Mūsų miesto viešbučiai suteikia ne tik galimybę prisiglausti nakčiai, bet ir skleidžia ekologinio turizmo, sveikatinimo, ramybės virusą. Tai įvertino ir Valstybinis turizmo departamentas.

Mūsų miesto viešbučiai suteikia ne tik galimybę prisiglausti nakčiai, bet ir skleidžia ekologinio turizmo, sveikatinimo, ramybės virusą. Tai įvertino ir Valstybinis turizmo departamentas.

Siūlo stogą ir dviratį

Viešbutis "Babilonas" įgyvendino projektą "Aktyvaus turizmo integravimas į viešbučio paslaugas" ir įkūrė ekoturizmo centrą. Jis pripažintas sėkmingiausiu 2014 m. turizmo projektu.

Viešbučio ir ekoturizmo centro "Babilonas" rinkodaros direktorius Raimondas Krištaponis pasakojo, kad idėja po visą Lietuvą organizuoti ekologinius turus dviračiais pasiteisino su kaupu.

"Ne tik nuomojame dviračius, bet ir grupę jų pasirinktu maršrutu lydime nuo pat Kauno. Labai paklausūs yra pajūrio takas, Panemunės kelias. Lietuvos gamtą rodome ne pro autobusų langus, o važiuodami dviračiais", – pasakojo R.Krištaponis.

Anot jo, tokie turai yra puiki ir įvažiuojamojo turizmo skatinimo priemonė. Mūsų šalyje yra gana nemažai nacionalinių parkų, kuriuose dviračiais važiuojančioms grupėms Lietuvą galima pristatyti visai kitaip.

Vilioja ir pakaunė

"Norėtume padėkoti Kauno rajono savivaldybei, kuri miestui įteikė dovaną: investavo nemenkas lėšas į dviračių taką, vedantį į Kačerginę. Manau, kad šiemet šiuo taku bus naudojamasi itin aktyviai. Belieka tik sujungti Kauno miesto ir rajono dviračių takus, kad kelių šimtų metrų nereikėtų dardėti žvyruotu duobėtu keliuku", – vylėsi R.Krištaponis.

Lietuvoje yra labai daug gražiai sutvarkytų ir mažų miestelių. Jis tikisi, kad keliaudami dviračiais svečiai tokius miestelius perlus galėtų lengviau atrasti ir patogiau apžiūrėti. Tam kol kas trukdo, kad nėra jungčių tarp miestų ir miestelių dviračių takų.

"Tikiuosi, kad kada nors dviračių takas sujungs ir Vilnių su Kaunu. Taką galima tiesti paneriu. Norisi, kad dviračiu iš Kauno būtų galima pasiekti ir Vilkiją. Žmonės nori ištrūkti iš miesto kasdienybės, betono džiunglių ir dulkių", – pasakojo R.Krištaponis.

Žmonės noriai važinėjasi ir Neries krantine, ir greta Nemuno. Anot verslo atstovo, labai svarbu, kad atsirado pravaža nuo Kauno senamiesčio Kleboniškio link po P.Vileišio tiltu. "Be to, šis kelių šimtų metrų takas yra apšviestas. Iki tol iš Senamiesčio nusigauti iki Jonavos g. dviračiu buvo labai nesaugu", – priminė pašnekovas.

Kalbėdamas apie kelionę dviračiu po Kauną, jis pastebėjo, kad mieste yra gana mažai vietų, kuriose būtų galima įdomiau praleisti laiką, o ne tik lankyti muziejus. Tad miesto apžiūra dviračiais praplečia čia prieinamų pramogų turistams pasiūlą.

Kuo daugiau laiko lauke

Kodėl kelionės, kodėl dviračiais? "Važinėjame po Europą ir matome, kad daug žmonių mėgsta keliauti dviračiais, ypač Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Lietuvoje ši infrastruktūra dar labai silpna. Pagalvojome, kad reikėtų ją stiprinti, taip pat kartu skatinti sveiką gyvenseną, raginti kuo daugiau laiko praleisti lauke, bent jau savaitgaliais", – kalbėjo R.Krištaponis.

Siūlydamas turus "Babilonas" nusitaikęs ne tik į turistus. "Mūsų tikslas – ir rengti komandos formavimo renginius su dviračiais. Bendrovių vadovams siūlome surinkti iki 50 darbuotojų kolektyvą ir kartu leistis į žygį. Turime specializuotą priekabą, per kelionę lydime koloną, prireikus teikiame visokeriopą techninę ir kitokią pagalbą", – vardijo bendrovės atstovas.

Kilus idėjai kurti ekoturizmo centrą, partnerių paieška ir Klaipėdoje, ir Vilniuje neužtruko. "Mūsų atsiradimas Kaune tik pagyvino šį sektorių ir užpildė buvusią nišą. Vieni kitiems padedame. Be to, bendradarbiaujame su visais Kauno viešbučiais", – džiaugėsi bendru tikslu R.Krištaponis.

Dažniausiai galimybe Kauną ir Lietuvą atrasti keliaujant dviračiais susidomi vokiečiai. Antroje vietoje – skandinavai ir prancūzai. "Viešbutyje būna nemažai rusų, bet jie dažniausiai į Kauną atvažiuoja pailsėti arba apsipirkti ir dviračių turizmas jų dėmesį dar ne itin traukia", – pastebėjo pašnekovas.

Atimti iš automobilių

R.Krištaponio nuomone, pačiame mieste dviračių takų vis dar yra mažokai. Anot jo, visos Europos šalys dalį važiuojamosios kelio dalies drąsiai skiria dviračiams.

"Tam po metrą būtų galima skirti, pavyzdžiui, ir Savanorių, ir Taikos pr. Pažymėta juosta dviratininkai važiuotų tikrai saugiau nei dabar", – sakė pašnekovas. Be to, nepatogu ir tai, kad dviračiams nepritaikyti šaligatviai – kertant gatvę sunku ant jų užvažiuoti. Jis pabrėžė, kad tai yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos bėda.

"Eskaluojama, kad ir taip yra per mažai važiuojamosios dalies, bet pakanka pasižiūrėti į Prancūzijos, Italijos miestelius – ten gatvės gerokai siauresnės, bet vis tiek atsiranda vietos dviračių juostai", – palygino "Babilono" atstovas.

Jis sakė, kad norėtųsi, jog greta dviračių takų būtų įsikūrusios bent kelios kavinės, kad būtų galima pasistiprinti lengvu ekologišku maistu.

Iš vienuolyno daržo

Pažaislio vienuolyne įsikūręs sveikatingumo kompleksas "Monte Pacis" Valstybinio turizmo departamento įvertintas už vientisos ir baigtos teminės koncepcijos įgyvendinimą.

"Pradedant komplekso ženklo dizainu ir darbuotojų pasisveikinimo fraze, baigiant išsiuvinėtomis servetėlėmis ant stalų ir kamaldulių vienuolių pyragu ar kasdien čia kepama duona, vienuolyno darže auginamomis uogomis bei daržovėmis", – sakė centro vadovė Indra Ramanauskienė.

Pagrindinis pasirinktos vietos pranašumas – autentiškos XVII a. patalpos, unikali veikiančio vienuolyno kaimynystė. "Tačiau tai pasunkino įgyvendinti kai kuriuos techninius sprendimus: vandentiekį, šildymą, kabelinę televiziją, belaidį ryšį. Kad visa tai funkcionuotų, reikėjo investuoti kur kas daugiau pinigų, nei buvo planuota. O tarkime, lifto, baseino paveldosauginiame objekte visai neįmanoma įrengti", – pastebėjo I.Ramanauskienė.

Be to, nors miestas didžiuojasi šiuo objektu, viešuoju transportu jo pasiekti neįmanoma, pėstiesiems net nėra šaligatvio, automobilių aikštelių danga apgailėtina.

Atsiskyrėliams ir didikams

Apsistoję svetingumo komplekse svečiai gali įsijausti ir į atsiskyrėlio, ir į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko gyvenimą.

Galima nakvoti standartiniame arba piligriminiame, kukliai, bet tvarkingai įrengtame kambaryje, maitintis pagal vienuolių receptus ruoštu maistu, lankytis vienuolyne ir bažnyčioje. Galima pasirinkti ir solidžiai įrengtus dviejų kambarių apartamentus, mėgautis išskirtiniu maistu, virtuvės šefo dėmesiu, specialiai parinktu vynu.

"Beje, patys importuodami vyną svečiams siūlome rinktis šį gėrimą ne tik iš solidaus sąrašo, bet ir vieninteliai turime Europos veikiančiuose vienuolynuose pagaminto ar šv. Mišioms aukoti skirto vyno", – pridūrė I.Ramanauskienė.