Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti? | KaunoDiena.lt

POKYČIAI MOKSLEIVIŲ LĖKŠTĖSE: KĄ GALIMA PASIRINKTI?

Šešiose Kauno rajono mokyklose vykdomas moksleivių maitinimo eksperimentas pasiteisina. Mat moksleiviams suteikus daugiau galimybių pasirinkti, ką valgyti, lieka mažiau atliekų, be to, moksleiviai gali maitintis sveikiau. Mokyklų atstovai prisipažįsta, kad ne viskas eina kaip per sviestą, tačiau įgyta patirtis įkvepia eksperimentą tęsti.

Išbando švedišką stalą

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu, šiais mokslo metais šešiose Kauno rajono mokyklose pradėtas taikyti naujas maitinimo modelis, kai moksleiviai patys bent iš dalies gali pasirinkti, ką dėtis į lėkštę. Šiam bandomajam projektui parinktos skirtingų tipų mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos bei Ringaudų pradinė mokykla.

Raudondvario gimnazijoje dalinis švediško stalo principas taikomas visiems nemokamus pietus gaunantiems moksleiviams. Jie valgo per 20 min. trukmės pertrauką po ketvirtos pamokos. Švedišką stalą išbando ir kiti per šią pertrauką į gimnazijos valgyklą užsukantys moksleiviai ir mokytojai.

Tuomet visi iš pradžių rikiuojasi į eilę prie lėkščių, patys į jas pilasi sriubą ir dedasi salotas.

Mėsos kepsnių ir kitų brangių patiekalų negalime duoti pakartoti, o salotos ar makaronai – prašom.

Mums lankantis Raudondvario gimnazijoje, pietums buvo patiekta burokėlių sriuba. Įsipylę sriubos – kas samtį, kas du, mokiniai savarankiškai dėjosi salotas prie antro patiekalo. Galėdami pasirinkti burokėlių, kopūstų arba šviežių daržovių (gūžinės salotos ir slyviniai pomidorai), gimnazistai rankas dažniausiai tiesė link pastarųjų salotų dubens. Toliau jau valgyklos darbuotoja, atsižvelgdama į moksleivių pageidavimus, į jų lėkštes dėjo makaronus su Bolonijos padažu arba maltinuką su bulvių koše ar karštomis daržovėmis. Kai kurie mokiniai, iš pradžių valgę maltinuką, ėjo kartoti – rinkosi makaronus su padažu.

Žinant, kad vieno moksleivio nemokamiems pietums valstybė skiria ne daugiau kaip 1,52 euro (ši suma patvirtinta ir Kauno rajono savivaldybėje), galimybė kartoti, prie antro patiekalo pateikti kokybiškas salotas atrodo nelabai įtikėtina. Moksleivių maitinimą Raudondvario gimnazijoje organizuojančios bendrovės "Lanėja" vadovė Laura Januškevičienė patikino, kad tokia galimybė atsirado pradėjus taikyti naująjį modelį. "Mėsos kepsnių ir kitų brangių patiekalų negalime duoti pakartoti, o salotos ar makaronai – prašom. Tokia galimybė atsiranda, nes kai kurie vaikai valgo mažiau, nei jiems priklauso, sriubos ar antro patiekalo. Anksčiau, kai viskas moksleiviams į lėkštę būdavo įdėta, visa tai išmesdavome. O dabar prie tos nesuvalgytos sriubos ar antro patiekalo būna neprisiliesta – jie lieka bendrame inde, todėl tą maistą kartodamas gali suvalgyti kitas moksleivis", – šio modelio pranašumus paaiškino L.Januškevičienė.

Pastebėta, kad taikant naująjį modelį maisto atliekų susidaro labai mažai, nes vaikai į lėkštę dedasi tai, ką nori valgyti, ir prašo įdėti tai, ką žino, kad suvalgys. Šalia maždaug 40 Raudondvario gimnazijos moksleivių, gaunančių nemokamus pietus, švediško stalo principus mokyklos valgykloje kasdien išbando dar apie 20 mokinių ir mokytojų. Nepriklausomai nuo to, ką jie valgo, už dienos pietų kompleksą moka po 2 eurus.

Moksleiviai vertina pasirinkimą

Kalbinti moksleiviai sakė, kad galimybė pasirinkti, ką valgyti, jiems labai patinka. "Dabar, kai galime pasirinkti, daug geriau. Anksčiau viskas į lėkštes būdavo sudėta. Būdavo, jei neskanios salotos, iš viso nevalgom. O dabar galime pasirinkti skanesnes", – prisipažino šeštokės Kamilė ir Gabrielė. Jos tikino, kad net ir turėdamos galimybę pasirinkti iš blynelių, varškės apkepo, kotleto ir vištienos, jos vis tiek rinktųsi kotletą. Paauglės tikino, kad maistas skanus, tačiau kartais jos vis dėlto suvalgančios ne viską. "Bet dabar, kai galime pasirinkti, taip nebūna, kad maisto net neparagautume", – sakė moksleivės.

Penktokas Rapolas prisipažino, kad kaip ir daugelis kitų berniukų dažnai kartoja antrą patiekalą, nes jis paprastai būna skanus. Su šeima iš Anglijos į Raudondvarį gyventi sugrįžęs aštuntokas Eimantas prisiminė Anglijoje galėdavęs pasirinkti sriubą, antrą patiekalą ir salotas iš trijų variantų, taip pat garnyrą: bulves, grikius arba makaronus. "Čia gal ir mažiau galimybių pasirinkti, bet apskritai pasirinkti galima", – palygino aštuntokas. Paklaustas, ar maistas mokykloje skanus, jis atsakė: "Aš išauklėtas viską valgyti, man viskas skanu."

Prie vieno gimnazijos valgyklos stalo susėdęs vienuoliktokų būrelis mėgavosi ne mokyklos pietumis, o maišu saldainių. Saldainius tikino gavę dovanų iš auklėtojos už gerai organizuotą šimtadienį dvyliktokams. Vienuoliktokai prisipažino ne visi žinoję, kad jų gimnazijoje galima maitintis dalinio švediško stalo principu. Vienuoliktokai tikino, kad valgykloje iš jų valgo nedaugelis, kad nemažai tokių, kurie per pertrauką eina nusipirkti maisto į netoli gimnazijos esančią parduotuvę arba atsineša maisto iš namų. "Aš vegetarė. Nežinau, ar vegetariškų patiekalų būtų galima kiekvieną dieną gauti gimnazijos valgykloje. Gal ir galima – nesidomėjau. Aš iš namų atsinešu savo pasiruoštą maistą. Kuo toliau, tuo daugiau matau mokinių, kurie dėžutėse atsineša maistą – taip pigiau", – sakė viena vienuoliktokių.

Iškilo problemų Lapėse

Gimnazijoje svarstoma galimybė kitais mokslo metais švediško stalo principus taikyti per kelias pertraukas. Galbūt būtų ilginamos ir taip valgyti skirtos pertraukos, nes vaikai maistą į lėkštes kraunasi ilgiau nei virėjos, be to, eilė prie patiekalų kartais užstringa ir dėl to, kad atsiranda dvejojančiųjų, kurias salotas ar garnyrą pasirinkti. "Tačiau mūsų mažoje gimnazijoje, kur mokosi 470 moksleivių, kur nėra didžiulio mokinių srauto, mes ir per 20 min. pertrauką suspėjame. Jei moksleivių būtų daug, visiems ramiai pavalgyti reikėtų valandos", – įsitikinusi L.Januškevičienė.

Pasak jos, būtų idealu, jei valstybė dotuotų visų moksleivių maitinimą, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje. Prieš keletą metų dalyvavusi stažuotėje šioje šalyje ji liko sužavėta švedų patirtimi: "Gėrėjausi, kokie ten sveiko maisto įgūdžiai ir kaip vaikai viską moka. Ir įsideda tiek, kiek nori, ir rūšiuoja maisto atliekas: vienur keliauja panaudotos servetėlės, kitur – nesuvalgytos salotos, dar kitur – gyvūninės kilmės produktai. Tada atliekos sveriamos ir pagal konkrečių maisto atliekų kiekius technologai sudaro meniu. Jie sprendžia, kokius patiekalus ar ingredientus pakeisti kitais, kad vaikai valgytų."

Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė iki gruodžio vadovavo Lapių pagrindinei mokyklai. Šioje mokykloje taip pat taikomas dalinis švediško stalo principas. Pašnekovė pripažino, kad, ėmus jį taikyti, nemažai nemokamą maitinimą gaunančių moksleivių turinčioje mokykloje (53 iš 363) iškilo tam tikrų problemų. "Lapių pagrindinėje mokykloje šį maitinimo modelį mes pradėjome taikyti nemokamą maitinimą gaunantiems 5–10 klasių moksleiviams. Tada tikėjomės keliauti į pradines klases. Deja, projektas Lapėse užstrigo dėl vaikų socialinių įgūdžių stokos, – pastebėjo V.Trofimišinienė. – Ten nuolatos reikia stovinčiojo šalia, kuris pasakytų, kad dabar reikia pasiimti įrankius, o sriubos puodo dangtį, prieš pilant sriubą, padėti ten, ir panašiai. Buvo problemų ir su dalijimosi principu. Ne visi vaikai suprato, kad, jei vienas jų suvalgys keturis kotletus, kažkam neliks nė vieno. Vadinasi, iš pradžių reikia pasiimti vieną kotletą, o jį suvalgius, jei kotletų liks, bus galima pakartoti." Pasak pašnekovės, projektas Lapėse tęsiamas, tik kitaip, nei planuota, jis nepradėtas taikyti pradinėse klasėse.

Renkasi ir priešmokyklinukai

Ringaudų pradinėje mokykloje dalinio švediško stalo principas per pietus taikomas priešmokyklinukams. Jie patys pilasi gaivą arba vandenį ir sriubą. Karštus patiekalus auklėtojos specialiais vežimėliais atveža prie stalų, kur valgo vaikai, ir, pagal jų pageidavimus, įdeda į lėkštes. Garnyrui paprastai galima pasirinkti bulves, makaronus arba kruopas. Dviejų rūšių salotos, kartais – ir vaisiai padėti ant stalų – vaikai jų įsideda patys.

Šešiamečiai – pakankamai dideli ir pasirinkti, ir patys apsitarnauti prie stalo.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Kristinos Grincaitės teigimu, taikant šį modelį, skatinamas vaikų savarankiškumas: "Šešiamečiai – pakankamai dideli ir pasirinkti, ir patys apsitarnauti prie stalo. Tai reikalauja tam tikrų pastangų iš vaiko, ir tai yra labai naudinga. Jei vaikas ilgai svarsto, ką čia jam suvalgius, padedame apsispręsti, skatiname bent paragauti, ypač, jei tai naujas patiekalas. Gal patiks, vaikas valgys ir namuose mamos paprašys, kad jam tokį patiekalą pagamintų."

Prieš pradedant taikyti šį modelį, šešiamečius auklėtojos supažindino su permainomis valgykloje, įspėjo, kad reikės būti atsargiems pilantis karštą sriubą.

Pastebėta, kad, taikant dalinio švediško stalo principus, virėjoms yra daugiau darbo, mat pagaminti ne vieną, o kelis karštus patiekalus ir kelių rūšių garnyrus užima daugiau laiko. Nuo Naujųjų metų, savivaldybei skyrus papildomą finansavimą, mokyklos valgykloje puse etato įdarbinta dar viena virėja. "Dabar turime tris virėjas, ir moterys viską suspėja", – sakė Ringaudų pradinės mokyklos direktorė Aldona Čibirienė.

Prieš porą savaičių galimybė pasirinkti salotas ir garnyrą, padažus sudaryta ir Ringaudų pradinukams. "Kai tik pradėjome taikyti šį modelį, vienas ketvirtokas pasigedo padažo karštam patiekalui. Mokytoja sako: gali įsidėti pats – indelis ant jūsų stalo padėtas. Vaikas įvertino: oho, kokia moderni mokykla", – ketvirtoko žodžius prisiminė direktorė.

Pasak jos, priešmokyklinukams šį maitinimo modelį taikyti lengviau nei pradinukams. "Mokiniai turi skubėti, nes jie turi tilpti į 20 minučių pertrauką. O priešmokyklinukai niekur neskuba. Nėra taip svarbu, ar jie keliomis minutėmis anksčiau nueis miegoti, ar vėliau", – sakė A.Čibirienė.

Komentarai

Žydra Narbutienė

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu, Kauno rajono savivaldybė šiais mokslo metais priėmė iššūkį – šešiose mokyklose pradėjo taikyti savitarnos (švediško stalo) aptarnavimo modelį.

Iš savivaldybės biudžeto kiekvienai bandomajai mokyklai skirta po 1 590 eurų valgyklų įrangai ir inventoriui įsigyti, jaukesnei valgyklos aplinkai kurti.

Pradedant taikyti naująjį modelį, mokyklų bendruomenės buvo šviečiamos, parengti sveikatai palankūs valgiaraščiai. Karmėlavos Balio Buračo gimnazija savitarnos modelį pradėjo taikyti priešmokyklinio ugdymo grupėms, vėliau – pradinių klasių mokiniams. Vaikai, prižiūrimi auklėtojų, patys apsitarnauja pietų metu – įsideda norimą kiekį pageidaujamų patiekalų. Ši gimnazija ateityje planuoja naują modelį taikyti visiems be išimties mokiniams, visoms amžiaus grupėms, taip pat socialiai remtiniems mokiniams. Tam gimnazija ateityje planuoja nustatyti valandos trukmės pietų pertrauką.

Vilkijos gimnazijoje nuo rugsėjo dalinę savitarną galėjo išbandyti visi mokiniai – jie patys rinkosi salotas ir garnyrą iš trijų keturių rūšių. Per mokslo metus šis aptarnavimo principas buvo išplėstas.

Garliavos A.Mitkaus pagrindinė mokykla naują modelį taikyti pradėjo nuo pradinių klasių mokinių. Visi pradinių klasių mokiniai pietauja kartu, tarp jų – ir socialiai remtini. Tikimasi, kad naujas maitinimo organizavimo modelis panaikins socialines ribas tarp vaikų. Pastebėta, kad pradėjus taikyti naująjį maitinimo modelį mokiniai pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, įvairiems gėrimams, – jie skatinami valgyti sriubas, daržoves.

Tikimės, kad kitais mokslo metais naująjį moksleivių maitinimo modelį taikys daugiau pakaunės mokyklų.

Židronė Valatkevičienė

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė

Vasarį KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centre Kauno rajono mokyklų valgyklų virėjoms vyko praktiniai mokymai – sveikatai palankių patiekalų gamybos pratybos.

Mokymuose dalyvavusios virėjos linkusios išmokti naujų receptūrų ir jas taikyti. Jos ne taip dažnai gauna žinių iš tokių mokymų – dažniau pačios tarp savęs dalijasi išbandytais receptais.

Šiuo atveju mokėmės gaminti patiekalus iš ankštinių daržovių: pupų, pupelių, žirnių, vaikų labai mėgstamų žaliųjų žirnelių, avinžirnių. Šiuo metu Vilniuje ruošiamas naujas moksleivių maitinimo tvarkos aprašas, ir jame, kiek žinau, bus siūloma dažniau įtraukti ankštines daržoves į valgiaraštį.

Ankštinės daržovės turi daug skaidulinių medžiagų, kurių vaikai dažniausiai gauna per mažai. Ankštinės daržovės turi daug baltymų, kartu ir daug kalorijų, todėl jų nerekomenduojame naudoti garnyrams prie daug baltymų turinčių mėsos ar žuvies patiekalų. Juk mėsa taip pat turi daug baltymų ir kalorijų. Mes rekomenduojame gaminti vegetariškus patiekalus iš ankštinių daržovių, taip pat naudoti jas patiekalams su paukštiena.

Greičiausiai išbandysime žuvies patiekalus, nes gauta mokyklų ataskaita kelia nerimą: vaikai nevalgo žuvies.

Kartu gaminome patiekalus ir diskutavome. Svarstėme, kuris patiekalas vaikams būtų priimtinesnis – vegetariškas ar papildytas mėsa, paukštiena. Pabandžiusios gaminti tokius patiekalus virėjos žadėjo, kad ankštinių daržovių patiekalų atsiras mokyklų valgyklų meniu. Žinoma, moterys žiūrės, kaip tokius patiekalus priima moksleiviai. O valgo jie labai skirtingai, ir tai priklauso nuo jų socialinės aplinkos, nuo to, kaip vaikas maitinasi namuose.

Kadangi mokyklų valgyklų virėjos pageidavo daugiau tokių mokymų, svarstome, kokius patiekalus reikėtų išbandyti kitą kartą. Greičiausiai išbandysime žuvies patiekalus, nes gauta mokyklų ataskaita kelia nerimą: vaikai nevalgo žuvies. Galbūt šie patiekalai neskanūs ir yra nepatrauklios išvaizdos? Vis dėlto virėjos turi mokėti pagaminti taip, kad moksleiviai žuvį valgytų. Žuvys būna labai skirtingo skonio ir aromato, nepriimtinas aromatas ar skonis dažnai atbaido vaikus nuo šių patiekalų. Patiekalai vaikams turi būti ne tik skanūs, bet ir patraukliai patiekiami. Pilkos spalvos žuvies maltinuko aš pati nevalgyčiau, net žinodama žuvies biologinę vertę. Tai ką kalbėti apie vaikus?

Skanų ir neturintį nemalonaus kvapo patiekalą galima pagaminti ir iš žuvies filė, kurią matome parduotuvių lentynose sustingusią į ledą ir, kai atšyla, skleidžiančią nelabai malonų kvapą. Tam reikia technologinių žinių, kurias virėjoms galėtume pateikti. Skaniai paruštą žuvį vaikai mieliau valgytų.

GALERIJA

  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
  • Pokyčiai moksleivių lėkštėse: ką galima pasirinkti?
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

kada

gal kas žino, kada ši 'NAUJOVĖ" ateis ir į Kauno miesto mokyklas?

Šaunuoliai

Pasirodo tik noro ir entuziazmo reikia ir viską įmanoma keisti į gerą. Plėskite toliau šiuolaikišką požiūrį. Gal visur palaipsniui atsikratysim senų puodų ir tarybinių šnicelių.

kotletas

Valio, galų gale normaliai maitint pradėjo :)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS