"Netikėkite tais, kurie sako, kad užmiestyje nevyksta įdomių renginių. Jų pakanka, tik reikia noro tuos renginius atrasti, juose dalyvauti", – sako pakaunės kultūros lauko veikėjai. Kultūros dienos išvakarėse jie pasidalijo savo mintimis.

Įamžino išskirtines dainas

Vienas ryškiausių pastarojo meto pakaunės kultūros lauko įvykių – į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos "Dainos iš marių dugno". Tai, kad užtvenkto Nemuno vandens paskandintų kaimų dainavimo tradicija pateko į šį sąvadą, didžiąja dalimi yra Samylų kultūros centro etnografės Gražinos Gutmanienės nuopelnas. Ji kartu su Samylų kultūros centro vadove Jolanta Sidabriene 20 metų rinko šiems kaimams buvusias būdingas dainas, vėliau G.Gutmanienė parengė jų aprašą ir pateikė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado ekspertams. "Apėjome nemažai Samylų ir jų apylinkių gyventojų. Pasiėmusios diktofoną, mes su Jolanta ėjome iš kiemo į kiemą ir vyresnio amžiaus žmonių prašydavome padainuoti jų užlietam kaimui būdingas dainas. Reikėjo ir patikrinti, ar tos dainos – tikrai iš ten, ar žmogus neišsigalvoja. Kai du trys žmonės pagal tą pačią melodiją, tuos pačius žodžius padainuodavo dainą, tik tada ją įtraukdavome į sąrašą", – pasakoja G.Gutmanienė, šį darbą vadinanti bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu.

Ji ir J.Sidabrienė surinko mažiausiai 55 autentiškas Kauno marių dugno dainas. Jos išleistos dviejose kompaktinėse plokštelėse. G.Gutmanienė vadovauja etnografiniam ansambliui "Samylų senolės", yra prie Samylų kultūros centro veikiančios etnokultūros mokyklėlės vadovė. Ansamblyje dainuoja moterys, kilusios iš pastačius Kauno HE užlietų kaimų. "Senolės atsivedė savo anūkus, prisijungė ir mūsų apylinkėse gyvenančios jaunos šeimos. Svarbu, kad vaikai dainuoja kartu su senolėmis. Iš knygelių vaikus mokyti dainuoti labai sunku. Kai kartu dainuoja senolės, jie mato pavyzdį, girdi ir tiesiogiai perima ne tik visus melodijos išvinguriavimus, bet ir emociją, natūraliai išmoksta žodžius", – pastebi G.Gutmanienė.

Pristato kalvystės amatą

Karmėlaviškį tautodailininką, kalviškosios kryždirbystės meistrą Ričardą Grekavičių dažnai galima sutikti etnokultūros paveldą populiarinančiuose renginiuose, mugėse, festivaliuose, parodose. Čia jis pristato kalvystės amatą ir kalviškąją kryždirbystę. Respublikiniame liaudies meno parodos "Aukso vainikas" konkurse karmėlaviškio kaldinti metaliniai kryžiai šiemet pelnė antrą vietą.

"Šiais laikais atitraukti jauną žmogų nuo kompiuterio ir sudominti kalvyste sudėtinga. Vis dėlto atsiranda pavienių asmenų, kurie atsispiria kompiuterio pagundai ir retkarčiais užsuka pas mane į dirbtuves Karmėlavoje. Amžiaus cenzo nėra – užsuka nuo kūdikių iki senolių. Žiūri, dairosi, stebi. Smalsesniems leidžiu ir plaktuką, reples į rankas paimti, ugnį pakūrenti. Ar kuris nors iš jų ateityje taps kryždirbiu, užsiims dekoratyvine kalvininkyste? Sunku pasakyti. Vis dėlto kompiuterio trauka labai didelė", – pastebi R.Grekavičius.

Jį dažnai galima pastebėti mugėse, tautodailės parodose. "Aš nesistengiu užauginti naujų kalvių – greičiau siekiu kuo didesnį būrį žmonių supažindinti su kalvininkyste. Nes žmonės jau baigia pamiršti, kas tai yra: kad reikia pūsti ugnį, kalti karštą geležį ir panašiai", – užsimena tautodailininkas.

Kuria erdvesnėje studijoje

"Malonu atstovauti Kauno rajonui tarptautinėse parodose", – prisipažįsta tautodailininkė Regina Juodžbalienė. Jos vadovaujamos tautodailės studijos "Piliuona" nariai keliskart per metus dalyvauja tarptautinėse, dažniausiai – naiviojo meno parodose svetur, neretai iš jų sugrįždami su laurais. Paskutinė tokia paroda – kovo mėnesį Italijoje, Leričio mieste, vykusi "D‘Art". 120 menininkų iš 25 pasaulio šalių čia pristatė įvairių žanrų tapybos kūrinius. Penki parodoje dalyvavę studijos "Piliuona" nariai – Regina Juodžbalienė, Tadas Makūnas, Alina Burinskaitė, Dalia Žalimienė ir Aldutė Sadauskienė sugrįžo su apdovanojimais. R.Juodžbalienė ir A.Burinskaitė pelnė parodos žiuri apdovanojimą, kiti trys joje dalyvavę studijos nariai įvertinti žiūrovų simpatijų prizais.

Šiuo metu kelių "Piliuonos" studijos narių darbai yra iškeliavę į parodą Brazilijoje. Studijos nariai kasmet dalyvauja naiviojo meno festivaliuose Katovicuose Lenkijoje, taip pat Rumunijoje, Ispanijoje, Skandinavijos šalyse vykstančiose naiviojo meno parodose. "Piliuona" vienija per 30 narių. Kartą per savaitę jie renkasi į savo studiją Piliuonos gimnazijoje. "Suremontavus gimnaziją, dabar mes kuriame kur kas erdvesnėse patalpose. Kai visi susirenkame, nebesuprantame, kaip anksčiau daugiau kaip du kartus mažesnėse patalpose sutilpdavome, – šypsosi R.Juodžbalienė. – Tiesa, tai kūrybai tiesioginės įtakos neturi: įkvėpimas ne dėl sutvarkytų patalpų ateina. Vis dėlto džiaugiamės, kad studijoje nebereikia stumdytis alkūnėmis."

Pasiūlo naujų idėjų

Nemažai pakaunėje vykstančių kultūros renginių būtų kur kas skurdesni be vietos bendruomenės, pavienių savanorių pastangų. Raudondvario kaimo bendruomenės narę Gitaną Lapienienę dažnai galima išvysti miestelio renginiuose. Dažniausiai ne kaip žiūrovę, o kaip savanorę, padedančią organizatoriams. Ir ne vieną – su sūnumi Ignu Lapieniu. Šis vienuoliktokas – bardas, muzikos grupės "Lapė" lyderis, prieš dvejus metus buvo išrinktas labiausiai Raudondvarį garsinančiu moksleiviu. "Net nežinau, kuris kurį į renginius vedamės – aš sūnų ar jis mane", – juokiasi G.Lapienienė.

Ant tokių žmonių pečių miesteliuose, kaimuose ir laikosi kultūra.

Kartu su juo moteris dažnai lankosi ne tik savojo miestelio renginiuose: yra apvažiavusi nemažai didesnių Lietuvos muzikos renginių, tokiuose renginiuose dalyvauja ir užsienyje. "Pastebėjusi svetur įdomesnių idėjų, papasakoju apie tai mūsų kultūros darbuotojams. Taip mūsiškiai kai ką pritaiko", – pasakoja raudondvarietė.

"Netikėkite tais, kurie sako, kad užmiestyje nevyksta įdomių renginių, kad norint išvysti ką nors įdomaus, reikia važiuoti į Kauną. Raudondvaryje, kaip ir kitur užmiestyje, įdomių renginių pakanka – reikia tik noro juos atrasti, juose dalyvauti. Daug renginių vyksta ir Raudondvario dvare, ir miestelyje. Dabar kaip tik ruošiamės gegužės pabaigoje vyksiančiai miestelio šventei – kviečiame atvažiuoti. Bus smagu", – žada G.Lapienienė.

