KAUNO KLINIKOSE IMA KRITIŠKAI TRŪKTI DONORINIO KRAUJO: PRAŠOMA VISŲ PAGALBOS

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai dėl COVID-19 pandemijos, mažėja kraujo donorų, o ligoninėse ima kritiškai trūkti kraujo, teigia Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė.

Poreikis auga – donorų mažėja

Dėl donorinio kraujo trūkumo gali tekti nukelti planines operacijas. Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu, gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, hematologinėmis, gastroenetrologinėmis ligomis, atliekant organų transplantacijas, kitas sudėtingas operacijas.

Ketvirtadienį Kauno klinikose vykusios spaudos konferencijos metu apžvelgta situacija dėl kraujo donorystės ir kalbėta apie donorinio kraujo trūkumo pasekmes.

LNK reportažas:

„Norime kreiptis į visuomenę, prašome pagalbos. Situacija grėsminga. Kraujo poreikis auga. Grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau donorystės skaičiai krito daugiau kaip du kartus. Priežastis – labai paprasta. Kaip visuomenė serga, taip ir donorai serga arba jiems tenka izoliuotis“, – sakė D. Remeikienė.

Dr. Diana Remeikienė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Anot jos, anksčiau Kraujo centras sulaukdavo apie 50 donorų per dieną, o poreikis – apie 60-70, dabar kraujo duoti atvyksta kur kas mažiau žmonių, o nuo praėjusios savaitės donorų sulaukiama drastiškai mažai – vos apie 20 žmonių per dieną.

Situacija grėsminga. Kraujo poreikis auga.

Labiausiai trūksta 0+, A+ grupių kraujo

„Laukti ilgiau nebegalime ir prašome visuomenės pagalbos“, – sakė D. Remeikienė. Ji patikslino, kad tapti kraujo donoru gali ir nepasiskiepijusieji nuo COVID-19, o po persirgimo COVID-19 turi praeiti 14 dienų. Tai galioja visoms virusinėms ligoms. Pasiskiepijus kraujo duoti galima nors ir tą pačią dieną.

Kraujo poreikis pernai buvo apie 14 tūkst. donacijų, priešpandeminis – 16-17 tūkst. per metus.  

Anot D. Remeikienės, šiuo metu trūksta visų kraujo grupių. Labiausiai tų, kurių poreikis didžiausias – 0+, A+. Atsargų būtina turėti bent trims dienoms į priekį. Ir visų kraujo grupių. 

„Anksčiau kasdien turėdavome apie 400-500 kraujo maišelių. Jų vidutiniškai pakanka gal penkioms dienoms. Dabar turime 200-300“, – teigė Kraujo centro vadovė.

Situacija dėl tam tikrų kraujo grupių donorinio kraujo greitai kinta. Būna, kad atrodo atsargų užteks kelioms dienoms, o jau vakare atsargas tenka pildyti. Be to, iš kraujo gaminami ir trombocitai. Jų atsargų kaupti negalima, nes jie galioja vos kelias dienas.

Spaudos konferencijos akimirka. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jau teko atidėti operacijų

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. dr. Linas Velička teigė, kad jokia sudėtinga medicina negalima be donorinio kraujo. 

„Kraujagyslių chirurgai tiesiogiai susiję su kraujo netektimis. Sergant ligomis, tokiomis kaip pilvo aortos aneurizma, pasireiškus kraujavimams, komplikacijoms, galimas didžiulis kraujavimas. Kraujo poreikis išties yra labai didelis. Vienam pacientui per vieną operaciją gali tekti perpilti apie keturis litrus kraujo“, – kalbėjo L. Velička.

Anot L. Veličkos, kraujo gydymo įstaiga visuomet turi turėti, nes niekada nežino, kada atvyks pacientas, kuriam prireiks donorinio kraujo. Jeigu taip atsitiktų, kad paciento kraujo grupės donorinio kraujo atsargų jau nebūtų likę, pacientui pradėjus stipriai kraujuoti, jo gyvybės išgelbėti nepavyktų.

Turime tam tikrą skolą visuomenei. Yra susikaupę ligonių, kuriuos reikia operuoti. Tie ligoniai niekur nedingo. Jeigu galime juos operuoti, bet neturime reikiamos grupės donorinio kraujo atsargų, tokios operacijos būna tiesiog stabdomos.

Per karantinus sutrikus sveikatos paslaugų teikimui sumažėjo planinių operacijų apimtys, medicinos prieinamumas. „Turime tam tikrą skolą visuomenei. Yra susikaupę ligonių, kuriuos reikia operuoti. Tie ligoniai niekur nedingo. Jeigu galime juos operuoti, bet neturime reikiamos grupės donorinio kraujo atsargų, tokios operacijos būna tiesiog stabdomos. Reikia suprasti tuos sunkiai sergančius, kenčiančius žmones, kuriems galų gale prašvito šviesos spindulėlis gauti pagalbą, atėjo operacijos laikas, jie pasiruošė, o jiems pasakoma, kad ne, jūsų operacija atidedama, nes nėra kraujo“, – situaciją nupasakojo medikas. 

Šiemet jau pasitaikė atvejų, kai dėl kraujo trūkumo teko atidėti planinę operaciją.

Trečia grupė žmonių, kuriems prireikia donorinio kraujo, tai tie, kuriems po operacijos pasireiškė įvairios komplikacijos. „Pavyzdžiui, mūsų skyriuje kaip tik vakar buvo ligonis, kuriam  įvyko ūmus kraujavimas. Ir tik donoro kraujas leido jam išgyventi. Šiandien jis yra gyvas. Noriu padėkoti žmonėms, kurie paaukojo kraujo“, – teigė L. Velička. Vien tik šio skyriaus poreikis – apie 40 donorinio kraujo litrų per metus. Kai kuriuose kituose skyriuje poreikis yra dar didesnis.

Gali netekti iki pusantro litro per dešimt minučių

Kraujo komponentų taip pat prireikia ir gimdymų metu. „Mūsų gimdyvės kartais nukraujuoja labai greitai, iki pusantro litro per dešimt minučių, todėl ir reaguoti turime labai greitai. Džiaugiamės, kad šalia turime Kraujo centrą“, – teigė Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė.

Prof. dr. Meilė Minkauskienė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasaulyje per metus, kalbėjo medikė, dėl nukraujavimo miršta apie 130 tūkst. moterų. Didžioji dalis – iš besivystančių šalių. Ten, kur donorinio kraujo prieinamumas yra ribotas.

M. Minkauskienė pasakojo, kad gimdyvių atvejai Lietuvoje vis sunkėja, nes vis daugiau pacienčių yra vyresnio amžiaus, daugiau pakartoninių cezario pjūvių. 

Situacija yra nepalanki ir COVID-19. Sergant šia liga gali sutrikti kraujo krešumas, kai kuriais atvejais – ir labai kraštutinai. „Tuomet prasideda gausus pogimdyvinis kraujavimas“, – kalbėjo gydytoja.

Ji pateikė pavyzdį, kaip pernai nėščioji, sirgusi COVID-19, dėl kraujo krešumo sutrikimų neteko vaikelio,  o jai pačiai išgelbėti prireikė perpilti 29 vienetų kraujo ir jo pakaitalų. 

Plyšus gimdai viena pacientė labai greitai neteko net trijų litrų kraujo. Teko perpilti net 19 vienetų kraujo ir jo pakaitalų. „Tai gali būti ir jūsų žmonos, sesers, dukros istorija. Donorystė ko gero – pats lengviausias būdas išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Labai kviesčiau paaukoti kraujo“, –  kvietė M. Minkauskienė.

Kas gali būti kraujo donorais?

D. Remeikienės nuomone, grįžimas prie mokamos donorystės – ne išeitis. „Mokamos ir nemokamos donorystės atveju skiriasi kraujo kokybė, jo saugumas. Tikrai nesinorėtų grįžti prie mokamos donorystės. Be to, iki pandemijos padėtis buvo visai nebloga. Lietuvos žmonės – puikūs. Noriu padėkoti donorams. Jie ateis, bet jie dabar serga“, – sakė vadovė.

Kraujo centras džiaugiasi kiekvienu sulauktu potencialiu donoru, tačiau iš kai kurių atsisakoma imti kraujo. Dažniausia to priežastis – per mažas hemoglobino kiekis kraujyje, kuris akimirksniu nustatomas čia pat centre.

Moterims – ne mažiau 125 g/l, vyrams – ne mažiau 135 g/l. Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg.

Taip pat įspėjama, kad donorais tapti gali tik tie žmonės, kurie per paskutines dvi savaites nebuvo išvykę į užsienį, išskyrus Latviją ir Estiją, gerai jaučiasi, neturi koronaviruso simptomų.

Vienos donacijos metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams. Suaugęs žmogus iš viso turi apie penkis litrus kraujo. Kraujyje plazma sudaro apie 55 procentus, kraujo ląstelės – apie 45 procentus.  Kraujo surinkimas trunka 6-12 min.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: