KOKIŲ STAIGMENŲ RUOŠIA NAUJIEJI MOKSLO METAI?

Nuo rugsėjo ilgės mokslo metai, ir tai ne vienintelė naujovė, kuri laukia moksleivių. Anot Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos, permainos neišvengiamos, o jų sėkmė priklauso nuo visų bendradarbiavimo.

– Ko gero, svarbiausia naujovė, dar pavasarį sukėlusi plačias visuomenės diskusijas, – ilgesni mokslo metai?

– Birželio mėnesį švietimo ir mokslo ministrė patvirtino naujus bendrojo ugdymo planus. Juose daugiausia dėmesio skiriama mokymosi kokybei, palankiai emocinei aplinkai mokyklose kurti. Žinoma, esminis pasikeitimas – ilgėjantys mokslo metai. Ką apie tai manau? Nuo 2008 m. mokymosi trukmė Lietuvoje nuolat trumpėjo – nuo 39 iki 34 savaičių. Dabar grįžtame prie to, kas buvo anksčiau. Paskaičiuokime: per dešimt metų susidarys apie 1 tūkst. papildomų valandų – beveik vieni mokslo metai. Tai jau nėra mažai. Manoma, kad šis veiksnys padės gerinti šalies mokinių raštingumą, skaitymo ir matematikos įgūdžius. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje jie nėra itin geri. Be to, ilgesni mokslo metai padės spręsti vasaros poilsio problemas ir priartins tėvų atostogų grafiką prie vaikų. Taip, galbūt kažkam šios permainos atrodo bauginančios, tačiau gyvenimas – kelias, o pokyčiai jame neišvengiami. Manau, kad tolygus krūvio paskirstymas per metus ir mažesni atostogų tarpai bus naudingesni. Juolab kad ne kartą teko girdėti, esą po ilgų vasaros atostogų grįžus į mokslus, maždaug mėnesį reikia kartoti praėjusių mokslo metų kursą. Grįžtant prie permainų baimės, manau, kad sėkmė priklauso nuo tėvų, mokytojų ir administracijos bendradarbiavimo. Dokumentai savaime nieko nekeičia – pokyčius įgyvendina žmonės. Neatsitiktinai tiek daug kalbama apie rotaciją, reikalavimus ir perspektyvas mokytojams, darbo kolektyvo jauninimą ir konkurenciją.

– Ilgesni mokslo metai – mažiau atostogų?

– Pradinių klasių mokiniams papildomos atostogos dings. 2017–2018 mokslo metams yra fiksuotos šios datos: spalio 30 d.–lapkričio 3 d., gruodžio 27 d.–sausio 3 d., vasario 19–23 d. ir balandžio 3–6 d.

– Daugiau dienų mokyklos suole – ne vienintelė naujovė, laukianti mokinių?

– Siekiant sumažinti mokinių emocinį stresą, kontroliniai darbai negalės būti rašomi po atostogų ar ligos, o namų darbai – užduodami vietoje neįvykusios pamokos. Be to, numatoma daugiau laiko skirti kultūrinei veiklai už mokyklos ribų, o ne dešimt valandų, kaip būdavo anksčiau. Dar vienas svarbus pasikeitimas – nuo rugsėjo kiekviena mokykla turės įgyvendinti bent vieną prevencinę programą, padėsiančią mažinti patyčias, ugdyti emocinį mokinių raštingumą, skatinti bendravimą, tarpusavio supratimą, fizinį ir emocinį saugumą. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, jam bus suteikiama pagalba ne tik per pamokas, bet ir konsultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos trys valandos. Mokiniams, kurie dėl tam tikrų priežasčių namų darbų negalės atlikti savo namuose, mokyklos privalės sudaryti sąlygas tai padaryti ugdymo įstaigoje. Socialinei-pilietinei veiklai taip pat bus skiriama dvigubai daugiau valandų per metus. Keičiasi ugdymo programų turinys – nuo rugsėjo 1-osios, 1–10 klasių mokiniai gimtosios kalbos mokysis pagal naujas lietuvių kalbos ir literatūros programas. Džiugios naujovės – gamtos mokslų srityje, nes daugiau nei 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės. Tai ir gamtos tyrinėjimo rinkiniai, ir cheminės medžiagos, mikroskopai. Stiprinamas medijų ir informacinis raštingumas, todėl dar dešimtyje miesto mokyklų bus įrengtos išmaniosios klasės.

– Prailgintos grupės bus mokamos?

– Mokykla yra ugdymo, bet ne socialinės globos ar priežiūros įstaiga, todėl visos papildomos paslaugos yra mokamos. Tai reglamentuota įstatyme. Tėvams, auginantiems pradinukus ir negalintiems vaikų pasiimti iš mokyklos vos pasibaigus pamokoms, tokia paslauga yra labai naudinga, todėl jie gali būti ramūs, kad iki 16–17 val. jų vaikai bus užimti.

(Nuotraukoje – V. Mažeika)

– Kokios lengvatos numatytos nepasiturinčioms šeimoms?

– Siekiant paremti tokias šeimas ir padėti joms paruošti vaikus rugsėjo 1-ąjai, skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas mokykloje. Turimais duomenimis, miesto mokyklose teisę į nemokamą maitinimą turi per 4 tūkst. vaikų.

– Artėjant naujiesiems mokslo metams, kai kur planuojami ir nauji aikštynai šalia mokyklų.

– Pagal aikštynų tvarkymo programą Kauno mieste planuojama sutvarkyti penkiolika aikštynų. Šiems darbams skirta 4,6 mln. eurų. Pokyčiai laukia Petrašiūnų, VDU "Atžalyno", Tado Ivanausko, Šv.Kazimiero, Pilėnų progimnazijų, Milikonių, Viktoro Kuprevičiaus pagrindinių mokyklų, Veršvų, Palemono, VDU "Rasos", Rokų, "Varpo", Prezidento Valdo Adamkaus, Kovo 11-osios gimnazijų, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus aikštynų. Turbūt pastebėjote, kad įstaigos išmėtytos po visą miestą. Toks žingsnis nėra atsitiktinis, bet gerai apgalvotas. Norime, kad atnaujintų aikštynų būtų ir miesto centre, ir gerokai toliau nuo jo. Vieni darbai eina į pabaigą, kitų galutinį rezultatą išvysime rudeniop, apie lapkritį.

Norime, kad atnaujintų aikštynų būtų ir miesto centre, ir gerokai toliau nuo jo. Vieni darbai eina į pabaigą, kitų galutinį rezultatą išvysime rudeniop, apie lapkritį.

– Sutvarkytais aikštynais galės naudotis tik mokyklų bendruomenės?

– Kauno valdžios pozicija šiuo klausimu kategoriška. Tai yra miesto turtas ir jis turi būti prieinamas visuomenei. Noriu kreiptis į kauniečius ir paprašyti tausoti tai, į ką buvo investuota daug lėšų. Tarkim, aikštyne šalia Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos nutiesti bėgimo takai su specialia danga. Ji skirta bėgimui, bet ne dviračiams, ne keturračiams ar futbolininkams. Ne veltui kiekvienos ugdymo įstaigos internetiniame puslapyje skelbiamos taisyklės, kaip elgtis aikštynuose. Ten pat sudėta ir kita svarbi informacija: darbo laikas, patekimo į aikštynus, jei jie aptverti, tvarka.

– Kiek miesto mokyklų buvo tvarkoma vasaros metu?

– Faktiškai visos. Tiesa, ne tik jos, bet ir darželiai. Pagrindiniai darbai – sanitarinių mazgų, persirengimo kambarių ir dušo kabinų šalia sporto salių remontas. Šiems darbams buvo skirta apie 1 mln. eurų, o už juos sutvarkytos 45 ikimokyklinės įstaigos. Dar už 500 tūkst. eurų sutvarkyti sanitariniai mazgai ir dušų kabinos šešiolikoje bendrojo lavinimo mokyklų. Už 1,5 mln. eurų atliktas šešiolikos darželių ir devynių bendrojo lavinimo mokyklų fasadų šiltinimas. Už 300 tūkst. eurų aštuoniose ikimokyklinėse ir vienoje bendro lavinimo įstaigoje sutvarkyti stogai. Virtuvės patalpų remontas atliktas keturiolikoje ugdymo įstaigų, šildymo sistema sutvarkyta septyniose ugdymo įstaigose. Investicijos į švietimo įstaigų ūkį siekia 10 mln. eurų. Per visus metus, kiek dirbu švietimo sistemoje, tai didžiausios investicijos.

– Uniformos privalomos toli gražu ne visose mokyklose. Ar nėra minčių padaryti jas privalomas?

– Yra vykusi plati diskusija šia tema, o apsisprendimas, kaip elgtis, paliktas bendruomenėms. Pastebime, kad vis daugiau mokyklų nusprendžia moksleivius aprengti uniformomis, nes tai išsprendžia daugybę klausimų. Savivaldybė skatina bendruomenes priimti sprendimus, tačiau prievartos tikrai nėra.

– Kiek pirmokėlių Rugsėjo 1-ąją peržengs mokyklų slenksčius ir kaip kasmet keičiasi moksleivių skaičius?

– Prisiminus 2012–2013-uosius, kai moksleivių mieste mažėjo iki 2 tūkst. per metus, galime džiaugtis ryškiais pasikeitimais. Moksleivių skaičius stabilizavosi ir svyruoja tik keliais šimtais į vieną ar kitą pusę. Manome, kad Rugsėjo 1-ąją, skaičiuojant su priešmokyklinukais, iš viso bus apie 31 tūkst. moksleivių –  panašiai kaip ir praėjusiais metais. Į pirmąsias klases paduota 3,2 tūkst. prašymų. Tikimės, kad rugsėjo pradžioje į mokyklų suolus sės apie 3,1 tūkst. mažųjų. Paklaida galima dėl objektyvių aplinkybių – kažkas keis savo apsisprendimą, kažkas –  gyvenamąją vietą, tačiau tokio didelio mažėjimo kaip prieš penkerius metus, tikrai nebus.

– Ar keisis mokytojų skaičius? Ar daugės mokyklose dirbančio jaunimo, mažės vyresniųjų?

– Tai ne tik finansinis, bet ir specialybės populiarumo, jaunimo apsisprendimo būti mokytojais, įsiliejimo į darbo rinką klausimas. Kita vertus, pripažinkime, kad žmogus su diplomu ne visuomet geba ištverti mokyklos aplinką. Gero mokytojo nenulemia amžius.

– Gerų mokytojų stinga?

– Taip. Dėl jų net vyksta mokyklų konkurencija. Geras mokytojas be darbo tikrai neliks.

– Iki rugsėjo liko visai nedaug. Ko palinkėsite moksleiviams?

– Pirmiausia noriu palinkėti, kad vaikai norėtų eiti į mokyklą, o joje jaustųsi saugūs ir laimingi. Kai taip jausis vaikai, tėvai galės ramiai dirbti savo darbą ir džiaugtis rezultatais. Dar linkiu išmokti kalbėti – tiesiogiai, o ne per trečius asmenis, ir nepainioti problemos, galimybės ir simptomo.