Nuolatinis padėjėjas

Kitas aktyvus vietinių kultūros renginių pagalbininkas – čekiškietis Mykolas Astrauskas. Šis energingas pensininkas yra ir Čekiškės mėgėjų teatro "Pelėda" artistas. M.Astrauskas sakosi į Čekiškės mėgėjų teatrą prieš 25-erius metus atėjęs atsitiktinai. "Buvo tokia situacija: labai trūko vyriško vaidmens atlikėjo. Galvojau, kad pavaidinsiu tik šiame spektaklyje, ir viskas. Bet taip prie teatro prikibau, kad neišėjo atsitraukti. Dabar jau 25 vaidmenis esu sukūręs, kiekvienais metais po naują. Man brangiausias vaidmuo – Starasta iš spektaklio pagal Žemaitės komediją "Apsiriko". Tai buvo labai pasisekęs spektaklis – jį vaidinome net aštuoniolika kartų! – prisimena M.Astrauskas. – Dabar man ant nosies – 70 metų, bet niekas iš teatro nenori manęs paleisti."

Pašnekovo žodžiais, čekiškiečiai domisi kultūros renginiais, noriai juose dalyvauja. "Mūsų teatras Čekiškėje niekada nėra keturiems penkiems žiūrovams vaidinęs, tai kartais pasitaiko gastrolėse. Čekiškėje visada bent 30–40 žiūrovų ateina", – skaičiuoja M.Astrauskas. Nagingas senjoras gimtajame miestelyje žinomas ne tik kaip "Pelėdos" aktorius. Jis paprastai gamina dekoracijas spektakliams, be jo pagalbos Čekiškėje nepraeina dažnas kultūros renginys. "Ant tokių žmonių kaip Mykolas pečių miesteliuose, kaimuose ir laikosi kultūra", – įsitikinusi mėgėjų teatro "Pelėda" vadovė, režisierė Kristina Kriščiūnienė.

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Balandžio 16 d. minėsime Kultūros dieną – meno, muzikos, teatro, dailės, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos profesionalų ir mėgėjų šventę. Ši diena primena, kad kultūra yra kiekvienos valstybės, tautos, bendruomenės, šeimos dvasinės darnos ir vertybių pamatas.

2018-ieji buvo išskirtiniai ne tik kultūros žmonėms, bet ir visai Lietuvai, nes tai buvo Valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo metai. Jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje Kauno rajonui atstovavo 53 meno kolektyvai ir 849 dalyviai. Už pasiekimus kultūros srityje Kauno rajono savivaldybei įteikta "Auksinė krivūlė". Buvome pastebėti ir tarptautiniu mastu. Europos kultūrinio turizmo tinklas (ECTN) specialiuoju prizu apdovanojo Raudondvario dvarą už žirgyno sutvarkymą ir pritaikymą menų inkubatoriaus veiklai.

Smagu, kad pakaunės miesteliuose ir kaimuose vis labiau juntama Europos kultūros sostinės dvasia. Pernai prasidėjo veiklos su bendruomenėmis, vyko kultūros darbuotojų mokymai, tarptautinė jaunimo kūrybos stovykla, vasaros stovyklos vaikams. Akademijos, Ilgakiemio, Linksmakalnio, Karmėlavos, Ringaudų, Rokų ir Vilkijos seniūnijos laimėjo "Šiuolaikinių seniūnijų" projektą.

Džiaugiamės mūsų kolektyvų pasiekimais, kultūros renginiams ieškome ir randame naujų erdvių. Pernai pavyko sutvarkyti ir pritaikyti kultūros reikmėms Pyplių piliakalnį. Garliavoje atidarytas parkas su moderniu fontanu ir amfiteatru, kuris, neabejoju, taip pat bus vieta, kur galės vykti šventės, festivaliai.

Ruošiantis Juozo Naujalio jubiliejui parengta medžiaga kilnojamajai parodai (darbų, gaidų, tekstų originalai, autentiškos nuotraukos, knygos, išleistos J.Naujalio knygyne). Kartu su savivaldybės partneriais parengta programa J.Naujalio 150-mečiu paminėti. Pakaunėje planuojamų kultūros renginių sąrašas ilgas. Tikiuosi, kad jis pildysis naujais įdomiais renginiais, festivaliais, šventėmis.