KAUNO PROGNOZĖS: KO LAUKTI 2019-AISIAIS?

Įvairiaspalviai fejerverkai visai neseniai paskelbė 2019-ųjų pradžią. Ką jie atneš Kaunui? Politologai, ekonomistai, kultūros profesionalai pasidalijo įžvalgomis, kokių vėjų tikėtis Kaune ateinančiais metais?

Dėmesys rinkimams

Kitais metais visų akys kryps į politikų rengiamus šou. Laukia net treji rinkimai: savivaldybių tarybos, Prezidento bei Europos Parlamento, tad 2019 m. politikos bus daug ir visur.

"Tikėtina, kad Kauno politinis veidas keisis nedaug, nes pagal dabartinius požymius matyti, kad rinkimus turėtų laimėti Visvaldas Matijošaitis. Savivaldybės taryboje, greičiausiai, "Vieningas Kaunas" gaus daugiausiai balsų. Tačiau, nors konservatoriai Kaune patiria krizę, jie turi visas galimybes išlikti miesto taryboje kaip antra didžiausia organizacija. Kitiems bus sunkiau, nes dar neapibrėžtos socialdemokratų galimybės, nors jie turi tam tikrą paramą. Liberalus ištikusi bendra krizė. Manau, kad "valstiečių ir žaliųjų" Kaune nebuvo ir nebus, nes partijai neužtenka turėti vieną kitą žinomesnį kandidatą, nes dalis rinkėjų, kurie galėtų balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, greičiausiai prioritetu rinksis "Vieningą Kauną". Be to, "valstiečių" populiarumas nacionaliniu mastu yra visai kitoks, nei buvo prieš Seimo rinkimus", – artėjančių rinkimų niuansus trumpai apžvelgė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

"Į prezidentus vargu ar bus išrinktas kaunietis, nes ten nelabai yra tokių. O į Europos Parlamentą galiu duoti 99,9 proc., kad bus išrinktas bent vienas kaunietis – Liudas Mažylis, apie kitus ką nors prognozuoti yra sudėtinga", – pridūrė profesorius.

Jis neabejoja, kad kitąmet Kaune toliau veiks sunkioji technika, mat reikės ne tik užbaigti jau pradėtus projektus, bet ir pradėti naujų. Tai paskatins dar spartesnę Kauno plėtrą. "Turėsime beveik nacionalinį futbolo stadioną, nes Vilniuje dėl stadiono dar ilgai bus diskusijų, tad Kaunas rodys pavyzdį. Taip pat "Mokslo sala" turėtų įgauti materialesnį pavidalą. Bendrai žiūrint, mieste suplanuota labai daug projektų, tad reikia tikėtis, kad jie 2019 m. bus įgyvendinti, nes ekonomika tam yra dabar palanki, juolab Lietuva vis dar gali dalį projektų finansuoti ES lėšomis", – toliau apie ateinančius metus Kaune kalbėjo prof. A.Krupavičius.

Jis tikino, kad kitąmet palanku bus toliau gerinti Kauno įvaizdį, tad miestas turėtų išlikti dinamiškas, augantis, tačiau, anot jo, sunku pasakyti, ar pavyks sustabdyti emigraciją. "Galbūt pavyks suvaldyti demografinę krizę, nes gyventojų skaičius mieste smarkiai nemažėjo. Tos investicijos, kurios yra Kaune ir aplink miestą, turėtų kurti ir naujų darbo vietų, todėl situacija neturėtų būti prasta, gyventojų skaičius svyruoti neturėtų. Iš tiesų, paversti miestą patrauklų įvairaus amžiaus žmonėms yra iššūkis ", – sakė politologas.

VDU profesorius tikino, kad 2019 m. Kaunas turėtų išsilaikyti lyderių poziciją kaip vienas sparčiausiai besivystančių regionų. Labai daug patrauklumo užsienio investuotojams gali pridėti statoma geležinkelio jungtis "Rail Baltica" ir plečiamas skrydžių tinklas. Be to, nemažai dėmesio turi būti skiriama švietimui.

Kultūrininkų nuotaikos priklauso bendrai nuo kultūros politikos, tad tikėkimės, kad viskas eis ta kryptimi, kuria dabar ir einama.

"Kaunas turi išlikti aukštųjų mokyklų miestas. Tai yra sąlyga, kad būtų daugiau jaunų žmonių, kurie po studijų galėtų surasti darbo vietas Kaune. Šiaip manau, kad kitų metų Kauno prognozės tikrai geros, ir miestas toliau judės į priekį", – tikino prof. A.Krupavičius.

Yra ir niūresnė prognozė

Kitas politologas piešė visai kitokį 2019-ųjų Kauno veidą. Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad politikoje nieko naujo nebus, o ir visuomenė didelių pokyčių neturėtų tikėtis.

"Prieš rinkimus laukia pažadai ir gera nuotaika bei koncertai, o po rinkimų, manau, bus intensyvus savivaldybės lyderių darbas mažiau kreipiant dėmesį į visuomenės nuotaikas ir požiūrius. Manau, kad kitąmet bus daugiau sprendimų, kurie sulauks kontroversiškų nuotaikų", – sakė pašnekovas.

"Žinoma, bus ir konkrečių projektų, numatytų darbotvarkėje, bet vertinant bendrą politinį kontekstą, turbūt bus daugiau verslo atstovavimo ir mažiau to, ko tikėtųsi visuomenininkai. Lietuvoje visuomenei prognozė iš viso negali būti palanki dėl vieno paprasto dalyko – viešasis interesas tėra tik tuščios demagoginės retorikos dalis. Juo kaip figos lapeliu politikai prisidengia ir, pasitaikius progai, išmeta lauk, o paskui ciniškai tyčiojasi iš tos pačios visuomenės ir jos bandymų protestuoti. Kai mokytojai streikuoja ar kažkas medį apkabina, rezultatas būna visada toks pats – valdžia šaiposi, kikena, ir nebūna jokio viešojo intereso, o verslas toliau klesti, žydi ir skinasi sau kelią", – įžvalgomis dalijosi B.Ivanovas.

Jis pridūrė, kad gal galima tikėtis nebent gražesnio fasado – daugiau stiklo pastatuose ar asfalto keliuose. "Mūsų žmogelį lengva papirkti. Užtenka kokį vaiduoklį iš centro patraukti, gatves užlopyti, fasadus padažyti, ir jis jau įsivaizduoja, kad yra kažkoks proveržis, nors skubu nuvilti – tokie dalykai absoliučiai nieko bendro su realiu proveržiu neturi, nes svarbiausiose srityse, tokiose kaip mokslas, inovacijos ar technologijos, Lietuva nelabai kuo turi pasigirti", – toliau savo mintis dėstė VDU politologas.

Anot jo, žmonėms kol kas nepavyksta prisibelsti iki valdžios, tad ir kitais metais čia nebus proveržio, nes visuomenė ir toliau liks nusivylusi, o politikai save laikys aukštesniais už kitus.

"Balsavimas yra tik dalis viso proceso. Gali nubalsuoti ir po to nusiminęs sėdėti ir kalbėti su kaimynu, kad yra viskas blogai. Protestai pas mus baigiasi valdžios klounų šou, nes bet koks protestas yra sumenkinamas. Išgirsti gali nebent tada, kai visuomenė beldžiasi panašiai taip, kaip prancūzai, anglai ar italai. Mūsų atveju, visuomenė yra per daug socialiai ir politiškai baikšti, o valdžia – chamiška. Reikia daugiau balanso. Vieniems reikia daugiau įžūlumo, kitiems – slogumo", – svarstė B.Ivanovas.

Ekonomikos vėjai

Kitąmet vyksiantys rinkimai neišvengiamai turės įtakos ir ekonomikai, tačiau tikėtina, kad didesni pokyčiai ateis vėliau. Nuo kitų metų įsigalios ir naujai priimta mokesčių reforma, tad bus įdomu stebėti, kaip viskas veikia.

"Galvojant apie Lietuvos ekonominės gerovės lūkesčius 2019 m. didelių pokyčių tikėtis nereikėtų. Planuojama Mokesčių reformos teigiama įtaka ir augančios energijos išteklių kainos gali būti vienas kitą kompensuojantys ekonominiai veiksniai. Pastaruosius keletą metų statistiškai beveik po 10 proc. versle augantys atlyginimai, šios tendencijos gali jau neišlaikyti dėl proporcingai neaugančio produktyvumo bei stiprėjančios konkurencijos", – taip šalies ekonomiką mato Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Rytis Krušinskas.

Anot jo, permainų laikotarpį išgyvenanti Europos ekonomika ir prognozuojamas pasaulio ekonomikos vystymosi lėtėjimas, verčia atsargiau žiūrėti į ateinančius 2019-uosius, tačiau neprarasti atsargaus optimizmo dėl Lietuvos perspektyvų.

Anot ekonomisto, Kauno regionui tinka sena lietuvių tautosakos patarlė: "Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi". Pasak jo, per pastaruosius keletą metų, augant šalies ekonomikai, Kaunas žengė tvirtus žingsnius savo ekonominio vystymosi kelyje.

"Nekilnojamojo turto plėtros projektai, infrastruktūrinės investicijos, į regioną ateinantys stambūs tarptautiniai investuotojai rodo visos Lietuvos, o kartu ir Kauno vystymosi potencialo pripažinimą. Galima būtų teigti, kad per pastaruosius keletą metų Kauno miesto ir regiono konkurencingumas augo, tą pačią kryptį miestas išlaikys ir 2019 m. Todėl šie padaryti žingsniai leidžia tikėtis tęstinių rezultatų ateinančiais metais", – teigė R.Krušinskas.

Matydamas tokias tendencijas, jis nori tikėti, kad Kaune kuriamos bei ateityje numatomos steigti darbo vietos sukurs patrauklią atmosferą ne tik išlaikyti, bet ir didinti regiono gyventojų skaičių, o galbūt net ir susigrąžinti dalį emigravusiųjų svetur. "Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje besikuriančios ir jau veikiančios gamybos, logistikos, elektronikos ir automatizacijos, maisto pramonės bei farmacijos įmonės, aktyvėjančios startuolių iniciatyvos bei intensyvėjantis verslo bendruomenės įsitraukimas į regiono vystymąsi iš tiesų atrodo drąsinančiai", – pastebėjo pašnekovas.

Jis tikino, kad Kaunas iš tiesų susigrąžina savo, kaip veržlaus verslo ir pramonės regiono, vardą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame žemėlapyje. Tačiau, kartu su atsiveriančiomis galimybėmis augti, atsiranda ir naujų iššūkių, kurie ilgainiui gali tapti aštrių kliūčių ruožu.

"Jaučiamas visuomeninės infrastruktūros plėtros poreikis, intensyvesni transporto srautai lėtina susisiekimą. Darbo jėgos stygius, darbuotojų kvalifikacija ir įmonių pasiryžimas ieškoti ne tik naujų rinkų bet ir naujovių ar inovacijų savo veikloje gali tapti rimtais trikdžiais. Galima sakyti, kad švietimo sistema bloga, verslas ir mokslas nebendradarbiauja ar nuolat stinga lėšų, tačiau kur kitur Lietuvoje, jeigu ne Kaune, galime ir turime kurti kūrybišką, konkurencingą bei atsakingą ateities Lietuvos žmogų", – "Kauno dienai" sakė R.Krušinskas.

Kultūrai palankūs metai

Laukia net treji rinkimai: savivaldybių tarybos, Prezidento bei Europos Parlamento, tad 2019 m. politikos bus daug ir visur.

Projektas "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" įsisiūbuoja, ir kitąmet toliau kauniečius įtrauks į kultūros sūkurį. Kitąmet Kaunui prognozuojamas palankios kultūros gyvenimo tendencijos.

"Kaunas kvies į tarptautinį kultūros sostinės forumą. Tai labai svarbus renginys. Šį kartą tema bus apie bendruomenę, jos įsitraukimą į kultūrą. Sakyčiau, kad tai bus svarbiausias kitų metų kultūros bendruomenės įvykis, nes būtent vienas programos tikslų ir yra įtraukimas į kultūrą, kad mes ugdytume kultūros instinktą ir įprastumėme būti kultūros lauko vartotojais ir dalyviais", – apie laukiantį kitų metų renginį kalbėjo vienas programos "Kaunas 2022" kuratorių Rytis Zemkauskas.

Visuomenės taip pat laukia "Fluxus" festivalis – bus kartojamas lipimas į kalną, kai kauniečiai ir miesto svečiai galės vėl išlaisvinti fantaziją ir į kalną įkopti neįprastais būdais. Taip pat visi vėl susitiksime "Laimės dienoje". Bus ir kitų "Kaunas 2022" renginių, raginsiančių į savo širdis įsileisti kultūros dvelksmo.

Tačiau prognozuoti galima ne tik "Kaunas 2022" programą. R.Zemkauskas neabejoja, kad Kauno kultūrinis gyvenimas toliau keliaus reikiamu keliu. "Kultūrininkų nuotaikos priklauso bendrai nuo kultūros politikos, tad tikėkimės, kad viskas eis ta kryptimi, kuria dabar ir einama. Kultūra turi būti prieinama kiekvienam. Buvo toks sovietinis palikimas, kad apie kultūrą sprendė elitas, tačiau tai turi keistis, nes toks kelias nėra geras, nes susiaurinamos kultūros sąvokos. Iš institucinės kultūros reikia pereiti prie populiariosios kultūros. Ir nereikia bijoti šito žodžio, juk Vincentas van Goghas irgi yra populiarioji kultūra", – pastebėjo pašnekovas.

R.Zemkauskas pridūrė, kad nereikia bijoti eiti kultūros keliu. Jei bus matoma, kad Kauno kultūros kelias netinkamas, bus galima jį keisti, svarbu nesustoti.

"Reikia suprasti, kad kultūra yra rizika. Jei kultūros renginys, faktas, veiksmas neturi savyje bent kiek rizikos, jis yra miręs. O jei yra rizika, atsiranda klaidos galimybė. Tai yra normalu, nes tik taip padaromi atradimai. Taip pat dėl to atsiranda galimybės susitarti. Manau, kad kultūros dalyviai turėtų nuolat kurti platformas, kur galima kalbėtis. Kartais diskusijos sukūrimas yra svarbesnis, nei kažkoks miręs rezultatas. Todėl manau, kad kultūra turi būti atvira", – mintimis, kokia turėtų būti kultūra, pasidalijo R.Zemkauskas.