Namai, kur vaikai jaučia šilumą | KaunoDiena.lt

NAMAI, KUR VAIKAI JAUČIA ŠILUMĄ

"Vaikai, gal retai tai sakome, bet mes jus žiauriai mylime", – savo vaikams sako Tomas ir Skirmantė Biržiečiai. Keturias meniškų sielų atžalas auginantys kauniečiai teigia konkrečių auklėjimo metodų neturintys, bet neabejoja: kad tėvų pareiga – pastebėjus vaikų potraukį, užsidegimą, norą užsiimti kokia nors veikla, juos paskatinti, palaikyti.

Kūrybingi vaikai

Aplankius jaukius gydytojo Tomo ir dėstytojos Skirmantės namus užplūsta jaukumo, ramybės pojūtis ir kvepiančio naminio šokoladinio pyrago kvapas. Ir iš tiesų, mama Skirmantė tiki, kad laimingi vaikai gyvena dvasinės šilumos pripildytuose namuose.

Kadangi devyniolikmetis Kristupas Klaipėdoje mokosi aktorystės meno pas Lietuvos teatro ir kino legendą Valentiną Masalskį ir jo pokalbio metu jau nebebuvo namuose, tėvai pasakojimą apie savo šeimos gyvenimą pradėjo būtent nuo jo.

Būsimasis aktorius nuo pat mažens lankė muzikos mokyklą, grojo gitara ir smuiku. Pirmoji pažintis su aktorystės menu užsimezgė, kai berniukui buvo penkeri. "Jis lankė teatro mokyklėlę "Mano teatras", vaidino spektaklyje "Laisvės alėja – sekmadienis". Turbūt tai pirmoji patirtis, paskatinusi siekti aktoriaus duonos", – sako T.Biržietis.

Vyriausiajam sūnui Dominykui 23-eji, o viena didžiausių aistrų jo gyvenime – šokis. Dar būdamas mažas jis pradėjo šokti sportinius šokius, tačiau ilgainiui jį sudomino gatvės šokiai. Dabar Dominykas sako, kad šokis yra ne tik jo pagrindinis hobis, bet ir gyvenimo būdas. "Dominykas kelis sezonus dalyvavo ir projekte "Dvi minutės šlovės". Ten jam sekėsi išties gerai – kartu su šokių studija "Time to show" jis prasiveržė iki superfinalo. Tai buvo puiki patirtis", – apie sūnaus pasiekimus pasakoja tėtis.

Dabar Dominykas šoka "In*Beat" studijoje, yra įgijęs kultūros filosofijos bakalauro laipsnį ir šiuo metu studijuoja žurnalistiką magistrantūroje. Kodėl gatvės šokiams neabejingas vaikinas pasirinko žurnalistiką? Jis atsako, kad po bazinio filosofijos išsilavinimo reikia įgyti ir tokį, kuris būtų praktiškesnis, o rašyti jam ir sekasi, ir patinka.

Praktiški idėjų žmonės

"Mykolas yra idėjų žmogus ir labai dažnai visą šeimą įkvepia naujiems atradimams", – taip jauniausią šeimos vyrą apibūdina mama Skirmantė. Ji pasakoja, kad keturiolikmetis Mykolas be to, kad groja saksofonu ir pianinu, puikiai kuria videomeną.

"Domiuosi kinu, fotografija, videografija. Esu iš paukščio skrydžio įamžinęs įvairius Lietvos ir kitų šalių miestus bei sukūręs trumpus vaizdo klipus. Šiuos darbus įkeliu į "Instagram", tačiau labiau norėčiau tobulėti praktikuodamasis kituose kanaluose, pavyzdžiui, "Youtube" ", – apie savo pomėgius pasakoja pats Mykolas. Tėtis suskumba pridurti, kad kartu su pusbroliais ir pusseserėmis paauglys yra sukūręs ir linksmų filmų – savitas interpretacijas "Raudonkepuraitė" bei "Raudonkepuraitė 2".

Šeimos pagrandukė, nuolat besišypsanti aštuonerių Smiltė, taip pat neatsilieka nuo savo veiklių ir meniškų brolių. Ji groja smuiku, mokosi A.Martinaičio dailės mokykloje ir yra puiki dailininkė.

"Išties Smiltė labai praktiška dailininkė – jei tik yra kokia nors tuščia dėžė, ji ją iškarpys ar gražiai padekoruos ir pavers lėlių namu. Šiai mergaitei netrūksta puikiausių idėjų", – pasakoja per visą pokalbį iš glėbio dukters nepaleidęs tėtis.

Laisvė rinktis

Pats tėtis – medikas, akušeris-ginekologas, pasak S.Biržietienės, puikus humanitaras, kuris ir savo studentus pamoko kalbos subtilybių. Mama – Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete dėstytojaujanti klasikinių kalbų ir literatūros specialistė. Kaip taip atsitiko, kad visi keturi Biržiečių šeimos vaikai tokie puikūs menininkai? Skirmantė išdavė, kad Tomas visada neblogai piešė.

"Jei, pavyzdžiui, Smiltei darželyje reikėdavo padaryti karūną, tuo užsiimdavo tėtis, bet ne mama. Aš neturiu piešimui tinkamos rankos, o tėtis – tikrai turi. Na, jei pristinga idėjų, jam padeda ir broliai. Veikiausiai vaikai paveldėjo tai iš tėčio", – prisipažįsta Skirmantė.

 

Be to, kad vaikai išties labai daug laiko praleidžia meno krypties būreliuose, jie taip pat lankę ir baseiną, krepšinį bei kitus užsiėmimus. Tėvai mano, kad tėvų pareiga skatinti vaikus, jei pamato jų talentą ir pačių vaikų entuziazmą.

"Jei vaikai sako, kad nori užsiimti vienu ar kitu, mes visada leidžiame. Leidžiame save atrasti, išbandyti, bet laikomės nuomonės, kad pabandęs negali mesti, vos tik iškyla pirmieji sunkumai, o susidūręs su darbu, kurio reikia visose srityse, turi stengtis išmokti, pabaigti, ką pradėjęs. Ir dėl mokyklos reikalų beveik niekada neturėjome jokių problemų, visada vaikai tai suprato kaip savo pirmąjį darbą, svarbiausią veiklą. Nieko nedarome dirbtinai, tai tiesiog natūraliai tapo bendromis mūsų šeimos vertybėmis, kuriomis mes vadovaujamės", – įsitikinusi S.Biržietienė.

Svarbūs bendri pomėgiai

Menas – tai ne tik visų šeimos narių savirealizacijos būdas, bet ir puiki galimybė tiesiog būti kartu. "Tai mus tarsi sujungia. Sekame kultūrinį gyvenimą, dažnai lankome įvairias parodas, spektaklius, kultūros renginius. Ir kartu, ir atskirai, paskatiname domėtis pačius vaikus. Kartu su Tomu visada tuo gyvenome. Galbūt tai yra dar viena priežastis, kodėl vaikai sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimus be vienos ar kitos meno šakos", – šeimos ryšius atranda Skirmantė.

Kitas bendras šeimos pomėgis, – kelionės. Biržiečiai nuolat keliauja tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Tačiau šeima vienu balsu teigia, kad ne tik užsienyje yra nuostabių kampelių.

"Mes metų metus plaukiame baidarėmis, kasmet vasarojame Nidoje, dažnai gėrimės Kauno apylinkėmis. Jei grįžtame iš pajūrio, sukame iš autostrados ir keliaujame dar nepažintais keliais. Taip ne kartą netyčia esame užklydę ir į įdomius renginius, šventes, sutikę šviesių žmonių", – pasakoja Tomas ir priduria, kad bendras laikas ir bendri pomėgiai yra labai svarbūs laimingos šeimos komponentai. Šeima apskritai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą.

Be gausybės darbų ir užsiėmimų, T.Biržietis yra tikras Kauno patriotas, domisi jo istorija, turi nemažą Kauno istorinių atvirukų kolekciją, o taip pat kolekcionuoja žaislus, kurie galbūt kada nors taps muziejumi.

Sukūrė savas tradicijas

Biržiečiai turi ir labai unikalią tradiciją – jau daugiau nei dešimtmetį kiekvienas šeimos narys gruodžio 31-ąją Šeimos knygoje aprašo savo įspūdžius, laimės, džiaugsmo, o kartais ir praradimų bei nusivylimų nuspalvintus praėjusių metų išgyvenimus.

"Naujųjų išvakarėse visi kartu skaitome vieni kitų mintis, linkėjimus ir tikrai prasmingai praleidžiame laiką. Paradoksalu, bet ši knyga gimė kaip skundų knyga", – pasakoja T.Biržietis.

Tad ar sunku kurti darnią šešių asmenų šeimą? "Niekada nemaniau, kad turėsiu tokią didelę šeimą. Tai nėra nei lengva, nei sunku. Tiesiog jai atsiiduodi ir nuoširdžiai stengiesi. Taip, tiesa, kad kartais sunku emociškai, nes kiekvienam vaikui reikia jo vienintelės mamos, kiekvienam turi rasti laiko atskirai, kiekvienas yra labai savitas", – atvirauja S.Biržietienė.

Tėtis Tomas sutinka, tačiau priduria, kad nuomonė, esą didelę šeimą labai sunku išmaitinti, tėra mitas.

Pagrindinių Biržiečių namų ir vaikų auklėjimo taisyklių nėra, tačiau, anot Skirmantės, namai pirmiausia turi būti vaikų komforto zona ir vieta, kur jie jaučia tėvų šilumą ir jaukų priėmimą. "Mes retai darbo dienomis visi kartu susėdame kartu prie pietų stalo, kadangi turime daug veiklos, tačiau vaikai visada randa paruošto šilto naminio maisto. Paprastai savaitgaliais susitinkame prie bendro pietų stalo ir aš kepu pyragą. Namai – tai vieta, kur vaikai jaučia šilumą. Aš stengiuosi sukurti tokią atmosferą", – sako S.Biržietienė.

Kitas svarbus dalykas auginant vaikus – ne tik besąlygiška tėvų meilė, bet ir pagarba vienas kitam, žodžio laikymasis, disciplina bei buvimas kartu, nes šeima turi būti lyg vienas kumštis. "Mes labai norime būti lyg vienas kumštis, bet mums ne visada pavyksta – vyrauja nuomonių įvairovė, jos kartais išsiskiria. Tačiau rūpinimasis vieno kitu tikrai išlieka, o tai stiprina šeimą", – pasakoja moteris.

S.Biržietienės teigimu, tėvai vaikus auklėja ne auklėjamosiomis valandėlėmis, kai ištinka kokia nors krizė, bet tiesiog gyvendami su savo vaikais. "Vaikai yra tėvų atspindžiai ir mes mokomės vieni iš kitų", – tikina ji.

Šeima vienu balsu teigia, kad jų namuose tvyro laisvė rinktis, išreikšti savo nuomonę ar tiesiog būti savimi, tačiau laisvė visada yra susijusi su atsakomybe.

GALERIJA

  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
  • Namai, kur vaikai jaučia šilumą
Rašyti komentarą
Komentarai (14)

Vilma

Patys šilčiausi ir geriausi prisiminimai iš kartu praleistų mokymosi metų. Super draugas, kolega, žmogus. Kuo nuoširdžiausios sėkmės,Tomai, tau ir tavo šeimai.

Virginija

Gražu žiūrėt ir žodžiais nusakyt neįmanoma...jie vienas nesusipratimas. Galiu tik dėkoti likimui už "pažintį" su Daktaru Tomu Biržiečiu; skausmai praėjo, o geri prisiminimui liko visiems laikams.

Jurgita

Mano vidurinukas i pasauli atejo gydytojo Tomo priziurimas. Tik sio gydytojo deka supratau, kad gimdymas nera nei baisus, nei ziaurus. Puiki seima, puikus pavyzdys visuomenei
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS