ŠALTIS SUVARĖ Į NAKVYNĖS NAMUS

Paspaudus speigui kiekvienas skubame greičiau rasti šiltą užuovėją. Dešimtims vargingiausiai gyvenančių kauniečių tai – Petrašiūnuose jau 23 metus veikiantys Kauno nakvynės namai.

Šaltis ir depresija

"Kai prieš Naujuosius prasidėjo šitie speigai, iki dabar neįmanoma rasti jokio darbo. Kol čia leidžia būti, tai ir prabūname. Dieną tenka išeiti. Vaikštome po miestą, užeiname į parduotuves pasišildyti, kai tenka iš jų išeiti, vėl vaikštome lauke, – liūdnu balsu pasakoja Kauno nakvynės namuose trečią mėnesį gyvenantis penkiasdešimtmetis Valentinas. – Pabuvus šilumoje šiek tiek praeina kartu su žiema atėjusi depresija."

Kitas nakvynės namuose sutiktas jų gyventojas, 69 metų Romas, paklaustas, kaip benamiai išgyvena žiemą, po pauzės atsidūsta: "Žmonės vargsta. Per žinias girdėjau, kad keturi žmonės šiemet sušalo. Faktas – buvo išgėrę. Būtų blaivūs, būtų apsisaugoję", – tęsia vyras.

"Kol kas nakvoju čia. Taip jau išėjo. Dienomis nuvažiuoju pas draugus, pasivaikštau. Šalčiai – žmonėms vargas, jie smarkiai apsunkina gyvenimą. Bet gyvenimas – kova, todėl reikia mokėti kovoti ir nugalėti vargą, kitaip nieko gero, kai kurie neatlaiko, patys pabaigia gyvenimą", – į liūdnus pamąstymus nukrypsta benamis.

Žiemą Kauno nakvynės namai išsigelbėjimu tampa daugiau nei pusantro šimto vargingiausių miesto gyventojų.

"Mūsų klientai – žmonės, kurie dėl įvairiausių priežasčių neturi ar neteko pastovios gyvenamosios vietos. Dažniausiai tai vidutinio amžiaus piliečiai, bet amžiaus vidurkis nuolat auga", – pasakojo Kauno nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Danutė Čibirauskaitė.

Gelbėja nuo mirties

Kauno nakvynės namai turi tris padalinius: 88 vietų Vyrų nakvynės namai (R.Kalantos g. 55), 20 vietų Moterų nakvynės namai (Partizanų g. 5), 50 vietų Benamių nakvynės namai (R.Kalantos g. 57).

Benamių nakvynės namuose paslaugos nemokamos, tačiau jų gyventojai čia negali likti visą parą.

Būsto neturintys asmenys, kurie iš gaunamų pajamų ar pašalpų įstengia apmokėti už pragyvenimą, gali nakvynės namuose būti visą parą.

Vieno mėnesio apgyvendinimas Kauno nakvynės namuose kainuoja 7,53 euro. Čia gyvenantieji dažniausiai gauna arba pensijas, arba neįgalumo pašalpas, arba dirba. Jie turi pajamų, bet neturi gyvenamosios vietos. Papildomai šiems gyventojams reikia sumokėti už asmeninėms reikmėms naudojamus elektros prietaisus.

Benamių nakvynės namuose, kurie dirba tik naktį, ten nakvojantys žmonės ryte turi išeiti. Čia dažniausiai apsistoja žmonės, neturintys jokių patikimų pajamų, praradę asmens dokumentus.

Pasak įstaigos darbuotojų, tokius pakelti iš dugno, iki kurio jie nusirito, yra labai sunku, nes jie įpratę prie tokio gyvenimo būdo, nuo svaigalų ar kvaišalų praradę žmogiškąsias vertybes.

"Čia jiems teikiame pastogę, kad nenumirtų gatvėje", – sako direktoriaus pavaduotoja D.Čibirauskaitė.

Pailgino darbo laiką

Įprastas darbo laikas Benamių nakvynės namuose – nuo 19 val. vakaro iki 8 val. ryto. Tačiau prasidėjus speigams žmonės įleidžiami jau nuo 17 val., o išeiti turi iki 11 val.

"Žiemą diena praeina belaukiant, kada mus įleis į vidų. Kai buvimo čia laikas pailginamas, tampa smagiau", – pastebi nakvynės namų gyventojas Valentinas.

"Kai pastebime, jog nakvynės namai ima pildytis, tampa aišku, jog jau metas perrikiuoti darbus, imti dirbti visu pajėgumu", – paaiškina benamių padaliniui vadovaujanti vyriausioji socialinė darbuotoja Lina Danilevičienė.

Tenka primiršti taisykles

Moteris teigia: nors šiltesniu metų laiku visiems galioja tvarka, pagal kurią reikia pristatyti gyvenamosios vietos deklaraciją, prasidėjus šalčiausiam metų laikui, nežiūrima, ar šiltos nakvynės ieškantis bėdžius yra kaunietis, ar Lietuvos pilietis – primami visi be išimties.

"Nepaisoma ir vienos esminių taisyklių – nepriimti nakvoti apsvaigusių nuo alkoholio ar kvaišalų asmenų. Juk girtam tikimybė sušalti dar didesnė. Kai nėra ekstremalių oro sąlygų, praktikuojame nepriimti neblaivių asmenų. Dažniausiai tokių paprašoma pasivaikščioti, prasiblaivyti ir ateiti vėliau. Kai kurie ginčijasi, prieštarauja. Įsikarščiavę net buvo sugadinę duris, aplaužę palanges. Dabar durys abiejuose korpusuose metalinės", – pasakoja L.Danilevičienė.

Ji pripažįsta, kad dažniausiai didžioji dauguma benamių nakvoti grįžta bent kažkiek išgėrę, tačiau tenka juos priimti: "Jei neįleistume visų, kas įpučia daugiau nei nulį promilių, nakvynės namai liktų tušti. Tačiau, jei matai, jog žmogus akivaizdžiai apsvaigęs, dar agresyvus, tada šiltuoju metų laiku jo nepriimame."

"Kauno mieste nėra išblaivinimo įstaigos, tad tenka su girtavimo padariniais kovoti ir mums, ir medikams. Jeigu veiktų medicininio išblaivinimo įstaigos, tais žmonėmis pasirūpintų ten dirbantys specialistai. Būtų profesionaliai įvertinama, ar negresia pavojus gyvybei bei sveikatai, žmogus būtų išblaivomas", – sako D.Čibirauskaitė.

Alkoholio žalą pripažįsta ir benamių nakvynės padalinyje kalbintas pensininkas Romas: "Alkoholis pridaro daug bėdos. Neužtektų kojų ir rankų pirštų suskaičiuoti, kiek gerų vyrų, mano pažįstamų kapuose guli dėl alkoholio. Karas nenusinešė tiek žmonių gyvybių, kiek alkoholis".

Tačiau pašnekovas pripažįsta, jog tomis dienomis, kai gauna darbo, po jo išgeria alučio. "Bet stengiuosi kuo mažiau. O kai tokie šalčiai, tai išgeri truputį, praeina 10 minučių ir išsiblaivai. Neapsimoka", – šyptelėjęs reziumuoja Romas.

Ekskursija su kvapais

"Jeigu nebijote nemalonaus kvapo, galime nusileisti į rūsį", – pasiūlo L.Danilevičienė.

Ji paaiškina, kad rūsyje apgyvendinami tie, kuriems gyvenime, be svaiginimosi, jau nieko nereikia – nebent šiltai išsimiegoti.

"Jie nenori nei praustis, nei persirengti, dažnai turi utėlių. Pasakyk, kad jiems reikia eiti praustis, arba jei nepersirengs, neįleisime nakvoti, tai jie geriau net neateis. Bet nepersirengs", – prieš pasivaikščiojimą žemiausiame nakvynės namų aukšte pasakoja socialinė darbuotoja.

"Šiame korpuse duše visada yra karštas vanduo. Čia jie gali nusiprausti. Turime iš labdaros drabužių. Jie gali visiškai persirengti. Tačiau nei praustis, nei persirengti dauguma nenori. Kai kurie pasakė tiesiai šviesiai: kai eina elgetauti murzini ir apdriskę, jiems aukoja daugiau pinigų. Yra tokių, kurie tiesiog tingi", – "garderobo" ypatumus paaiškina L.Danilevičienė.

"Buvome pakabinę sarkastišką skelbimą "Prausiasi tie, kurie tingi kasytis..." Nesuveikė. Besiprausiančiųjų nepadaugėjo. Nukabinome", – liūdnai šypteli moteris.

Vos žengtelėjus laiptais žemyn, nosį užgula nešvaros, šlapimo, rūkalų ir pagirių tvaiko mišinys. Jis nėra katastrofiškai stiprus, nes patalpos reguliariai išvalomos ir pravėdinamos, tačiau prie parfumerijos kvapų įpratusiam miestiečiui ar gėlių kvapus mėgstančiai damutei, ko gero, tos dozės pakaktų, kad laikinai netektų sąmonės.

Rūsyje – dušas, tualetas, erdvė, skirta džiūti drabužiams, bei dvi miegamosios patalpos. Tolimojoje – 6 lovos metalinio tinklo matracais. Artimesnėje, pereinamoje – pakyla, skirta sugulti nakvojantiesiems, dengta linoleumu, kurią vietiniai vadina "podiumu". Čia nakvoja tiek, kiek telpa. Ankstesnėmis žiemomis tekdavo tiesti čiužinius iki pat dušo. Šią žiemą net per didžiausią šaltį rūsys nebuvo perpildytas. "Matyt, kad nebuvo stipraus vėjo, daug sniego, pūgų", – gūžteli pečiais L.Danilevičienė.

Nėra elektros lizdų

Atšalus orams nakvynės namų darbuotojams tenka kovoti su nelegaliai jungiamais elektros prietaisais. Benamių padalinyje kambariuose nėra elektros lizdų. Jie čia buvo neįrengti saugumo sumetimais.

Vyrų nakvynės namuose, kur gyventojai apsistoję ilgesniam laikui, jų kambariuose yra kur įsijungti elektros prietaisus, tačiau jei čia apsistoja šiek tiek sąmoningesnis kontingentas, darbuotojams žiemą tenka tikrinti, ar gyventojai neįsijungia didesnės galios šildyti ar maistui gaminti skirtų prietaisų.

"Jie atsineša visokių įrengimų ir žiūrėk, jau kokius lašinukus spirgina, kiaušinienę kepa. Ima rūkti, suveikia priešgaisrinės signalizacijos davikliai, – linksmai pasakoja L.Danilevičienė, tačiau netrukus jos balsas surimtėja. Yra virtuvė, ir todėl negalima virti ar kepti kambariuose. Čia juk kartais nakvoja ir septyniasdešimt žmonių, tad gaisro atveju nelaimė būtų itin skaudi."

Gyventojų maitinimu Kauno nakvynės namai nesirūpina. Tačiau įstaiga gauna produktų iš "Maisto banko", tad vargingiausiems prieglaudos gyventojams kartais pagelbėjama. Tokia parama ypač svarbi šalčiausiu metų periodu, kai reikia daugiau kalorijų, o benamiams sunkiau rasti ir maisto, ir laikiną darbą.

Tenka ir slaugyti

"Mes neteikiame medicinos paslaugų, neužsiimame slauga. O čia kartais patenka neįgalūs, žmonės, kuriems reikalinga medicinos pagalba. Tada darbuotojoms tenka tuos žmones prausti, keisti sauskelnes, slaugyti, maistą šildyti, maitinti. Šaltuoju metų periodu visos mūsų problemos paaštrėja", – liūdnu tonu kalba D.Čibirauskaitė.

Direktoriaus pavaduotoja papasakoja atvejį, kai neseniai į jų įstaigą atėjo žmogus su pajuodusiais, nušalusiais kojų pirštais, medikai nusprendė, kad amputacija nereikalinga, į ligoninę vyro taip pat nepaguldė.

Pasak L.Danilevičienės, pirmąją pagalbą nakvynės namų darbuotojai gali suteikti tiek, kiek kiekvienas pilietis: "Kvalifikuotos medicinos pagalbos neteikiame ir ligų nediagnozuojame."

Moterys pasiskundė, kad šiomis dienomis joms iš Respublikinės Kauno ligoninės vairuotojas atvežė vyrą, kur išraše nurodyta: "nėra indikacijų guldyti į ligoninę".

"Atvežė iš ligoninės prieš pat darbo pabaigą. Nuprausėme jį, pamaitinome, išgėrė karštos arbatos, mes išėjome namo, jis liko miegoti. Ryte buvo sunku suprasti, ar jis gyvas. Iškart iškviečiau greitąją. Dabar jis Klinikose, intensyvios terapijos skyriuje. Parodė per televizijos žinias, pasakė, kad medikai kovoja dėl jo gyvybės", – nemalonią istoriją papasakojo L.Danilevičienė.