Pensininkas: kaimynės šuns kaukimas varo iš proto | KaunoDiena.lt

PENSININKAS: KAIMYNĖS ŠUNS KAUKIMAS VARO IŠ PROTO

81 metų kaunietis Jonas jaučiasi tapęs kaimynės ir jos šuns įkaitu. Vyras pasakojo, kad sveikatą jam baigia suėsti labai dažnai kaukiantis keturkojis. Šis ramus tik tada, kai namuose būna šeimininkė – savaitgaliais, vakarais ir naktimis.

Kaimynės augintinio dainos, vyro teigimu, jį, jau išėjusį į pensiją ir daug laiko leidžiantį namuose, kaip pasakojo, kankino ir anksčiau.

Maždaug metams situacija buvo aprimusi, bet sausį vėl atsinaujino. „Kol eidavau į darbą, pajėgdavau, šuo netrukdė. Visi kaimynai išeina į darbus, negirdi, niekas nesiskundžia“, – apie triukšmą, sklindantį iš viršuje jo būsto esančio buto, pasakojo vyras.

Jonas pasakojo, kad ne kartą kalbėjo ir su kaimyne, laikančia šunį. Nesulaukęs pasikeitimų ir pritrūkęs kantrybės jis kreipėsi į policiją. Kartu, kaip pasakojo, vedėsi kitą kaimynę, kuri neva paliudijo, kad šuo tikrai kaukia. Tačiau iš pareigūno, kaip teigė, daug pagalbos nesulaukęs, tik įvertinimo, kad per jautri nervų sistema. „Atsakė, kad pažeidimų nėra, viskas įstatymo ribose“, – pasakojo kaunietis ir konstatavo: šuo aukščiau už žmogų“.

Vienintelis patarimas, kurį jis gavo – kreiptis į teismą. „Nepajėgsiu šito dalyko. Ir abejoju, ar teismas padės“, – sakė kaunietis. Pareigūnai ir kitos tarnybos jam aiškinę, kad reikia užfiksuoti, išmatuoti triukšmo lygį.

„Kas tą padarys? Šuo kaukia ne ištisai, be grafiko. Kas sėdės čia ir lauks, kol jis pradės kaukti?“, – kalbėjo vyras.

Jis kalbėjo nesitikįs ir nesiekiąs, kad būtų visiška tyla. „Kad šuo šiek tiek paloja – juk natūralu“, – sakė Jonas. Bet, anot jo, dažnas ir neretai labai ilgai besitęsiantis kaukimas labai vargina ir varo į neviltį. Tiesa, kai kuriomis dienomis būna geriau, šuo mažiau girdimas.

Jonas pasakojo, kad yra gyvenęs visokiomis sąlygomis. „Ir bendrabučiuose, įvairiuose miestuose, ir ne tik Lietuvoje. Visokių kaimynų buvo – ir triukšmadarių, lėbautojų, būdavo ir orgijų.  Bet kad šuo taip kauktų, tikrai negirdėjau“, – aiškino gyventojas.

Visokių kaimynų buvo – ir triukšmadarių, lėbautojų, būdavo ir orgijų.  Bet kad šuo taip kauktų, tikrai negirdėjau.

Pradėjus plačiau domėtis esama situacija ir po kiek laiko susisiekus su kaimyne ji sakė, kad šuo išvežtas jau prieš dvi savaites. Ar augintinį ji vėl parsiveš, nežinia. Dėl išsamesnio pokalbio sutarėme pasikalbėti vakare, tačiau sutarta metu ji neatsiliepė telefonu, o rytojaus dieną jos telefonas bandant skambinti buvo užimtas.

Jonas tvirtino, kad kaimynės namuose buvo tylu tik dvi darbo dienas bei savaitgalį.

Policijos atstovai teigė, kad policijos registruojamų įvykių registre minėtu adresu pranešimų dėl šuns keliamo triukšmo nuo 2017 metų nėra gauta.

„Dėkojame už pateiktą informaciją, pareigūnai tai patikrins ir papildomai bendraus su minėto namo gyventojais. Nustačius keliamo triukšmo faktą, augintinio savininkui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str., dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktų pažeidimo gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 120 eurų, arba dėl viešosios rimties trikdymo paskirta bauda iki 80 eurų“, – informavo policijos atstovai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė aiškino, kad šuns kaukimas tuo metu, kai šuns šeimininkai dirba ir šuo paliekamas namuose vienas, t.y., dienos metu, gali neturėti poveikio, kokį turi įprastinis viršnorminis triukšmas dienos metu. "Minėtas kaukimas priskirtinas prie nemalonaus, erzinančio dirgiklio, kuris gali kelti emocinę įtampą kai kuriems jautriems žmonėms. Augintinių keliamas triukšmas nėra reglamentuotas. Tačiau aplinkiniai gyventojai visada gali kreiptis į savivaldybę, jei įtaria, kad gyvūno šeimininkas nesilaiko gyvūnų priežiūros taisyklių", – teigė I.Taraškevičienė.

Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė, aiškino, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tinkamą šuns socializaciją, gerą augintinio ryšį su šeimininkais.

„Šuo (ypač jauni, veržlūs šunys) turi gauti tinkamą fizinį ir protinį krūvį. Ir ne retsykiais, o kasdien! Šuo turi turėti įdomių užsiėmimų, nuolat mankštinti savo protą ir raumenis. Kai šuo pavargęs, namuose jis ilsisi, snaudžia ir ramiai laukia pargrįžtančių šeimininkų. Jis įpratintas prie dienotvarkės. Šunys yra protingi gyvūnai ir su jais galima „susikalbėti“, tačiau šunų šeimininkai turi įgyti tinkamų žinių apie šunų prigimt, poreikius, auklėjimą“, – aiškino A. Staskevičienė.

Anot jos, naudoti visokias papildomas priemones, kontroliuojančias šuns lojimą, kaukimą, tėra laikinas sprendimas, nes reikia šalinti ne padarinius, o priežastis, tad prietaisai problemų neišspręs, įsitikinusi draugijos atstovė.

Rašyti komentarą
Komentarai (41)

Anonimui

Tu idijotas ar idinote ,visam pasaulyje yra šuniukų kapinės ,o tu daugiau šikį ir smirdi nei tas šuniukas tokius kaip tave anonime-amoniste reikia iš kaimynų atsikratyti,eik praustis smirdale klubą pasiuostik

Ji

Kaune siaures pr 34. 8-aukste diena be perstojo skalija suo kur koki garsa name isgirsta skalija taip kaip suniukai kaime be perstojo skalija .visi kencia.reiks kogero pradet naktim zadint ta suns seimininke tada gal supras kad ramybes nera kaimynam per ta suneka.kaimyne kalta gyvunas yra gyvunas

beje

šuo paliktas vienas namie labai stresuoja ir greitai suserga depresija. Išvada: jei ketinate daugiabutyje įsigyti šunelį, tai pagalvokite, kas su juo pasiliks, kai išeisite į darbą. Arba reikia įsigyti du šunelius arba nė vieno, nes tiesą sakant vieno šuns laikymas daugiabutyje yra jo kankinimas. O geriausia šunį laikyti privačioje valdoje, kur jis gali pasiautėti po kiemą, net ir vienas būdamas nenuobodžiaus.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS