LYDERIŲ PAIEŠKAS TRIKDO V. MATIJOŠAIČIO ŠEŠĖLIS?

Politinės partijos Kaune išgyvena lyderystės krizę: lyderių nematyti arba jų nesiseka rasti. Ar atsiras galinčiųjų eiti dvikovon su dabartiniu meru Visvaldu Matijošaičiu?

Didelis ir platus

Daugiau nei dvejus metus Kauno mero poste dirbantis V.Matijošaitis dar neatskleidė, ar po dvejų metų dalyvaus mero rinkimuose ir sieks antrosios kadencijos. Politologai vienbalsiai tvirtina – visų politinių jėgų Kaune lyderių paieškos vyksta jo šešėlyje.

"Taip jau susiklostė, kad dabartiniame kontekste partijos nelabai ką gali pasiūlyti – situaciją į savo rankas perėmė nepartinė grupė – visuomeninis judėjimas "Vieningas Kaunas" su V.Matijošaičiu priekyje. Bent jau viešųjų ryšių ir visuomenės reakcijos į daromus darbus prasme jie laikosi tvirtai. Ta situacija partijoms yra nepalanki", – įsitikinęs politologas Bernaras Ivanovas.

Ta situacija partijoms yra nepalanki.

"Be abejo, V.Matijošaičio šešėlis yra didelis ir platus. Jeigu 2019 m. "Vieningas Kaunas" nuspręs dalyvauti savivaldos ir mero rinkimuose su V.Matijošaičiu, bet kuriai kitai partijai efektyviai oponuoti, matyt, bus daugiau nei sudėtinga", – antrino politologas prof. Algis Krupavičius.

Tiesa, jis neatmeta galimybės, kad kortas gali sumaišyti kokios nors "Vieningam Kaunui" ir V.Matijošaičiui itin nepalankios aplinkybės. Ilgalaikės politikos prognozės, anot A.Krupavičiaus, paprastai dėliojamos remiantis šios dienos realijomis.

"Po gana ilgo stagnacijos laikotarpio Kaunas pastaraisiais metais labai dinamiškai vystosi, ir pasiūlyti ką nors itin naujo ir kitaip, nei šiandien vyksta Kaune, yra sudėtinga. Opozicinėms partijoms – juo labiau", – pastebėjo politologas.

(Visvaldas Matijošaitis. Vilmanto Raupelio nuotr.)

Konkuruoja tarpusavyje

Kad politinių partijų skyrius Kaune krečia lyderystės krizė, kalba ne tik politologai. Tai jau pripažįsta ir patys partijų lyderiai.

"Manau, kad Kauno konservatoriams reikalingas naujas žmogus, galintis įkvėpti kauniečius ir sutelkti naujai kovai už miestą ir miesto ateitį", – pripažino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai vadovaujantis Gabrielius Landsbergis.

Ne vieną kadenciją Kauną valdę konservatoriai po nesėkme pasibaigusių rinkimų 2015 m. pavasarį ne tik tapo opozicija miesto taryboje. Po nokauto Seimo rinkimų kovoje, kai griuvo konservatorių bastionas Kaune, jie gerokai pritilo ir miesto politinėje padangėje.

Šiokio tokio padriko bruzdesio pasigirdo šį pavasarį. Kaune politinę karjerą pradėjusi ir Seimo nare išrinkta Gintarė Skaistė ėmė kviesti ne tik partijos bendražygius, bet ir miesto visuomenę į diskusiją su politologais apie Kauno konservatorių ateitį bei ateities lyderius. Tačiau politologų įžvalgos nepasirodė įdomios pačiam partijos lyderiui G.Landsbegiui – jis diskusijoje nedalyvavo. Nepasirodė nei dabartinė Kauno sueigos pirmininkė Edita Gudišauskienė, nei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos miesto taryboje seniūnas Remigijus Skilandis, nei buvęs ilgametis Kauno konservatorių vedlys Andrius Kupčinskas.

Neprabėgus nė savaitei, konservatorius Seimo narys Kazys Starkevičius ir jo padėjėja Seime tapusi E.Gudišauskienė ėmė reklamuoti susitikimą su visiems dabar įdomiu prof. Liudu Mažyliu, Vokietijoje radusiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Konservatoriai neslepia – prasidėjo rinkimų kampanija ruošiantis Kauno skyrių sueigos pirmininko rinkimams. Tiesa, vasara ir atostogų metas tą kampaniją kiek prigesino, tačiau kad puodas jau kunkuliuoja, neneigia ir G.Landsbergis.

Išeitis – dvigalvis slibinas?

Kur ir kas tie jūsų naujieji lyderiai, kurie galėtų stoti Kauno konservatorių priekyje? "Kol kas aš negalėčiau atskleisti, dar vyksta įvairios kalbos. Turime keletą Kauną nustebinsiančių kandidatų, bet dar ankstyvas metas juos pristatyti. Tikiuosi, kad tai bus šį rudenį", – nedaugžodžiavo G.Landsbergis.

"Sueigos vadovas, kuris laimės lyderio rinkimus, neturėtų kandidatuoti į Kauno merus, nes pirmiausia jis turėtų būti telkiantis žmogus, vienas iš partijos lyderių, kuris burtų partijos narius. Kandidatas į merus turėtų būti žmogus iš šalies", – atskleidė partijos pirmininkas.

Anot jo, naujas lyderis turi pasiūlyti naują viziją Kaunui, kaip nebekonkuruojant su Vilniumi ir nebesivaikant, kuris pirmesnis, užtikrinti miestui autentišką viziją. "Kartais pastebiu tą Kauno džiaugsmą, kad mes aplenkėme Vilnių. Reikia eiti toliau. Užlopytos gatvės yra gera pradžia, bet tai – tik pradžia", – dėstė G.Landsbergis.

Jis atkreipė dėmesį, kad mero rinkimai, kai rinkėjai tiesiogiai renka miesto vadovą, yra tarsi prezidento rinkimų kopija, todėl tas žmogus, kuris kandidatuos į merus, turės eiti gerokai plačiau nei partija, ir telkti skirtingų matymų ir net skirtingų politinių pažiūrų rinkėjų balsus.

"Tai pagrindinis iššūkis. Situacija yra pasikeitusi iš esmės, ir ją reikia įvertinti adekvačiai", – sakė G.Landsbergis. Tiesa, jis pripažino, kad dviguba lyderystė Kaune kol kas yra tik jo vizija, tad neaišku, ar tam pritars partijos bendražygiai.

(Gabrielius Landsbergis. Tomo Raginos nuotr.)

Dairosi į rektorių

Ar ras Kauno konservatoriai tokių lyderių, kurie gebėtų mesti iššūkį V.Matijošaičiui?

"Nesistengiu nei nuvertinti, nei pervertinti. V.Matijošaitis padarė tikrai labai daug gerų darbų, ir būtų neišmintinga tai neigti. Kaunas ūkine prasme atsigavo ir atsitiesė. Kaip ūkininkas ir administratorius jis yra fantastiškas meras šiuo laikmečiu. Bet ar to užtenka, ar tai viskas, ką Kaunas gali pasiekti? – klausimu į klausimą atsakė G.Landsbergis. – Kauniečiai, pajutę laisvės dvasią, ištiestas nugaras ir pasididžiavimą savo miestu, tikrai klaus, kur einame toliau."

Kol kas galima tik paspėlioti apie Kauno konservatorių galimybes vesti Kauną pirmyn. Neoficialiais duomenimis, vienu iš lyderių, kuris galėtų pretenduoti ir į Kauno mero kėdę, jie mato dabartinį Kauno technologijos universiteto rektorių prof. Petrą Baršauską.

Aiškaus pretendento suburti ir kilstelėti aukštyn Kauno sueigą kol kas nėra. Vienas iš galimų kandidatų, turintis kai kurių Seimo narių užnugarį, – Martynas Ubartas. Pirmas jo bandymas paimti Kauno konservatorių vadeles į savo rankas buvo nesėkmingas – tuomet šios pareigos patikėtos E.Gudišauskienei. Minima ir Dainavos skyriui vadovaujančio Pauliaus Lukševičiaus pavardė, tačiau bent jau kol kas patys konservatoriai puse lūpų užsimena, kad realiausi konkurentai dėl lyderio posto – K.Starkevičius ir jo padėjėja Seime Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

"G.Landsbergis bando žaisti dviejų lyderių žaidimą, nes kol kas neįmanoma prognozuoti, kuo baigsis lyderio rinkimai iš esmės pakeitus jų tvarką. Rudenį Kauno sueigos vadovą galės rinkti ne tik partijos nariai, bet ir visi kauniečiai, kurie nepriklauso kuriai nors kitai politinei partijai. Taip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje", – pasakojo "Kauno dienos" šaltinis Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose.

Siūlo netampyti paklodės

Politologas A.Krupavičius sakė visai nesistebintis, kad aistros dėl Kauno skyrių sueigos pirmininko rinkimų tarp partijos bendražygių jau verda.

"Akivaizdu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų krizė tebesitęsia. Po dviejų skyriaus lyderio kadencijų A.Kupčinskui lipti į tą pačią upę negalima ir neverta. Jeigu kituose mero rinkimuose dalyvaus V.Matijošaitis, A.Kupčinskas jokių realių galimybių konkuruoti dėl mero posto neturi", – prognozavo A.Krupavičius.

Jeigu tas paklodės tampymas į skirtingas puses tęsis, manau, kad padariniai bus liūdni.

Jis įspėjo ir apie galimus pavojus. "Konservatoriams reikėtų aiškiai susitarti, kas artimiausiu metu galėtų būti tas lokomotyvas, kuris galėtų jiems sugrąžinti autoritetą Kaune. Jeigu tas paklodės tampymas į skirtingas puses tęsis, manau, kad padariniai bus liūdni", – pastebėjo pašnekovas.

"Jiems reikia gana ilgos rinkimų kampanijos, norint, kad pasisektų labiau nei 2015 m. TS-LKD susiduria su stiklinių lubų fenomenu. Kol kas ir Kaune, ir Lietuvoje jiems pavyksta sutelkti ištikimus rinkėjus, bet pritraukti svyruojančių rinkėjų jie kol kas nepajėgūs. Ir tai veikia ne tik dabartinio mero šešėlis, bet ir vidiniai partijos dalykai", – pridūrė profesorius.

Klaus kauniečių nuomonės

Kauno socialdemokratų bandymas šį pavasarį išsirinkti naują skyriaus pirmininką baigėsi visišku fiasko – to nepavyko padaryti net du kartus. Dėl šio posto susigrūmę prieštaringai vertinamas miesto tarybos narys verslininkas Židrūnas Garšva ir Kauno politinėje padangėje dar nespėjęs išgarsėti Giedrius Bielskus ne tik nesugebėjo suvienyti bendražygių, bet dar labiau suskaldė skyrių. Ligšiolinė pirmininkė Orinta Leiputė vis mažiau matoma ir girdima.

"Tai neabejotinai jiems daro neigiamą įtaką. Jau buvo galimybių ir erdvės pasiekti geresnių rezultatų, bet lyderystės problemos kiša koją ir autoriteto nedidina", – pastebėjo prof. A.Krupavičius.

Lietuvos socialdemokratų partijos vairą šiemet į savo rankas paėmęs Gintautas Paluckas tikina, kad politinė konkurencija skyriuje yra normalus dalykas. "Tai, kad atsirado du stiprūs skyriui patinkantys žmonės, kurie konkuruoja, yra gerokai geriau, nei būtų renkamasi iš vieno, dar, neduok Dieve, plojimais, kaip būdavo kadaise. Kita vertus, negerai, kad tai užtruko ir skyrius pasidalijo per pusę. Dėl to dabar skyriuje yra lyderystės krizė, kuri tęsis iki rudens", – pripažino partijos pirmininkas.

Paklaustas, ar Ž.Garšva ir G.Bielskus tikrai yra geriausi lyderiai, galintys vesti skyrių pirmyn, G.Paluckas nuo vertinimų susilaikė. "Aš savo išankstinės nuomonės nereikšiu nė dėl vieno kandidato. Ir su skyriaus nariais, ir su konferencijos dalyviais, kurie renka pirmininką, kalbėjau, kaip svarbu konsoliduoti palaikymą, nes socialdemokratų rinkimų rezultatai Kaune nebuvo blizgantys, bet potencialo yra daug, ir nuo skyriaus pirmininko labai daug priklausys", – kalbėjo G.Paluckas ir užsiminė, kad rudenį gali atsirasti naujų pretendentų į skyriaus pirmininko postą, nes rinkimų procedūros vyks iš naujo.

"Pasiūlysiu skyriui, jeigu neprieštaraus, atlikti visuomenės apklausą, kuris iš bičiulių socialdemokratų yra labiau žinomas, kuris pozityviau vertinamas – kuris turi daugiau potencialo konsoliduoti visuomenę Kaune", – apie iki šiol negirdėtą praktiką prabilo LSDP pirmininkas. Anot jo, kai užstringama ieškant sprendimo, labai verta paklausti visuomenės nuomonės ir apsvarstyti.

Pasiekė dugną?

Apie galimą lyderio pritraukimą iš už partijos ribų, pasak G.Palucko, net nesvarstoma.

"Legionierių pritraukimo strategijos socialdemokratai netaiko. Negali paimti žmogaus ir parašiutu nuleidus iš viršaus pasakyti, kad štai jis dabar bus jūsų vadas. Socialdemokratų partijoje tai praktiškai neįmanoma. Žmonės turi kilti, turi būti demokratijos kopėčios. Apie intymesnį santykį su akademine bendruomene turime strateginių tikslų", – puse lūpų prasitarė partijos pirmininkas.

Konservatoriai yra stipri politinė jėga Kaune, o mes jau esame pasiekę dugną ir dabar tik į viršų Kaune galime kilti.

G.Paluckas pripažino, kad dabartinio miesto mero V.Matijošaičio populiarumas yra milžiniškas ir mesti jam iššūkį nėra labai paprasta. Vis dėlto, pagrindiniais konkurentais Kauno politinėje arenoje G.Paluckas tebemato konservatorius.

"Nepaisant to, kad konservatoriai Kaune po triuškinančio pralaimėjimo buvo labai nusiminę, matome, kad jie deda didžiules pastangas atgauti visuomenės pasitikėjimą ir po truputį ryškina naujus lyderius. Konservatoriai yra stipri politinė jėga Kaune, o mes jau esame pasiekę dugną ir dabar tik į viršų Kaune galime kilti", – įsitikinęs LSDP pirmininkas.

Ateitis – ne visiems

Bene stabiliausiai politologas A.Krupavičius įvertino dabartinę Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus situaciją – šį pavasarį Kauno liberalai lyderiu perrinko miesto vicemero pareigas einantį Simoną Kairį.

"Liberalai elgiasi logiškai – S.Kairys yra jaunas ir perspektyvus lyderis, dabar užima ir vicemero postą, dalyvauja valdančiojoje koalicijoje. Sakyčiau, kad čia yra gera liberalų investicija į ateitį", – liberalų sprendimą įvertino profesorius.

Po 2015 m. rinkimų miesto taryboje vietas prarado Darbo partija ir partija "Tvarka ir teisingumas". Ar iš Kauno politinio gyvenimo praktiškai išbrauktos politinės jėgos dar turi šansų į jį sugrįžti, ar apie jų galimus lyderius net nebeverta kalbėti?

"Tai iš esmės nurašyti projektai. Juk tos politinės grupės buvo kuriamos kaip politiniai verslo projektai tam, kad konvertuotų politinę galią į pinigus. Tų partijų lyderiai atvirai kalbėjo, kad kuria partiją tam, jog būtų lengviau prieiti prie ES lėšų", – griežtai pasisakė B.Ivanovas.

"Jeigu "Vieningas Kaunas" sėkmingai ateis iki rinkimų ir juose dalyvaus, tos partijos galimybių neturi, nes nei aiškių lyderių nėra, nei kažkokią specifinę programą jos galėtų pasiūlyti Kaunui. Jiems tikėtis atgimti praktiškai neįmanoma", – įsitikinęs ir A.Krupavičius.

Kovoja už savo vietą

Kaune populiarumu niekada nesimėgavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, neturinti savo atstovų ir miesto taryboje, per praėjusius Seimo rinkimus susirinko solidų kauniečių palaikymą, o jų kandidatai triumfavo Kauno vienmandatėse apygardose.

Nevienareikšmiškai vertinamas "valstiečių" lyderis Kaune Seimo narys Mindaugas Puidokas dabar itin aktyviai bando brautis į miesto ūkinį ir politinį gyvenimą, demonstruodamas rūpestį šaligatviais, duobėmis ir kitomis miestiečių problemomis.

"M.Puidokas užsiima lobizmu ir tiesiog kovoja už savo vietą apygardoje. Kai ką jis daro teisingai, bet kai kas jo elgesyje tikrai verta kritikos", – įvertino politologas B.Ivanovas.

Kad M.Puidokas galėtų konkuruoti su V.Matijošaičiu mero rinkimuose 2019 m., politologas A.Krupavičius abejoja. "Manyčiau, kad protingiausia LVŽS taktika būtų remti dabartinę valdančiąją koaliciją ir V.Matijošaitį. Juolab kad ir M.Puidokas Seimo nario mandatą turės iki 2020 m., o savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks ankstyvą 2019 m. pavasarį. Jam atsisakyti Seimo nario mandato neturint užtikrintų perspektyvų būti išrinktu, būtų neracionalus sprendimas. Juolab kad Seimo rinkimų kampanijoje V.Matijošaitis ir "Vieningas Kaunas" palaikė LVŽS", – svarstė profesorius.

Siūlo receptą partijoms

"Konkuruoti ar iškilti naujiems lyderiams esant dabartinei situacijai yra nepaprastai sudėtinga", – neabejoja B.Ivanovas.

Jo manymu, dabar didžiausias iššūkis partijoms – sugebėti žvelgti toliau, nei 2019 m. vyksiantys rinkimai į merus ir savivaldybių tarybas. "Galbūt reikėtų nemąstyti apie artimiausius rinkimus, bet galvoti apie dar vieną kadenciją į priekį. Dabartinės kadencijos pabaiga, manau, neatneš nieko naujo, o po dar vienos kadencijos jau galima galvoti apie valdžios pasikeitimą. Žinoma, naują politikų generaciją reikia ruošti", – įsitikinęs politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europos kontekste partiniui segmentui vietos savivaldos lygiu ne visur yra atstovaujama, nes municipalinį lygį sėkmingai kontroliuoja lokalios politinės grupės ar judėjimai. Anot B.Ivanovo, ir partijų ideologijos savivaldybių lygiu nėra aktualios – tai labiau svarbu valstybės lygiu.

Politologas siūlo receptą partijoms – kuo plačiau eiti į visuomenę. "Mirkti tarpusavio diskusijose nėra prasmės. Reikia plataus masto visuomeninių akcijų ir kampanijų, to politinės partijos dabar nedaro visiškai. Ir nereikia į pirmą vietą kelti partijos vėliavų – turi būti visuomenei svarbūs esminiai dalykai ir nauji lyderiai, kurie mobilizuotų žmones", – kalbėjo B.Ivanovas.

Tik ar partijos turi tokių, kurie galėtų eiti ir mobilizuoti? "Čia jau problema. Jeigu tokių būtų, jie tikriausiai jau būtų atsistoję ir pradėję eiti. Jie pernelyg įmirkę į kažkokių savo vidinių taktinių klausimų sprendimus, galbūt net ir finansinių, bet nemąsto kiek plačiau", – pažėrė kritikos pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonėms iš politinių lyderių reikia ne tuščių žodžių, o konkrečių ir apčiuopiamų darbų. Anot B.Ivanovo, būtent tai tapo V.Matijošaičio populiarumo koziriu: "Jis paprasčiausiai ėmė daryti tai, kas tuo metu žmonėms svarbu: infrastruktūros, viešųjų miesto erdvių tvarkymas, parkų įrengimas. Juk suprantama, kad tos investicijos ateina ne iš tų miesto vadovų kišenės. Bet tai proga politikams parodyti gebėjimus tinkamai panaudoti pinigus. Tokios kompetencijos, gerų vadybininkų Kaune nebuvo ilgai."