Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai | KaunoDiena.lt

LIETUVOS RESPUBLIKA 1918–1940 M.: DIDIEJI PASIEKIMAI

Lietuvos Respublika 1918–1940 m. patyrė ir džiaugsmo, ir liūdesio, tačiau minint atkurtos valstybės šimtmetį norėtųsi atsigręžti į dalykus, kuriais galime didžiuotis iki šiol.

Didieji tarpukario pasiekimai – tai įvykiai garsinę Lietuvą tarptautinėje arenoje arba tapę dideliais ir reikšmingais Lietuvos mastu. Tarpukariu Lietuvos gyventojų piniginėse pradėjo šlamėti stipri ir stabili nacionalinė valiuta – litas. Žymiai padidėjo po Pirmojo pasaulinio karo sunaikintos pramonės įmonių skaičius, modernėjo žemės ūkis, sukurtos naujos žemės ūkio gamybos šakos, o eksportuojami lietuviški produktai buvo dedami net ant vokiečių, anglų, palestiniečių, egiptiečių, argentiniečių stalų. Šalies veidą pakeitė ir tuo metu nutiesta moderni susisiekimo arterija – Žemaičių plentas bei pastatyti modernizmo architektūros perlai. O kur dar didieji aviacijos pasiekimai su rekordiškai skriejusiais lietuviškaisiais ANBO lėktuvais ir Europoje tarsi Holivudo žvaigždėmis sutiktais jų lakūnais bei saldžios krepšininkų pergalės...

ANBO IV eskadrilės triumfas

1933 m. lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą "Lituanicos" lėktuvu išgarsino Lietuvos vardą abejose Atlanto pusėse. Minint šio skrydžio metines, 1934 m. birželio 25 d., Lietuvos lakūnai ryžosi dar vienam oro žygiui, šį kartą – po Europą. Tądien iš Kauno aerodromo pakilo trys ANBO IV lėktuvai, pasiryžę apskristi visą senąjį žemyną. Pirmuoju skrido ANBO lėktuvų konstruktorius ir lakūnas pulkininkas Antanas Gustaitis su oro žvalgu aviacijos kapitonu Juozu Namiku, antruoju – aviacijos kapitonas Jonas Liorentas ir aviacijos leitenantas Romualdas Marcinkus, trečiuoju – aviacijos leitenantas Jonas Mikėnas ir mechanikas Kazys Rimkevičius.

Išlydėti lakūnų į aerodromą susirinko Vyriausybės nariai, kariuomenės vadai ir miestiečiai. Tarsi pranašiškas buvo Krašto apsaugos ministro generolo Petro Šniukštos palinkėjimas: "Skriskite laimingai – grįžkite garbingai!" – skrydis iš tiesų pavyko puikiai. ANBO IV eskadrilė aplankė dvylikos Europos valstybių sostines ir kitus miestus maršrutu: Kaunas–Stokholmas–Kopenhaga–Amsterdamas–Briuselis–Londonas–Paryžius–Marselis–Roma–Udinė–Viena–Praha–Budapeštas–Bukareštas–Kijevas–Maskva–Didieji Lukai–Kaunas. Europoje Lietuvos aviatoriai buvo sutikti kaip žvaigždės. Jiems rengti priėmimai, įteikti valstybiniai ordinai ir kiti apdovanojimai, organizuotos ekskursijos po aviacijos bazes ir mokyklas, muziejus, parodas, miestus. Įgulas įvairiose šalyse sutikdavo vietiniai aviatoriai, žurnalistai, karo atašė, politikai, o Italijoje mūsiškiai buvo pakviesti į priėmimą pas Benito Musolinį.

Kelionėje ANBO IV trejetas patyrė ir įvairių nuotykių: pavyzdžiui, nusileidus Rumunijoje, neturėjo jiems tinkamo aviacinio kuro, tad teko palaukti, kol jį atgabeno arkliais. Skrendant per Šiaurės jūrą lakūnus užklupo lietus ir, anot amžininkų, "lėktuvai bei lakūnai buvo tiesiog išmaudyti šaltame lietuje. Vanduo pliaupė upeliais per akinius ir žemėlapius". Tačiau savo tikslą ANBO IV įvykdė ir pademonstravo A.Gustaičio sukurtus lėktuvus bei pasidalijo patirtimi su Europos šalių aviatoriais, kurie su susidomėjimu apžiūrėjo lietuviškus lėktuvus. Liepos 19 d. 18 val. misija buvo baigta rekordu: 10 tūkst. km atstumas įveiktas per 44 val. 5 min.

Nauji susisiekimo keliai

Lietuvos aviacijai išgarsėjus pasaulyje, oro transporto infrastruktūra buvo sukurta ir pačioje Lietuvoje. 1938 m. atidaryta ir pirmoji reguliari oro linija Lietuvoje. Pirmuosius du lėktuvus nuolatiniams vietiniams skrydžiams Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija Lietuvos oro linijoms nupirko Anglijoje. Tuo metu tai buvo vieni moderniausių lėktuvų Europoje – šešiaviečiai keleiviniai "Percival Q 6". 1938 m. rugsėjo 3 d. surengtas šių orlaivių inauguracinis skrydis į pajūrį. Vėliau simbolinėse krikštynose jie pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais. Pirmojo lėktuvo krikštatėviais tapo ministras pirmininkas kunigas Vladas Mironas ir Ona Stanišauskienė, antrojo – Lietuvos aeroklubo pirmininkas profesorius Zigmas Žemaitis ir Bronė Gustaitienė.

Už pirmuosius reisus maršrutu Kaunas–Palanga tekdavo pakloti net 38 litus į vieną pusę. Skrendant į abi puses, buvo galima gauti 20 proc. nuolaidą.

Už pirmuosius reisus maršrutu Kaunas–Palanga tekdavo pakloti net 38 litus į vieną pusę. Skrendant į abi puses, buvo galima gauti 20 proc. nuolaidą. 1938 m. lėktuvai su užrašu ant šono "Lietuvos oro linijos" iš tuometės sostinės į Palangą skraidė dvi savaites. Per tą laiką atlikti 34 reisai. Šiuo maršrutu lėktuvai vėl kursavo 1939 m. birželį–rugsėjį, tada bilieto kaina į vieną pusę sumažinta iki 25 litų. Susidomėjimas oro kelionėmis išaugo. Per kelis darbo mėnesius pervežti 784 keleiviai. 1939–1940 m. Lietuvos oro linijų lėktuvai iš Aleksoto oro uosto skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.

Tarpukariu Lietuva garsėjo ne tik įspūdingais oro maršrutais. 1918–1940 m. Lietuvos Respublikoje buvo tiesiami ir nauji, modernūs sausumos keliai. Bene didžiausias nepriklausomos Lietuvos projektas buvo 1934 m. pradėto Žemaičių plento statyba. Plentas driekėsi nuo Kauno iki Gargždų ir sudarė 195,5 km. 1939 m. liepos 9 d. prie kelio pradžią žyminčio paminklinio obelisko ant Milikonių kalno Kaune įvyko jo atidarymo iškilmės. Plentą pašventino arkivyskupas Juozapas Skvireckas, o jį atidarė Prezidentas Antanas Smetona. Kelias buvo pritaikytas automobilių transportui, ėjo tiesesne trasa, jame buvo įrengti didesnio spindulio posūkiai. Tiesiant kelią buvo pastatyti trys dideli tiltai: per Nevėžį – ties Babtais, per Dubysą – ties Ariogala, per Miniją – ties Gargždais. Sankryžoje su Šiaulių–Tauragės plentu ties Kryžkalniu buvo įrengtas vienas pirmųjų Lietuvoje viadukas. Plento įrengimas bei tiltų statyba kainavo apie 14 mln. litų. Žemaičių plentas buvo didžiausias Lietuvos dvidešimtmečio projektas, sujungęs laikinąją sostinę su Klaipėdos kraštu ir uostu.

Kultūros pasiekimai

Šalį tarpukariu garsino ir kultūros laimėjimai. 1937 m. Lietuva prisistatė Paryžiaus mokslo ir technikos parodoje, kurioje dalyvavo net 46 valstybės. Tai buvo pirmas toks didelis Lietuvos menininkų pasirodymas tarptautiniu mastu. Lietuvos ekspozicija buvo įrengta bendrame paviljone kartu su Estija ir Latvija. Darbus parodai pristatė žymūs Lietuvos menininkai Adomas Galdikas, Petras Aleksandravičius, Juozas Mikėnas, Vytautas Kazimieras Jonynas ir kiti.

Didžiausią susižavėjimą lankytojams kėlė Lietuvos menininkų gebėjimas suderinti tautiškumą ir modernizmą. Paviljono puošmena tapo lietuviškas Rūpintojėlis. Greta jo eksponuoti lietuvių menininkų kūriniai žemės ūkio darbų, Lietuvos kaimo temomis. Šalies savitumą taip pat bandyta atskleisti eksponuojant gausybę tradicinių kaimo amatininkų darbų – tekstilininkų, keramikų, baldžių dirbinių. Taip pat pristatyti modernių Kauno pastatų maketai. Lietuvos ekspozicija įvertinta ypač teigiamai. Pirmą kartą tokiame renginyje Lietuva pelnė 58 apdovanojimus – 44 lietuvių menininkai apdovanoti aukso, sidabro, bronzos medaliais ir garbės diplomais. Dalyvavimas Paryžiaus tarptautinėje mokslo ir technikos parodoje Lietuvai leido atrasti simbolinę vietą kultūros pasaulyje.

Lietuvos menininkai pristatydami Lietuvos meną skynė laurus pasaulinėse parodose užsienyje, tačiau ir pačiame Kauno mieste buvo kuriami tarptautinio pripažinimo sulaukę objektai. Tarpukariu Kaune iškilo pasaulį sužavėję modernizmo architektūros pastatai, kurie dėl savo išskirtinumo priskiriami atskirai kaunietiškosios architektūros mokyklai. Kaune kūrusių architektų darbuose pastebimi istoriniai "tautinio stiliaus" elementai ir bandymai vietinėmis sąlygomis įgyvendinti pagrindinius modernizmo principus.

Net ir po beveik šimto metų mes vis dar mėgaujamės apžiūrinėdami meistriškus architektūrinius sprendimus centriniuose Kauno pašto rūmuose, Vytauto Didžiojo karo ir M.K.Čiurlionio dailės muziejuose, "Pažangos", "Pieno centro" rūmų pastatuose. Tarpukario Kauno modernizmo architektūra 2017 m. įtraukta į preliminarų UNESCO paveldo sąrašą.

Modernėjantis ūkis

Per dvidešimtmetį gerokai sustiprėjo ir išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą nustekentas žemės ūkis. 1922 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas patvirtinto žemės ūkio reformą, pagal kurią kariai savanoriai, mažažemiai ir bežemiai valstiečiai gavo nuosavos žemės. Taip buvo galutinai panaikinti baudžiavinės santvarkos likučiai ir atsirado motyvuoti naujakuriai, turėję savo nuosavos žemės.

Reforma radikaliai pakeitė šalies ūkį. Naujieji ūkininkai ėmėsi modernesnio ūkininkavo: siekdami ne kiekybės, o kokybės augino įvairesnes kultūras, pradėjo verstis gyvulininkyste. Sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas. Taip pat ūkininkai naudojo daugiau naujos žemės ūkio technikos, būrėsi į kooperatyvus, per kuriuos galėjo lengviau realizuoti savo produkciją, įsigyti reikiamų padargų ir kitų priemonių.

Pirmojo pasaulinio karo metais suniokota Lietuvos pramonė taip pat sparčiai atsigavo ir per nepriklausomybės dvidešimtmetį pramonės įmonių skaičius padidėjo kelis kartus. Atsirado didžiosios akcinės bendrovės. Pavyzdžiui, ūkininkų ir Vyriausybės valdoma bendrovė "Maistas" 4-ojo dešimtmečio pradžioje turėjo penkis fabrikus Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje ir Klaipėdoje, kuriuose buvo įrengtos modernios skerdyklos, šaldytuvai, sūdymo kameros, dešrų ir konservų gamybos įrenginiai. Bendrovė valdė keliasdešimt mėsos parduotuvių (1939 m. – 69) ir eksportavo apie trečdalį visos Lietuvos mėsos eksporto. Bendrovės akcininkais tapdavo ir patys ūkininkai. Nuo 1932 m. už kiekvieną parduotą kiaulę ūkininkas turėjo teisę įsigyti akciją už 5 litus (nuo 1935 m. – po 2,5 lito).

Maisto produktai ir žaliava keliavo ir į egzotiškesnes šalis Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ar Pietų Amerikoje.

Lietuvos ūkininkų išauginta mėsos produkcija tapo paklausi kitose Europos šalyse. Didelė dalis lietuviško sviesto buvo išvežama į Vokietiją (iki 1933 m.), taip pat Didžiąją Britaniją, kur buvo eksportuojama ir didelė dalis bekonų skerdienos. Anglai taip pat užsakė ilgalaikį kiaulių šerių eksportą teptukų ir šepečių gamybai. Maisto produktai ir žaliava keliavo ir į egzotiškesnes šalis Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ar Pietų Amerikoje.

Kylančius eksporto mastus pristabdė XX a. 4 deš. krizė. Vis dėlto, anot istoriko Gedimino Vaskelos, 1924–1938 m. iš Lietuvos buvo iš viso eksportuota beveik 1,2 mln. kiaulių ir paršelių (beveik po 79 tūkst. kasmet), 167,2 tūkst. t kiaulienos, bekono, kiaulienos taukų ir kumpių (daugiau kaip po 11 tūkst. tonų kasmet), 116,5 tūkst. t sviesto (po 7,8 tūkst. t kasmet), 252,8 tūkst. arklių (po 16,9 tūkst. vid. per metus), 46,2 tūkst. t kiaušinių (beveik po 3,1 tūkst. t kasmet) ir 526 tūkst. t grūdų bei miltų (po 35 tūkst. t vid. per metus).

Pirmieji Europoje

Lietuva Europoje pirmavo ir kitose srityse. Ji buvo viena pirmųjų Europos valstybių, suteikusių moterims pilietines teises. 1918 m. lapkričio 2 d. Laikinojoje konstitucijoje paskelbta visų piliečių, kad ir kokios lyties jie būtų, lygybė prieš įstatymus. Taip pat joje visiems piliečiams lygiai garantuojamos asmens, nuosavybės, spaudos, žodžio, tikybos, susirinkimų teisės. Taip konstituciškai sulyginus visų piliečių teises moterys galėjo ne tik rinkti, bet ir pačios dalyvauti aukščiausios valdžios rinkimuose.

Moterims rinkimų teisę patvirtino ir 1919 m. lapkričio 20 d. priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, kuriame skelbta, kad rinkimuose dalyvauja visų tikėjimų ir tautų Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, kuriems suėjo 21 metai. Palyginimui, JAV moterims rinkimų teisė buvo suteikta 1920 m., o Prancūzijoje tik 1945 m.

Teise dalyvauti politikoje Lietuvos moterys pasinaudojo jau pirmuosiuose rinkimuose į demokratinį Seimą. Nuo 1920 m. Steigiamajame Seime dirbo 7 moterys (iš 112 narių). Vyriausia amžiumi Steigiamojo Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė pirmininkavo pirmajam jo posėdžiui. Posėdžio sekretore tapo viena jauniausių Steigiamojo Seimo narių 24 metų Ona Muraškaitė-Račiukaitienė. 1926 m. dvi moterys – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Bortkevičienė – jau kandidatavo į Prezidento postą. Tiesa, Prezidentu tada buvo išrinktas Kazys Grinius, tačiau jei būtų išrinkta moteris, ji būtų tapusi pirmąją Prezidente pasaulyje.

Pirmieji lietuviai buvo ir sporto arenose. 1937 m. Rygoje Lietuvos krepšininkai atsidūrė ant sirgalių rankų, kai jų rankose sužibėjo pirmasis Lietuvos krepšinio trofėjus – Europos vyrų krepšinio pirmenybių nugalėtojų lėkštė. Į krepšinio elitą pasibeldę lietuvių krepšininkai čempionų titulą apgynė ir 1939 m. Kauno sporto halėje surengtame trečiajame Europos vyrų krepšinio čempionate. Lietuva tada pirmą kartą rengė tokio mąsto sporto renginį, kuris FIBA vadovybės buvo labai teigiamai įvertintas. Specialiai pirmenybėms buvo pastatyta (rekordiškai greitai – per pusę metų!) Kauno sporto halė – pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta moderni arena. Su šiomis pergalėmis išaugo ir aistringų krepšinio sirgalių armija, kurių pradėtos karštos krepšininkų palaikymo tradicijos išliko iki šių dienų. Jau 1937 m. žmonės prigludę prie radijo imtuvų laukdavo rungtynių rezultatų, o negirdėję, skambindavo į dienraščio "Lietuvos aidas" redakciją, klausdami, ar nėra naujienų iš Rygos.


Kas: Paroda "Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai".

Kur: Istorinės Prezidentūros sodelyje (Vilniaus g. 33, Kaunas).

Kada: Veikia iki spalio 31 d.

GALERIJA

  • Kiaušinių supirkimas Veliuonoje, XX a. 3–4 dešimtmečiai
Rašyti komentarą
Komentarai (15)

Pranas

Sunkus buvo laikai iki sovietu okupacijos ,bet Lietuva.... Suomija lenke keturis kartus ekonomikoje ir zemes ukyje ,prekiavo su Anglija ,Voketija ,Lenkija ,o dabar po " auksinio amziaus -sovietu okupacijos" Vakaru krastai ,o taipat irSuomija nuejo i prieki ,o Lietuva tabaluojasi uodegoje EES.

Anonimas

Lietuvos Tarybu Socialistines Respublikos gyvavimo periodas tai Lietuvos aukso amzius. Dabar LIETUVA jau pastipes arklys. Niekam neidomi, nereikalinga. Dar desimt metu ir gesinkit sviesa. Sliauzios ginkluotos gaujos ir masiniai zudymai iki paskutinio lietuvio. Dykuma ir lavonu smarve. Aciu brangus sirdziai mielas kapitalizme. Linkiu datraukti nors 10 metu ir pamatyti ir pajusti tai ant savo kailio. NELINKIU LAIMES nes tai Lietuvos NEISGELBES. Pasmerkta isnykti nuo Vitovto ir Jogeilo samokslo pries Edimantij (Gedemino) ji nuzudant iki 2004 istojimo i ES (tautu kapinynas). AMEN

karma

kokie jus mandrus ,rasyneti negyvene tam laikmetyje, nu nieko likimas dar duos jums paragauti visus laikus ,,,,galesit rodyti ka jus sugebat,nebent liezuviu malti,zinomi pilieciai,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS