Antradienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) dalytasi projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pasisemta patirtimi, apibendrinti kilę iššūkiai, tartasi, ką daryti, kad kai kurios užprogramuotos problemos nebesikartotų.

Kultūros forumas „Kaunas 2022 patirtys. O kas toliau?“ sukvietė kultūros lauko dalyvius ir su siekiu „kryptingai apžvelgti didžiulio kūrybinio potencialo išnaudojimą ateityje“.

Organizatoriais skaičiuoja, kad Europos kultūros sostinės metais Kauno mieste ir rajone įvyko beveik 3 tūkst. kultūrinių įvykių, sulaukę 2 mln. žiūrovų dėmesio.

Forumą rengusio NKDT, įgyvendinusio šešis KEKS projektus, generalinis direktorius Egidijus Stancikas akcentavo, kad Europos kultūros sostinės laikotarpis padovanojo svaigių išsipildymo akimirkų, tačiau svarbu išsikristalizuoti ir kultūros lauko spragas.

„Kaunas 2022“ įgyvendinimo laikotarpis, perfrazuojant į meilės kalbą, buvo tarsi pažintis vienų su kitais, santykių nugludinimas ir įvykusi santuoka. Dabar prasideda šeimyninis gyvenimas, kai turi susipinti patirtis, norai ir galimybės“, – kalbėjo E. Stancikas.

Egidijus Stancikas/ Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis priminė, kad forumui pasirinkta „Rūtos“ salė, esanti virš didžiosios teatro salės. „Rūtos“ salė iškilusi yra ant žmonių, čia dirbusių, kūrusių 102 metus, pačių didžiausių kūrybinių ambicijų“, – įvardijo teatro vadovas, su komanda sukvietęs kūrybininkus iš visos Lietuvos.

Renginys skirtas Lietuvos kultūros lauko dalyviams, ypač Lietuvos kultūros sostinių organizatoriams, šių įstaigų vadovams, mokslo institucijų, savivaldos ir žiniasklaidos atstovams.

Forume pasisakė septyni pranešėjai, atstovavę scenos, vizualiųjų menų sritis, o taip pat ir verslą.

Didžiausias dėmesy skirtas ypatingai didelius projektus vykdžiusių mažųjų organizacijų patirčiai.

Dabar prasideda šeimyninis gyvenimas, kai turi susipinti patirtis, norai ir galimybės.

Tarptautinį festivalį „Kaunas Piano Fest“ organizuoja vos du žmonės, profesionalūs pianistai Monika Lozinskienė ir Robertas Lozinskis, įkūrę VšĮ „Muzikos kodas“.

M. Lozinskienė su vyru per trejus metus  į Lietuvą sukvietė 68 pianistus iš 28 pasaulio šalių, surengė 43 nemokamus koncertus ir 23 edukacines paskaitas, kalbėjo apie drąsą įgyvendinti savi vizijas.

Pranešėja pasakojo, kad didžiausias pastangas meta auditorijos plėtimui, jaunimo pritraukimui. Pastebėjo, kad nemokami renginiai – ne išeitis, nes nemokamų dalykų žmonės ne itin nevertina.

Ji akcentavo, kad verta kažkiek laužyti tradicijas, nes keičiantis laikmečiui, aplinkybėms būtina keistis, prisitaikyti. Išeitys tik dvi: judėti pirmyn arba grįžti atgal. Vietoje stovėti neįmanoma.

Regimanto Zakšensko nuotr.

VšĮ „Meno parko“, atšventusio 25 metų jubiliejų, atstovas Arvydas Žalpys  pasakojo apie jo ir komandos surengtos Marinos Abramovič parodos planavimo ir pasiruošimo jai užkulisius. Kaune verkiant trūksta erdvių patalpų tokiems renginiams, pasaulinėms parodoms, nors jų paklausa, kaip parodė patirtis, – milžiniška. Esamos erdvės – per menkos, o dauguma jų – apleistos.

Kauno rajono muziejaus atstovas Zigmas Kalesinskas temą pasuko į kultūrines jungtis ir slinktis Kauno rajone. VšĮ „Kaunas 2022“ atstovė Klaudija Aleksandravičiūtė apžvelgė kultūros partnerysčių įvairovę, bendradarbiavimą ir ateities scenarijus. Savo patirtimi taip pat dalijosi tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ rengėjų VšĮ „Kultūros platforma atstovė Gintarė Masteikaitė. Nuskambėjo ir verslo atstovų, parėmusių kultūros projektus, patirtys, patarimai.

Forumą užbaigia apvaliojo stalo diskusija, kurioje dalyvaus Kultūros ministerijos, Kauno miesto ir rajono savivaldos atstovai.