MIESTO IR RAJONO SUSIJUNGIMAS: KAIP VERTINA PAKAUNĖS GYVENTOJAI?

Kauno rajone atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, vietos gyventojai yra patenkinti čia teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Bene vieninteliai kritiškai vertinami paslaugų aspektai – nepakankamai išvystytas dviračių takų susisiekimas ir melioracijos bei drenažo infrastruktūra.

Stipri mokslininkų komanda

Šių metų vasario 1 d. – kovo 24 d. vykdytos apklausos metu į skirtingus klausimus apie viešąsias paslaugas atsakė 1 047 Kauno rajono gyventojai nuo 18 iki 89 metų amžiaus. Šiek tiek daugiau nei pusę apklaustųjų sudarė 31–64 metų aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys Kauno rajono gyventojai. Taip pat pensininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, bedarbiai, tėvai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ūkininkai, moksleiviai ir studentai. Moterų ir vyrų tyrime dalyvavo beveik po lygiai.

Apklausti gyventojai vertino viešojo transporto, sveikatos, švietimo, socialines, kultūros, komunalines paslaugas Kauno rajono savivaldybėje. Taip pat infrastruktūrą ir paslaugas, skirtas jai palaikyti, saugumą bei viešąją tvarką, aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugas, Kauno rajono savivaldybės bei seniūnijos, kurioje jie gyvena, darbą. Gyventojai buvo prašomi įvertinti ne tik esamą situaciją, bet ir savo lūkesčius, galėjo išreikšti nuomonę apie Kauno rajono savivaldybės prijungimą prie Kauno miesto savivaldybės.

Nors panašios apklausos Kauno rajone buvo atliekamos kas dvejus metus, šįmet pirmą kartą tai darė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda: profesorius Algis Krupavičius, dr. Apolonijus Žilys ir dr. Gabija Jarašiūnaitė.

Nepritaria prisijungimui

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dauguma Kauno rajone teikiamų viešųjų paslaugų gyventojų vertinamos gerai arba geriau nei vidutiniškai. Palankiausiai vertinama kultūros paslaugos ir seniūnijų darbas, informacijos apie savivaldybę ir kultūros renginius pateikimas viešojoje erdvėje. Prasčiau gyventojai vertina aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugas, o mažiausiai patenkinti dviračių takais bei melioracijos ir drenažo darbų vykdymu.

Nors palankiausiai tyrime buvo įvertintas seniūnijų darbas, gyventojai yra patenkinti ir Kauno rajono savivaldybės veikla bei aptarnavimu. Kiek mažiau pakaunės gyventojai domisi Kauno rajono savivaldybėje vykdomais projektais, taip pat mažiau palankiai vertina turimų metinių lėšų paskirstymo prioritetinėms paslaugų sritims tinkamumą.

Ko gero, dalis respondentų mano, kad jeigu Kauno rajonas būtų sujungtas su miestu, valdžia taptų labiau nutolusi nuo žmonių.

Pirmą kartą buvo sužinota Kauno rajono gyventojų nuomonė dėl teritorijos prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Nors dauguma respondentų tam nepritarė, jaunesni (18–35 metų), mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai ir naujakuriai buvę linkę tokiai idėjai pritarti.

Indeksas viršija 70 proc.

Įvertinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad Kauno rajono gyventojai iš esmės yra patenkinti čia teikiamomis paslaugomis – pasitenkinimo indeksas yra aukštesnis nei 70 proc. vertinant šimtabalėje skalėje. Palankiausiai šias paslaugas vertina vyresni, ilgiau rajone gyvenantys, atokesnių ir mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai.

Kai kuriose viešųjų paslaugų srityse rajono gyventojų lūkesčiai yra didesni nei pasitenkinimas paslaugomis. Efektyvesnių sprendimų gyventojai tikisi infrastruktūros, viešosios tvarkos ir saugumo, aktyvaus poilsio ir rekreacijos srityse.

KOMENTARAS

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajono savivaldybei tokios sociologinės apklausos nėra naujovė – tartis su gyventojais įpareigoja ir teisės aktai, ir pats gyvenimas, todėl jas atliekame kas dvejus metus. Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas ypač solidus. Buvo apklausta daugiau nei tūkstantis respondentų, apimtos visos amžiaus ir socialinės grupės. Taikyti įvairūs apklausų metodai, buvo ne tik išdalytos anketos, bet ir tiesiogiai kalbamasi su gyventojais.

Toks nuolatinis monitoringas mums leidžia efektyviau dirbti, nes tik gyventojai gali geriausiai įvardyti problemas. Tad atlikę tokį tyrimą ir sužinoję jo išvadas bei gyventojų lūkesčius, galime numatyti priemones, dėlioti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius problemoms spręsti.

Tarkime, dviračių takų trūkumas bene labiausiai aktualus Lapių, Kačerginės, Zapyškio, Kulautuvos seniūnijų gyventojams. Transporto problemų turime Raudondvaryje, Akademijoje, Ringauduose, Karmėlavoje. Socialinė atskirtis didesnė atokesnėse seniūnijose. Žaliųjų erdvių ir laisvalaikio zonų ypač trūksta Užliedžiams. Žinome, kad Akademijoje, Ringauduose, Užliedžiuose jaučiamas didelis vaikų darželių poreikis.

Palankiausiai vertinamos kultūros paslaugos ir seniūnijų darbas, informacijos apie savivaldybę ir kultūros renginius pateikimas viešojoje erdvėje.

Na, o geresnių kelių nori visi.

Deja, žmonių lūkesčiai dažniausiai būna didesni nei galimybės juos įgyvendinti, tačiau apie lūkesčius svarbu žinoti. Tada galima kryptingiau dirbti, dėlioti prioritetus ateičiai.

Mokslinės studijos padeda geriau ištirti demografines tendencijas, gimstamumą, gyventojų senėjimą: tarkime, kokie poreikiai bus po dešimties metų, kai tam tikrose vietovėse gyventojai ims sparčiai senti.

Taigi bendradarbiavimas su mokslininkais yra naudingas. Mus palankiai vertina ir kasmet teikia naudingų pastabų Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Kauno rajone buvo atliktas ne vienas tyrimas, tačiau ši sociologinė apklausa leidžia išsamiau ištirti problemas ir numatyti priemones joms spręsti. Žinoma, įgyvendinti visus lūkesčius reikia laiko ir daug lėšų. Neretai trukdo ir biurokratinės procedūros, apie kurias gyventojai dažniausiai nežino. Dideli projektai įgyvendinami ne per vieną dieną, todėl prašome žmonių supratimo ir šiek tiek kantrybės.

A.Krupavičius: Kauno rajonas – dinamiškiausiai auganti savivaldybė

Sociologinę apklausą apie Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo lygį teikiamomis paslaugomis su mokslininkų komanda atlikusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, panašūs tyrimai turėtų būti visų savivaldybių praktika.

– Koks yra tokių tyrimų tikslas?

– Pirmiausia, įvertinti, kiek vienos ar kitos savivaldybės gyventojai patenkinti viešosiomis paslaugomis. Antra, jeigu reikia, koreguoti viešųjų paslaugų praktikas ir politikas. Trečia, formuoti atnaujintų paslaugų politiką. Tokius tyrimus taip pat galima naudoti stebėsenai, kaip vienos ar kitos paslaugos yra vertinamos, kaip jos koreliuoja su savivaldybės sprendimais. Tokie tyrimai yra rekomenduojami savivaldybėms kaip būtina jų veiklos praktika. Kad kartais savivaldybės įvertintų teikiamų paslaugų būklę, prioritetus ir strategijas.

– Kauno rajone atlikto tyrimo patenkinimo indeksas – 73 proc. Tai daug ar mažai?

– Tai daug. Tai reiškia, kad viešosios paslaugos teikiamos gerai. Naudojome ir tam tikrą šviesoforo metodą: paslauga gaudavo žalią spalvą, kai gyventojai buvo visapusiškai patenkinti paslauga, geltoną – kai paslauga galėtų būti tobulinama, o raudoną – kai paslaugą iš esmės reikėtų taisyti. Ilgame, detaliame paslaugų sąraše tik dvi paslaugos gavo raudoną šviesoforo signalą – dviračių takų trūkumas ir melioracijos infrastruktūros palaikymas. Kalbant apie šias dvi sritis reikėtų konkrečių veiksmų. Kita vertus, ypač teigiamai vertintos kultūros, gana gerai – švietimo paslaugos, dauguma socialinių paslaugų. Apskritai, viešosios paslaugos Kauno rajone yra įvertintos gerai ir netgi labai gerai, ypač žiūrint kitų savivaldybių kontekstą.

– Kaip vertintumėte apklausoje paaiškėjusį kategorišką gyventojų nenorą jungtis prie Kauno miesto savivaldybės?

– Priežasčių, ko gero, yra labai daug. Vienas dalykas, kurį išryškino ir tyrimas, žvelgiant per valdžios lygius labiausiai vertinama yra ta valdžia, kuri arčiausiai žmonių. Ko gero, dalis respondentų mano, kad jeigu Kauno rajonas būtų sujungtas su miestu, valdžia taptų labiau nutolusi nuo žmonių: sunkiau pasiekiama ir prieinama, neliktų kai kurių paslaugų. Kitas dalykas: ir pagal kitus tyrimus Kauno rajono savivaldybė yra vertinama kaip viena dinamiškiausių, labiausiai besivystančių savivaldybių, kurioje auga gyventojų skaičius, nors kitose Lietuvos savivaldybėse mažėja. Turbūt manoma, kad augimo dinamika gali sumažėti, jeigu įvyktų kokie nors struktūriniai pertvarkymai. Apskritai jungimas turėtų būti pirmiausia vykdomas mažesnėse savivaldybėse. Be to, ten kur vienas ar kitas mechanizmas veikia gerai, jo ardyti ir pertvarkyti nerekomenduojama. Kauno miesto savivaldybė labai dinamiškai plėtojasi, o Kauno rajono savivaldybė yra viena geriausiai vertinamų savivaldybių Lietuvoje. Tai ar verta bandyti dvi dinamiškai besivystančias savivaldybes sujungti?

– Kodėl Kauno rajone teikiamas paslaugas palankiausiai vertina vyresnio amžiaus, ilgiau čia gyvenantys žmonės?

– Ilgiau tam tikroje vietoje gyvenantieji geriau žino vietinę situaciją nei naujakuriai. Apskritai vyresni žmonės yra gana aktyvūs bendruomenių nariai. Kitas žmogiškas reiškinys, atsirandantis su amžiumi, tai tam tikra tolerancija, supratimas, kad dalykai nedaromi taip greitai, kaip norėtųsi. Būdami vyresnio amžiaus mes gal labiau vertiname pastangas, dedamas vienoje ar kitoje srityje, ir kantriau laukiame rezultatų. Tai turbūt lemia tam tikros socialinės ir psichologinės priežastys.

– O kodėl labiausiai patenkinti kaimiškų vietovių gyventojai?

– Nuo priemiesčių nutolusiose vietovėse bendruomenė yra stabilesnė, žmonės gyvena savo gyvenimą, vieni kitus daugmaž pažįsta, todėl visi vertinimai yra palankesni. Taigi bendruomeniškumas, bendruomenės dydis irgi turi įtakos. Priemiesčiuose sparčiai daugėja naujakurių, atsikėlusių iš kitų vietovių, todėl jiems įsilieti į bendruomenes ir suprasti, kas aplinkui vyksta, reikia laiko.