje, vaistų kainos tada priklausė nuo to, kuriam socialiniam sluoksniui priskiriamas klientas. Vienokios jos buvo turtingam, kitokios – vargšui.

Iškalbingos pamokos

Kitame Rotušės aikštės rūsyje, priklausančiame Maironio lietuvių literatūros muziejui, šeimininkauja jau kitokios dvasios.

Šiame pastate, Lietuvai tapus carinės Rusijos dalimi, XIX a. veikė Karo teismas, o jo rūsiuose – kalėjimas, kuriame vienuolika dienų buvo laikomas ir vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Iš čia 35-erių A.Mackevičius, suimtas po paskutinio jo vadovaujamų sukilėlių mūšio prie Vilkijos, buvo išvežtas į kartuves E.Ožeškienės gatvėje.

Minėtame rūsyje buvo įrengtos dvi šiuo metu restauruotos kameros ir kankinimų kambarys. Pastarojo sienose buvo specialios angos – kad kankinamųjų dejones girdėtų laukiantieji savo eilės kamerose. Pasmerktieji myriop iš čia buvo išvežami karo vežimu į greta esančią Rotušės aikštę – su lenta ant krūtinės, kurioje buvo parašyta, kuo jis kaltinamas. Būdavo užvežamas pasmerktasis ir į netoliese esantį žuvų turgų. Apie tai, kad bus vykdoma mirties bausmė, nuo pat ryto pranešdavo mušami būgnai. O parodomosiose egzekucijose dalyvaudavo visas miestas.

Gana iškalbinga ir dar vieno bausmių vykdymo įrenginio, esančio jau Kauno pilies rūsiuose, paskirtis. Šis gėdos stulpas buvo skirtas padariusiems smulkesnius moralinius pažeidimus – panašius į tuos, kurie įvardijami dabartiniame Administracinių nusižengimų kodekse. Nusižengusieji į šį įrenginį, taip pat stovėjusį Rotušės aikštėje, būdavo įstatomi valandai. Ir visi norintieji galėjo juos apspjaudyti arba apmėtyti kiaušiniais. Viena šį įrenginį išbandžiusi ekskursijos dalyvė teigė, kad per tokios bausmės valandą turbūt išprotėtų.

Ypatingos dvasios

Kauno pilies – pirmosios mūrinės pilies – Lietuvoje požemiuose gyvena ypatingos dvasios. Kalbama, kad vidurnaktį pridėjus ausį prie jos sienos, girdėti, kaip ginklais žvangina kunigaikščio Vaidoto kariai ir žvengia jų žirgai.

Turistus juose šiandien pasitinka su XXI a. technologijomis susidraugavęs riteris Rikis, kuris, kam nors iš lankytojų nusprendus jį atgaivinti, meta šalin kalaviją ir griebia krepšinio kamuolį.

Anot šią įdomią ekskursiją vedusios gidės V.Bogdienės, Kauno pilies požemius tyrę ekspertai ir ekstrasensai savo prietaisais čia užfiksavo daug neigiamos energijos. Tai siejama su žuvusiaisiais ginant šią pilį nuo kryžiuočių – didvyrių palaikai nebuvo padoriai palaidoti.

Legenda, kuri, kaip teigiama, sukurta XIX a., kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, byloja, kad Kauno pilies požemiuose yra kunigaikščio Vaidoto užburti kariai. Jeigu Kauną ištiks kokia nors didelė bėda, jie nubus ir stos ginti miesto. O, kadangi jie iki šiol nepabunda, vadinasi, dar nėra taip blogai.

GALERIJA

  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
  • Kauno požemiai saugo daug paslapčių
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

mumu

grazinti kaunui gedos stulpus.kaunas prasivalytu

Bronei

danguje - priešpilnis, o tu turbūt ir vėl pamiršai išgerti vaistų.

Brone

tiems,kas skaito-JEI PARASE "RASYTOJA"Greta Cizinauskaite,netikekite,nes bus iskraipyta dalis faktu,ir sudaroma josios liguistu fantaziju nuomone,busite suklaidinti,o jei esate patiklus,tai ir itikesite,tuo,ka ji kliedi;su isankstiniu nusistatymu sudaro nuomone.Tokia,kuri tik jai budinga,kuri nera tiesa.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS