KITOKIOS VELYKOS: KAUNIEČIUS PALAIMINO NUO PRISIKĖLIMO BAŽNYČIOS STOGO

Šiais metais šv. Velykų šventė visai kitokia. Vykti pas tėvelius ar senelius – nerekomenduojama, į bažnyčią bendrai maldai ateiti negalima. Visgi, nors šiemet šv. Mišios per svarbiausią katalikų šventę vyko be visuomenės, tačiau visi galėjo išgirsti kunigo tariamus žodžius.

Neįprastas palaiminimas

Paprastai bažnyčių varpai kviečia tikinčiuosius ateiti į maldos namus, tačiau šiemet per Velykas šalyje paskelbtas karantinas, apribotas žmonių judėjimas, todėl varpai užeiti į bažnyčią šį kartą nekviečia. Varpų skambesys pranešė apie prisikėlimo žinią ir suteikė žmonėms vilties.

Kaune, skambant bažnyčių varpams Velykų rytą nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasos – iš aukščiausio miesto taško, gerai matomo iš bet kurios Kauno vietos ir net apylinkių, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius suteikė palaiminimą Švenčiausiuoju Sakramentu į visas keturias pasaulio šalis.

Tokia vieta pasirinkta tam, kad karantino metu būtų galima pasiekti kuo daugiau kauniečių širdžių. Po palaiminimo vyskupas A.Jurevičius vadovavo Velykų ryto iškilmių Mišioms koplyčioje, esančioje Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasoje.

Tikintieji be maldos tikrai nebuvo palikti. Visi norintieji kartu melstis, galėjo stebėti transliaciją internetu.

Kaip pirmosios Velykos

Specialiai „Kauno dienai“ A.Jurevičius perdavė linkėjimą, skirtą visiems tikintiesiems. Vyskupas tikino, kad šios Velykos priminė pačią pirmąją šventę.

„Sveikinu Jus šventų Velykų proga ir linkiu su džiaugsmu išgyventi Kristaus prisikėlimo slėpinį.

Šios Velykos mums yra labai panašios į pirmąsias Velykas.

Šios Velykos mums yra labai panašios į pirmąsias Velykas, nes po Kristaus suėmimo, kančios ir mirties, Kristaus mokiniai išsibėgiojo, apaštalai išsislapstė. Prisikėlusio Kristaus nesveikino nei iškilmingi himnai, nei puošnios procesijos. O paties Kristaus pašaukti apaštalai buvo tarsi karantine, už uždarytų durų“, – sveikinimo žodį tarė Mišias nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo aukojęs A.Jurevičius.

„Tačiau prisikėlęs Kristus visus prašnekina: išsigandusias moteris prie kapo, jis ateina pas apaštalus durims esant užrakintoms, jis leidžiasi paliečiamas netikinčio Tomo, jis įkuria laužą ir pakviečia apaštalus pusryčių.

Kartą ir visiems laikams įvykęs Kristaus prisikėlimas vyksta ir žmonių širdyse ten, kur žmonės atsigręžia į Dievą, priima Prisikėlusio Kristaus malonę, atleidžia, susitaiko ir dalinasi tikėjimo patirtimi“, – tęsė vyskupas.

Jis tikino, kad tokios tikėjimo patirties buvo kupinas ir palaimintasis Teofilius Matulionis, negalėjęs laisvėje švęsti penkiolika savo gyvenimo Velykų, nes buvo įkalintas. Negana to, septynerius metus, kai kalėjo Vladimiro kalėjime, jis nebeturėjo jokios galimybės aukoti šv. Mišių ar kitaip jose dalyvauti.

„Septyni metai be Eucharistijos! Vien tik dvasinė Komunija ir gyvenimo kančių aukojimas Prisikėlusiam Kristui, – tarsi padrąsinimas nepasiduoti šių dienų kontekste nuskambėjo iš dvasininko lūpų. – Žmogaus trapumo išgyvenimas yra taip pat ir dieviškojo plano dalis. Vienuolių atsiskyrėlių tradicijoje liudijama, kad vienuoliai kasdien sveikindavo vienas kitą žodžiais „Memento mori – Atmink, kad mirsi“, tačiau per Velykas, Velykų laikotarpyje jie vienas kitą sveikindavo „Atmink, kad gyvensi“. Šiemet mes išgyvename dalelę tos skaudžios patirties, tačiau laikini sunkumai tegu nenustelbia amžino džiaugsmo. Tad ir jums šia proga noriu palinkėti – atminkite, kad gyvensite, nes Kristus prisikėlė“.