Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė | KaunoDiena.lt

MINISTERIJA: ROMBAI KAUNO GATVĖSE – SAVIVALĖ

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Susisiekimo ministerija reikalauja pašalinti Kauno gatvėse nubraižytus ir vairuotojus klaidinančius rombus. Savivaldybės valdininkai toliau aiškina, kad toks sprendimas duoda rezultatų.

Neturėtų būti

Vasaros pabaigoje Kauno gatvėse atsirado naujas ženklinimas – rombai, žymintys atstumą iki pėsčiųjų perėjos. Miesto valdininkai aiškino, kad šie ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 m, tad toks horizontalusis ženklinimas turi atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

"30 m – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį. Žinoma, jeigu neviršija greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir matydami, kad vairuotojas pravažiavo rombą nesulėtinęs greičio, suvokti, kad toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku", – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.

Tačiau Susisiekimo ministerija laikosi kitokios pozicijos. Šios institucijos specialistai įsitikinę, kad šalies keliuose neturėtų būti jokių ženklinimų, kurie nėra numatyti Kelių eismo taisyklėse (KET). Visoje Lietuvoje turi veikti vienodos taisyklės, kurias suprastų visi vairuotojai.

"Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymu, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir eismo organizavimu miestuose yra įpareigotos savivaldybės.

Susisiekimo ministerijos nuomone, eismo organizatorių iniciatyva ieškoti naujų, modernių būdų ar priemonių eismo saugai užtikrinti ir papildomai įspėti eismo dalyvius apie pavojingus kelių ruožus yra sveikintina, tačiau naudojamos priemonės turi būti pagrįstos tam tikrais moksliniais tyrimais, pripažintos kaip pasiteisinusi geroji praktika kitose valstybėse, rekomenduojamos eismo sauga besirūpinančių organizacijų ir vienodai aiškios ir suprantamos visiems eismo dalyviams, iš kitų šalies miestų ar valstybių atvykstantiems asmenims ir juo labiau už eismo saugą atsakingoms institucijoms", – teigiama "Kauno dienai" atsiųstame atsakyme.

Pasak ministerijos atstovų, eismo saugos požiūriu, yra nepriimtina, kai keliuose naudojamų papildomų įspėjamųjų priemonių reikšmė gali būti painiojama su esamomis eismo reguliavimo priemonėmis (kelio ženklais, kelių ženklinimu ir kt.), joms prieštarauti ir tokiu būdu klaidinti vairuotojus, blaškyti, atitraukti jų dėmesį nuo nustatytos eismo tvarkos.

Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 m, tad tai turi atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

"Mūsų nuomone, miestuose matoma atvejų, kad eismo saugos užtikrinimo pėsčiųjų perėjose siekiama ne visų pirma išpildant teisės aktuose nustatytas pėsčiųjų perėjimo įrengimo taisyklių nuostatas, bet ieškant kitų būdų atkreipti vairuotojų dėmesį į esminių teisės aktų nuostatų neatitinkančią pėsčiųjų perėją, laikytini ydinga praktika. Manome, kad keliuose nustatoma eismo tvarka ir papildomos nereglamentuotos priemonės eismo saugai užtikrinti turi būti aiškios ir lengvai suprantamos eismo dalyviams ir be specialių institucijų išaiškinimų bei komentarų", – toliau dėstoma komentare.

Susisiekimo ministerijos atstovai patikino, kad Kauno gatvėse atsiradę rombai nėra reglamentuoti KET ir gali būti painiojami su pirmumo kelio ženklu Nr. 201 "Pagrindinis kelias", taip pat toks žymėjimas gali būti laikoma jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu ar kitaip interpretuojama KET kontekste.

"Tokiu atveju, kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali susidaryti konfliktinių situacijų ir kilti grėsmė eismo saugai. Atsižvelgdami į tai, kad Kauno mieste naudojamo rombo formos horizontaliojo ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti, siūlome Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse", – rekomendavo ministerijos eismo specialistai.

Sprendimas pasiteisino?

Kauno miesto savivaldybė neketina atsisakyti planų rombais paženklinti visas mieste esančias pėsčiųjų perėjas. Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas P.Keras toliau tikina, kad teisės aktai nenumato savivaldybėms pareigos derinti eismo organizavimo sprendimus su kitomis institucijomis. Prieš diegiant naujoves gatvėse, savivaldybės specialistai esą visada bendradarbiauja su Kauno miesto Kelių policija.

"Kol kas nebuvo susiformavusios praktikos vienus ar kitus priimamus sprendimus derinti su Susisiekimo ministerija, tačiau visada stengiamės atsižvelgti į specialistų išsakomas pastabas. Labai gerai, kad diskutuojame aktualia pėsčiųjų saugumo problemos tema, nes vien jau tai atkreipia visų gyventojų dėmesį į būtinybę perėjoje būti atidesniems ir patiems pėstiesiems.

Taip pat labai tikimės, kad diskusija neapsiribos siūlymais drausti ar riboti vieną ar kitą pasiūlytą priemonę, bet iš esmės ieškosime naujų inovatyvių sprendimų, taip pat jau pasiteisinusių kitose šalyse. Minimas rombo, ar užsienio literatūroje dažniau vadinamas "deimanto", simbolis daugelyje pasaulio šalių naudojamas kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis. Taip pat ir įspėti apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos. Jei kelių eismo taisyklėse būtų pasiūlytas kitoks simbolis, atliekantis tą pačią funkciją, – mielai naudotume KET numatytąjį", – sakė savivaldybės eismo specialistas.

Paulius Keras/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis tikino, kad diegiamos saugumo priemonės duoda aiškią naudą, nes pėsčiųjų perėjose sumažėja sužeistų žmonių skaičius.

"Lietuvoje nėra pirmas atvejis, kai eismo saugumui didinti panaudojamos papildomos priemonės nereglamentuotos kelių eismo taisyklėse. Kasmet prie perėjų ženklinami akcijos "Apsaugok mane" ženklai, taip pat įrengiamos išmaniosios perėjos su LED signalizacija, kuri taip pat nėra tiksliai reglamentuota KET, tačiau šių priemonių taikymas Kaune leido penkis kartus sumažinti nelaimių pėsčiųjų perėjose skaičių. Kol kas galime pasidžiaugti, kad, Kauno Kelių policijos duomenimis, naujuoju simboliu paženklintose perėjose dar nėra įvykęs nė vienas eismo įvykis, kuriame būtų nukentėję pėstieji", – statistiką pateikė P.Keras.

"Kauno diena" pasidomėjo, kiek miestui kainavo įrengti naujuosius rombo formos kelio ženklus, tačiau Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas konkrečių sumų nepasakė.

"Sunku įvardinti konkretų skaičių, nes procesas tik prasidėjęs, tačiau papildomo simbolio ženklinimo plotas sudaro tik apie penktadalį pėsčiųjų perėjos ženklinamo paviršiaus, todėl bendram ženklinamam gatvės paviršiaus plotui esminės įtakos neturės", – sakė jis.

Siūlome Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse.

Klaidina vairuotojus

"Kauno diena" yra skelbusi, kad prie pėsčiųjų perėjų nubraižyti rombai klaidina dalį vairuotojų. Jie tokį ženklinimą sieja su pagrindiniu keliu, tačiau yra vietų, kai stacionarūs kelio ženklai iš karto nurodo, kad kelias šalutinis, o ne pagrindinis.

"Aš tikrai nežinau, ką tie rombai reiškia. Keista, kad Kaunas bando išrasti savitas KET. Aš galvojau, kad visoje Lietuvoje galioja ta pati eismo tvarka, bet pasirodo yra kitaip. Kai pirmuosius rombus pamačiau, pagalvojau apie KET pakeitimus, pradėjau dairytis, gal yra kokia lentelė, kuri paaiškintų tokio žymėjimo reikšmę, tačiau dešinėje pusėje, kur paprastai yra visi ženklai ar kita informacija, jokio paaiškinimo neradau", – savo nuomonę apie prie pėsčiųjų perėjų nubraižytus rombus išsakė vairuotojas Juozas.

"Daug važinėju, tačiau tokio ženklinimo niekur nesu matęs. Jis visiškai neaiškus ir nelogiškas. Vienoje vietoje buvo pažymėti tie rombai, galvojau, kad važiuoju pagrindiniu keliu, nes KET yra vienintelis rombo formos ženklas, nurodantis, kad yra pagrindinis kelias. Tačiau staiga pamačiau, kad esu šalutiniame kelyje. Apie tai informavo ant stulpų pakabinti trikampiai. Likau nesupratęs, ar mano pirmumas, ar ne. Gerai, kad prieš sankryžą pristabdžiau, o ne važiavau kaip pagrindiniu keliu", – apie tai, kaip rombai suklaidino, pasakojo kitame mieste gyvenantis Linas.

Žmonės diskutavo, jog gera idėja iš anksto vairuotojus įspėti apie artėjančią pėsčiųjų perėją, tačiau tai galima padaryti neklaidinančiais būdais. Vairuotojai siūlė prieš perėjas braižyti ne rombus, o linijas, taip pratęsiant pačias perėjas. Taip pat buvo siūlymų ant kelio dangos užrašyti skaičius, kurie nurodytų likusį atstumą iki perėjos, tai, anot vairuotojų, atkreiptų dėmesį ir įspėtų apie artėjančią perėją.

Kliuvo ir kitoms iniciatyvoms

Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad miestuose neturėtų būti ir kitokių neaiškių ženklinimų. Atstovai pastebėjo, kad Kaune egzistuojančios "Kiss and Ride" stotelės, skirtos tėvams saugiai iš automobilio išleisti vaikus į mokyklą, taip pat nėra visiems suprantamos.

"Atsižvelgiant į pastaruoju metu Susisiekimo ministerijoje gaunamus paklausimus, nerimą ir pagrįstą susirūpinimą kelia tendencija, kai savivaldybės gatvėse įrengia papildomas teisės aktuose nereglamentuotas priemones (pvz. ženklinimas "Draugiška gatvė", K+R ir pan.), kurių paskirtis kelyje ir reikšmė suprantama tik šių priemonių iniciatoriams", – savivaldybėms kritiką žėrė ministerija.

P.Keras aiškino, kad "Kiss and Ride" kaip ir "Park and Ride", "Bike and Ride" ir pan. ženklai yra visiškai įprasta priemonė visoje Europoje. Anot jo, toks ženklinimas jau seniai naudojamas ir kituose Lietuvos miestuose, ne tik Kaune, todėl jis tikrai daug kam pažįstamas ir suprantamas.

"Esame siūlę Susisiekimo ministerijai rasti ir įteisinti lietuvišką ir visiems priimtiną bei suprantamą šio kelionės būdo ženklinimą, kurį mielai naudotumėme Kaune. Kol šie ženklai nėra aiškiai reglamentuoti Lietuvos teisės aktuose, naudojame visoje Europoje žinomą ir suprantamą ženklinimą, nes tai pasiteisinęs ir dažnai vienintelis efektyvus sprendimas miestuose.

Sulaukiame vis daugiau mokymo įstaigų bei kitų organizacijų prašymų įrengti "Kiss and Ride" aikšteles. Taip pat jaučiame palaikymą dėl pasiūlyto nestandartinio sprendimo, ypač kad mėginame atkreipti pėsčiųjų dėmesį į būtinybę patiems pėstiesiems įsitikinti savo saugumu prieš įžengiant į pėsčiųjų perėją", – tikino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

GALERIJA

  • Neaišku: dalis vairuotojų mano, kad rombai įspėja apie pagrindinį kelią, o ne perėją.
  • Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė
  • Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė
  • Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė
  • Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė
  • Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė
  • Ministerija: rombai Kauno gatvėse – savivalė
Rašyti komentarą
Komentarai (96)

Iš kur idiotai

ministerijoje? Lauk juos velniop į Naisius. Tie kvailiai niekada nesuvoks JAV, Kanados, Japonijos ir kt. šalių, kuriose toks ženklinimas išgelbėjo daug gyvybių.

Andrius

Kviečiu visus, neabejingus tam, kas darosi Kaune, pasirašyti šią peticiją, siekiant atstatydinti Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėją Paulių Kerą. Jis tiesiogiai atsakingas už lėšų švaistymą paišant KET neapibrėžtus ženklus ant važiuojamųjų dalių prieš perėjas. Dabar po Susisiekimo ministerijos įpareigojimo, jie šalinami. Nelikite abejingi! w w w. peticijos . lt/visos/74918/peticija-atstatydinti-p auliu-kera/ (įveskite be tarpų).

AAA

Vietoje rombų geriau būtų trikampiai su einančiu žmogaus siluetu. Blogiau yra, kai prieš perėją žymima šachmatinė linija, reiškianti priekyje esančią mechaninę greičio mažinimo priemonę - o jos tai nėra. Ženklai ir žymėjimas neturi teisės apgaudinėti, meluoti. O aplamai - sankryžos, šviesoforai įrengiami beveik puikai (nebent prie Molo pavojinga apsisukti bei Partizanų-Krėvės prospekto sankryžoje, norint sukti į kairę ir įvažiavus į sankryžą, nesimato koks dega šviesoforo signalas. truputį nejauku dėl to).
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS