PIRMASIS, NEPABŪGĘS KAUNO REKETININKŲ

Šią savaitę, kai su 56 metų Vygantu Pilipavičiumi susitikome Šilainių lietuviškų patiekalų užeigoje, už lango švietė šiam metų laikui nebūdingai ryški saulė.

Užsuko trumpam

Beveik tris dešimtmečius Čikagoje automobilių dizainu besiverčiantis buvęs kaunietis Vygantas sako puikiai suprantąs, kad lietuvių nuotaika dažniausiai niūri, nes šiuo metų laiku šalis nuolat skendi tamsoje ir drėgmėje.

"Tiesą sakant, per visas šio trumpo vizito Lietuvoje dienas pirmąsyk matau taip ryškiai spindinčią saulę. Kad ir kaip norėčiau, bet ilgiau pabūti nepavyks, nes gyvendamas, plėtodamas verslą Amerikoje supratau, kad pernelyg ilgai atsipalaiduoti negaliu, tad sekmadienį atgal išskrendu į Čikagą", – teigė po 28 metų iš priverstinės emigracijos trumpam į Kauną sugrįžęs V.Pilipavičius.

Metė iššūkį

Dar 1989 m. V.Pilipavičius visoje Lietuvoje pagarsėjo, kai pirmasis atsisakė mokėti duoklę jo namų kieme Vilijampolėje apsilankiusiems pagarsėjusiems to meto banditams.

Šiandien "YouTube" vaizdų platformoje galima pamatyti iš senos vaizdajuostės perkeltą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota pirmoji Lietuvoje reketininkų sulaikymo operacija. Tais laikais šie vaizdai buvo rodyti tik per Pirmąjį Rusijos televizijos kanalą. Tiesa, palydėti išraiškingu komentaru, kad būtent banditizmas Sovietų Sąjungoje prasidėjo ne kur nors kitur, o Kauno Vilijampolės kuklių nuosavų namų kvartale.

Mūsų sutartinis signalas buvo toks: kai perduodu pinigus, turiu abi rankas susikišti į striukės kišenes.

Tuometės milicijos darbuotojai iš V.Pilipavičiaus sužinoję, kad po Kauną važinėja 30 reketininkų gauja, nutarė surinkti kuo daugiau saviškių. Tada kriminalistų grupėje dirbo tik 16 pareigūnų, todėl banditų sulaikymo operacijai nuspręsta pajungti paprastus milicijos darbuotojus ir sovietų armijos desantininkų dalinio kareivius.

Kovo 9-osios rytą į V.Pilipavičiaus namus atvyko 12 pareigūnų civiliniais drabužiais, garaže stovėjo 2 automobiliai su 8 milicininkais. Kaimynų kieme ir aplinkiniuose namuose slėpėsi dar 20 teisėsaugininkų. Visi jie buvo ginkluoti pistoletais, kai kurių rankose buvo ir kalašnikovai. Kareiviai lindėjo sunkvežimiuose, kurie buvo pastatyti greta esančiose gatvėse.

Vyganto žodžiais, iš viso pirmųjų Kauno reketininkams sulaikyti buvo pajungta per 200 milicininkų ir sovietinių desantininkų.

"Tą kovo rytą paruošėme 400 rublių. Sužymėjome, surašėme serijos numerius. Mūsų sutartinis signalas buvo toks: kai perduodu pinigus, turiu abi rankas susikišti į striukės kišenes, – milicijos nurodymus prisiminė Vygantas. – Popiet pas mane užsuko klientas, šnekėjomės apie automobilius. Ir tuo pačiu metu dideliu greičiu atskriejo, atrodo, keturi aštuntukai ir devintukai. Klientui perdaviau, kad jis skubiai dingtų iš čia. Išvydęs iš automobilių išlipančius piktai nusiteikusius Kampinių gaujos vyrus pamaniau, jeigu jų greitai nesuims pasaloje esantys pareigūnai, bet kuriuo metu jie man į šoną suvarys peilį arba paleis kulką į galvą."

Sulaikyti dėl 400 rublių

Per žaibiškai įvykdytą tuometės Kauno milicijos operaciją buvo suimta net 11 asmenų. Tarp sulaikytų buvo ir vėlesniais metais kauniečių banditų sluoksniuose plačiai pagarsėję asmenys – broliai Jonas ir Artūras Krasauskai, pravarde Jankeliai, Šančių veikėjas Vitalijus Kostiučenka-Kaulas, Valdemaras Ramoška-Talonas, broliai Jonas ir Raimondas Romeikos, Daktarų veteranai Vidmantas Gudzinskas-Guzas bei vėlesniais metais saviškių nužudytas ir iki šiolei nerastas Vladimiras Seneckis, arba Turistas.

Tada Kauno banditai buvo surakinti ne tik antrankiais, kurių pritrūko tuometei milicijai, bet ir diržais, išvertais iš pačių sulaikytųjų kelnių. Pas J.Krasauską-Jankelį buvo rasti pažymėti pinigai – 400 rublių.

Net ir šiandien minėta reketininkų reikalauta suma V.Pilipavičiui sukelia kreivą šypseną, nes tokius pinigus jis tada uždirbdavęs per porą valandų, o iš viso per dieną už automobiliams pagamintas apdailą susižerdavęs net iki 3 tūkst. tuomečių rublių.

"Bet esu tikras, jei būčiau tąkart sumokėjęs, jie kainą būtų vis kėlę į viršų. Mane jie pastatė į tokią padėtį, kad negalėjau jiems mokėti, todėl ir nusprendžiau kreiptis į tuometę teisėsaugą, – prisimena Vygantas. – Didžiausia reketininkų klaida, kad jie pradėjo terorizuoti verslus darančius žmones. Juk jie galėjo ateiti su pasiūlymu, kaip mus verslaujančius kauniečius apginti nuo vagių ar kitų kenkėjų. Tada gal ir būtume pažiūrėję kitaip. Juk sovietmečiu buvo tokie laikai, kad vienas kita pridengdavome užsiimdami pirmais verslais."

Gaujos – KGB įrankis?

Anuomet Kaune privačių parduotuvių dar nebuvo, savo gaminius –  automobilių aptakus – Vygantui teko realizuoti turgavietėse. Jis sako turėjęs oficialų patentą, leidžiantį verstis privačiu verslu, todėl jokie milicininkai negalėjo prie jo prikibti. "Aš ir juos buvau prisijaukinęs – jų automobiliams gamindavau įvairius papuošimus už tai neimdamas pinigų. Buvo tokie laikai, kai nieko negalėdavai užsidėti ant savo automobilio, todėl pažįstamų milicininkų prašydavau, kad jie nesikabinėtų prie mieste važinėjančių klientų", – kalbėjo jis.

Netrukus savo produkciją V.Pilipavičius pradėjo žymėti iš tolo akį traukiančiu užrašu "Viga". Tada jis susipažino su ryškiausiomis Lietuvoje sporto žvaigždėmis – "Žalgirio" komandos krepšininkais Valdemaru Chomičiumi ir Arvydu Saboniu. Po šios pažinties vyras sulaukė milžiniško interesantų antplūdžio. Pasikeitus verslo strategijai, nebereikėjo prekiauti savo gaminiais turguje, todėl jo namas Vilijampolėje tapo oficialia pardavimo vieta.

Čia ėmė plūsti interesantai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Maskvos, Gruzijos, Armėnijos. "Važiavo visi, nes juk tarybiniais laikais automobilis buvo didžiausias turtas. Niekas tada bent pagrindiniuose Sovietų Sąjungos respublikų miestuose negalėjo sau leisti tokios prabangos, kaip nuosavų namų statybos, tad kišo didžiausius pinigus ir visaip gražino savas automobilius", – prisiminė jis.

Nieko nuostabaus, kad margaspalvė V.Pilipavičiaus verslo klientų gausa sudomino ir veikėjus iš anuomet aukštyn galvas kėlusių Kauno nusikalstamų grupuočių.

                                                                                       V.Pilipavičius tais laikais.

Šiandien prisimindamas tuos neramius laikus V.Pilipavičius sako įsitikinęs, kad šalį užvaldžiusios kriminalinės gaujos atsirado dėl galingiausios sovietų saugumo struktūros KGB. "Juk tais laikais lietuviai, latviai ir estai bene labiausiai priešinosi sovietinei santvarkai. Pastebėta, kad pirmosios Sovietų Sąjungoje nuožmiai veikusios grupuotės ėmė veikti tuometės Pribaltikos respublikose. Anuomet pažinojau žmonių ir pačiame Kremliuje, o po vieno iš pašnekesių su valdžios vyrais supratau, kad banditizmą ir kruvinai prasidėjusių kooperatyvų veiklą inspiravo būtent KGB. Atrodo, jie taip siekė sukelti chaosą laisvės ir naujovių ištroškusiose Baltijos šalyse", – netikėtą versiją pateikė buvęs kaunietis.

Svajoja apie verslą Lietuvoje

Paklaustas, ar po tiek metų nesibaimino sugrįžti į Kauną, V.Pilipavičius nusišypsojo: "Man rodos, kad mano žmona labiau baiminosi, jog bent trumpam sugrįšiu į Lietuvą. Bet jau nebe tie laikai. Dauguma anų laikų banditų mirė, išsišaudė. Nors net dabar susimąstau, kad jei būčiau pasilikęs Lietuvoje, ko gero, būčiau pakištas po velėna. Todėl buvau priverstas emigruoti. Vis dar nežinau, ar drąsiai tada pasielgiau, bet tiesiog buvo pasirinktas toks gynybos būdas."

Gyvendamas Amerikoje jis iš pradžių dirbo pačius įvairiausius darbus. Iš pradžių per trejus darbo metus turėjo tiktai savaitę atostogų. Be to, laisvu nuo darbų metu stengėsi apvažiuoti visą Ameriką – dažnai laiką leisdavo vietos kalnų kurortuose, Kalifornijos paplūdimiuose.

Prieš šešerius metus V.Pilipavičius sugrįžo prie senojo amato – automobilių dizaino kūrimo. Tarp jo klientų – ne tik amerikiečiai, bet ir sėkmingai Čikagoje įsitvirtinę BMW automobilius vairuojantys mūsų tautiečiai.

"Buvau maloniai nustebintas, kai pamačiau, kad Kaunas yra savotiškas BMW miestas, nes būtent čia pastebėjau daugiausia šios firmos automobilių, – įspūdžiais dalijosi V.Pilipavičius. – Dar būdamas Čikagoje girdėjau kalbų, kad neva Kaune duobėtos gatvės, o čia žmonės paniurę. Bet nieko panašaus neišvydau. Atvirai, buvau maloniai nustebintas. Kelis kartus lankiausi Kauno "Žalgirio" arenoje, kur stebėjau krepšinio varžybas. Tiek moderni arena, tiek čia žiūrovų išlietos emocijos nė trupučio nenusileidžia amerikietiškoms NBA varžyboms. Be to, pastebėjau, kad šiais laikais Kauno vyrukai tapo labai stilingai besirengiantys ir prisižiūrintys. Juk kai palikau Lietuvą, tada miestų gatvėse tarp vyrų klestėjo trumpos odinės striukės, sportinės kelnės ir sportbačiai net šaltos žiemos metu. Bet Vilijampolėje, kaip anuomet, taip ir dabar nelabai kas pasikeitę per tuos 28 metus."

Paklaustas, ar puoselėja viltį visam laikui sugrįžti gyventi į Lietuvą, V.Pilipavičius atvirai atsakė: "Rimtai svarstau užsiimti vieno bičiulio iš Klaipėdos, kur gimiau, kompanijai priklausančių krovininių automobilių apdailos darbais. Galbūt netgi įsteigčiau JAV veikiančio verslo atstovybę Lietuvoje. Taip atsirastų ir galimybė gerokai dažniau apsilankyti gimtinėje."

Klestėjo gaujos

LTSR baudžiamojo kodekso 150 straipsnis, priimtas 1982 m. gruodį, už turto prievartavimą numatė tik laisvės atėmimą iki 3 metų arba pataisos darbus iki 2 metų, arba baudą iki 400 rublių.

1989 m. plačiai nuskambėjus net trims reketininkų žygiams Kaune, vėlesniais metais pradėtos skirti jau gerokai griežtesnės bausmės ir turto konfiskavimas.

Nuo sovietmečio Kaune, be Daktarų ir Daškinių, taip pat sėkmingai vietą buvo išsikovojusi Kampinių gauja. Tais laikais joje buvo 20 asmenų. Jiems vadovavo Jonas ir Artūras Krasauskai, arba Jankeliai. Anot senyvo amžiaus kauniečių, Kampiniais gauja pavadinta todėl, kad jos nariai dažniausiai rinkdavosi žiūrėti vaizdo kasečių pas Vilijampolės gatvės kampe tuo metu gyvenusius Krasauskus.

1989-ųjų lapkritį V.Pilipavičius su žmona ir dvejų metų dukra Aušra išvyko automobiliu iš Vilijampolės. Iš pradžių jis bandė laimės ieškoti Italijos sostinėje Romoje. Tačiau 1990 m. balandžio 10 d. su šeima išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas.

1994 m. V.Pilipavičius išsiskyrė su žmona, praėjus kuriam laikui susipažino su airių kilmės amerikiete ir vedė antrą kartą. Vyras iki šiolei palaiko draugiškus santykius su pirmąja žmona ir dukra, kurios taip pat gyvena Amerikoje.