MIESTO PARKUOSE PERMAINŲ NORI NE VISI

Kaune klostosi paradoksali situacija: dauguma nuolatinių Draugystės parko, kurį planuojama paversti sporto oaze, lankytojų nenori jokių permainų. Kituose miesto parkuose, kuriuos šeštadienį aplankė "Kauno dienos" žurnalistai, sutikti žmonės šių trokšte trokšta, tačiau niekas jų negirdi.

Ketina priešintis

"Bijome, kad iškirs medžius, kurių pavėsis mums, seniems, – vienintelis džiaugsmas, – neslėpė nerimo dėl Draugystės parko ateities jo medžių pavėsyje ant suoliukų įsitaisiusios dvi pensininkės. – Bet mes neatiduosime nė vieno medelio! Kaip surinkę parašus neleidome anksčiau čia įrengti kavinukės."

Prisistatyti nepanorusios senolės tikino, kad tokios pačios nuomonės ir jų bendraamžiai kaimynai. Visiems jiems, kaip ir pašnekovėms, esą čia besilankantiems jau keliasdešimt metų, parkas asocijuojasi su ramybe.

"Kas nori mankštintis, tiems parke esančių įrenginių tikrai užtenka," – kritikavo Kauno savivaldybės užmojus paversti šį parką aktyvų laisvalaikį ir sportą po atvirų dangumi mėgstančių kauniečių susibūrimo vieta, kaip "Kauno diena" jau rašė, senolės. Joms pritarė ir kiti šiame parke sutikti vyresnio amžiaus žmonės, kurių tarp lankytojų buvo dauguma.

Kita nuomonė

Jūratė, atėjusi į Draugystės parką su trejų metų sūnumi, teigė, kad, jeigu jame būtų daugiau atrakcionų vaikams, jie dažniau čia pasirodytų.

"Esančios sūpynės ir čiuožykla sūneliui greitai nusibosta", – sakė prie treniruoklių, labiau skirtų suaugusiesiems, laiką su mažyliu leidusi pašnekovė. Tarptautinėje kompanijoje dirbanti Jūratė kaip galimą pavyzdį nurodė Liuksemburgo, kur jai šiek tiek teko gyventi, parką su jame pastatytu dideliu mediniu laivu vaikams, kuriuo jie labai mėgsta karstytis. "Be to, man labai gražu, kai parke veikia fontanas", – akcentavo pašnekovė.

Anonimu panoręs likti jaunuolis, sportavęs ant prisitraukimų skersinio, teigė, kad visko, ko jam reikia, ateinančiam į Draugystės parką pabėgioti ir pasimankštinti ant treniruoklių, čia užtenka. Be to, jis netrukus išvažiuos studijuoti į užsienį. Parke sutikti 12 bei 14 metų broliai neslėpė, kad jie labai norėtų, kad čia dar būtų įrengta ir futbolo aikštelė. Kol kas yra tik krepšinio. Dabar, norint pažaisti futbolą, jiems tenka eiti net į Dainavos parką, šalia kurio yra mokyklos stadionas.

Žaidžia ant išvirtusių medžių

Dainavos parko, kuris dar vadinamas Saulėtekio, lankytojai taip pat teigė, kad norėtų, jog čia daugiau būtų atrakcionų vaikams. Jų atsivesti berniukai karstėsi ant išvirtusio medžio.

Anot pašnekovų, dabar čia yra tik čiuožykla ir ta pati, kaip kalba žmonės, pastatyta greta esančios bažnyčios kunigo iniciatyva. Nors dar labai norėtųsi ir karstynių.

"Galėtų iškirsti ir nesužėlusius krūmus", – pageidavo mokytojas Tomas, šeštadienio vidurdienį leidęs laiką Dainavos parke su dviem sūnumis. Jo darbovietė – Kauno statybininkų rengimo centras – prieš keletą metų įrengė šiame parke tiltelį, tvarko sulūžusius suoliukus. Gėlių darželį, prie kurio ant išvirtusios obelies žaidė pašnekovo sūnūs, pasodino čia buvusios sodybos šeimininkė, šiuo metu gyvenanti kaimyniniuose daugiaaukščiuose.

Problemų – ne viena

"Grįžti vakare vienai per šį parką į namus – tikrai nejauku," – prisipažino su sūnumi Dainavos parke sutikta Eglė – vienos Kauno bendrovės prekių priežiūros grupės vadovė, įvardydama ir baimės priežastį – čia mėgstančius rinktis asocialius asmenis. Vienas iš jų ne per seniausiai rastas parko prieigose esančiuose krūmuose nužudytas.

Dar aktualesnė, anot Tomo ir Eglės, problema – kad nėra pėsčiųjų perėjos toje vietoje, kur pagrindinis parko takas ties daugiabučiais kerta važiuojamąją kelio dalį. Nors šia vieta, kaip ir greta esančiu takeliu, kuris palijus virsta purvynu, aplinkinių daugiabučių vaikai būriais eina į už parko esančias dvi mokyklas. Nepaisant to, kad vietiniai gyventojai surinko parašus, kad šios dvi opios problemos būtų išspręstos, niekas nesikeičia.

Priversti murkdytis baloje

Guodėsi, kad niekam nerūpi jų anūkės, ir Šilainių gyventojos, šeštadienio popietę sutiktos šio mikrorajono Santarvės parke. Mažylės, apie kurias buvo kalbama, tą saulėtą popietę šiame parke galėjo tik murgdytis baloje, kuria po lietaus virto vaikų žaidimų aikštelė. Per keliolika parko gyvavimo metų čia įrengtos tik supynės ir čiuožykla, kurios nuolat apsemiamos, bei pastatyti treniruokliai.

"Mano vaikai, būdami maži, žaisdavo Rasytės gatvės darželyje, bet dabar jo teritorija rakinama. Anūkei jau belieka tik ši bala. Todėl tėvai, kai gali, vežasi ją į Ąžuolyną arba Botanikos sodą", – pasakojo ne per seniausiai iš Čikagos, kur gyveno porą metų, grįžusi Danutė. O pasiteiravus gal ką nors iš tenykščių parkų būtų galima pritaikyti ir pas mus, ji teigė, kad labai norėtų, kad ir Šilainiuose vyktų tokios pačios specialisto vedamos mankštos, kokias jai teko matyti Čikagos parkeliuose. Esą vienas toks parkelis ten skirtas penkiems daugiabučiams.

"Mes labi norėtume futbolo aikštelės, o dabar sėdime ant suoliuko kaip kokie senukai arba namie – prie kompiuterio", – guodėsi ir trys Santarvės parke sutikti kaimynystėje gyvenantys 11–14 metų paaugliai.

Kaunui toli iki Šilalės

Skundėsi, kad labai pasigenda krepšinio aikštelės, ir Neries krantinės parke bėgiojęs kaimynystėje butą išsinuomojęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentas Mantvydas. "Mano gimtojoje Šilalėje jų netrūko, o šiame Vilijampolės kvartale – nė vienos", – piktinosi jaunuolis.

"Vaikų žaidimų aikštelė – tik už Varnių tilto, o tai – jau ne parko teritorija. Supuvę ir aplaužyti suoliukai", – vardijo šio parko trūkumus ir jo dviračiu taku vežimėlyje anūkę vežiojęs Egidijus. Jau 19 metų egzistuojančiame Neries krantinės parke, be šio tako, yra tik treniruokliai.

Vakare renkasi girtuokliai

Tiesa, dar Neries krantinės parko teritorijoje įsikūręs stadionas, tačiau jis – sporto mokyklos. Vietiniai gyventojai juo naudotis negali. "O visai neblogai būtų ir krepšinio aikštelė, į kurią galėčiau ateiti su kaimynu. O dabar, vaikštinėdamas dviračiu taku, turiu tik nuolat saugotis, kad kas nors neužvažiuotų", – teigė su anūke šiame parke šeštadienio popietę sutiktas Egidijus.

Be dviratininkų, čia šeštadienio popietę lakstė ir riedlentininkai. O vakare, pasak šio nelabai jaukaus dėl prastai prižiūrimos augmenijos parko lankytojų, dviračių tako prieigose esančius suoliukus okupuoja asocialūs asmenys arba įtartinos jaunimo kompanijos. Laimė, kad tada čia dažniau pasirodo ir policija, neleidžianti girtauti viešoje vietoje.