Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis | KaunoDiena.lt

RAUDONDVARYJE PAMINĖTA SĄJŪDŽIO PAKAUNĖJE SUKAKTIS

Raudondvaryje pristatyta fotografijų, spaudinių, dokumentų paroda "Sąjūdžio kelio pradžia". Pasak parodos autoriaus sąjūdininko, Kovo 11-osios akto signataro Leono Milčiaus, šiandien sunku patikėti, kad Sąjūdis galėjo tiek nuveikti.

Tapo masiniu reiškiniu

Sąjūdžio 30-mečiui Lietuvoje ir pakaunėje skirta paroda į Sąjūdžio ąžuolynėlį vienam vakarui subūrė Lietuvos išsilaisvinimo judėjimui neabejingus vietos gyventojus. Raudondvarietis, Sąjūdžio veikloje aktyviai dalyvavęs nuo pat šio judėjimo pradžios L.Milčius prisimena, kad po 1988 m. liepos 9 d. surengto pirmojo masinio mitingo Vingio parke Sąjūdžio grupės ėmė kurtis visoje Lietuvoje. Keliolika Raudondvaryje veikusio Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto darbuotojų susibūrė į pirmąją Kauno rajone Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Kauno architektų namuose liepos 19 d. Raudondvario iniciatyvinė grupė užregistruota 14-uoju numeriu (tuo metu Kauno miesto ir rajono Sąjūdžio grupės registruotos kartu). Netrukus Lietuvos laisvės idėją kėlęs Sąjūdis tapo masiniu reiškiniu. Pasak L.Milčiaus, į Sąjūdžio darbus eita šeimomis: "Reikėjo tik pakviesti, ir žmonės ėjo, dirbo, aukojo. Ar ąžuolų sodinti, ar į Baltijos kelią, ar į ekologinį žygį, ar Baltijai apkabinti, ar Sąjūdžio spaudai platinti – visiems darbams užteko entuziazmo ir žmonių."

Raudondvario Sąjūdžio grupės iniciatyva 1988 m. per Visų šventųjų dieną Raudondvario bažnyčios šventoriuje pašventinamas kryžius žuvusiesiems tremtyje, o lapkričio 13 d. pirmoji Kauno rajone virš Raudondvario pilies bokšto iškilmingai suplevėsavo trispalvė.

Pakaunėje veikė 50 Sąjūdžio grupių. Kaip vieną stipriausių ir įtakingiausių rajone L.Milčius išskyrė Garliavos Sąjūdžio rėmimo grupę. "Šiame tremtinių krašte veikė ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyrius. 1988 m. rugpjūčio 27 d. Domeikavoje visi Kauno rajono istorijos mokytojai, paraginti profesoriaus Alfredo Smailio, įkūrė savo Sąjūdžio rėmimo grupę. Kaip Babtų sąjūdininkai, jų savanoriai buvo pagrindiniais Sitkūnų radijo stoties gynėjais, taip garliaviečiai – Juragių televizijos retransliavimo stoties gynėjais", – palygino signataras.

Leonas Milčius

Širdys plakė išvien

1990 m. pradžioje L.Milčius kaip Sąjūdžio atstovas buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, netrukus tapo vienu iš Nepriklausomybės Akto signatarų. Pasak jo, stebėtina, kaip Sąjūdis, žadinęs tautą ir kėlęs patriotizmo, išsivadavimo idėjas, per mažiau kaip dvejus metus atvedė tautą iki nepriklausomybės atkūrimo. "Neilgas Lietuvos Sąjūdžio kelio laikas iki 1990 m. Kovo 11-osios dienos. Vos dveji metai. Bet jie buvo tokie veržlūs, gražūs ir prasmingi, kad ir jų, lyg kokio švyturio ar liepsnojančio fakelo pakanka nušviesti visos tautos šimtmečio trukmės istorijai. Kiekvienas, kuris buvome tų dienų ne tik gyvais liudininkais, bet jų aktyviais dalyviais, atidavusiais ne tik rankas ir protą, bet ir širdį, Sąjūdžio idėjos liks pačios gražiausios, – taip raudondvarietis prisiminė laikus, kai daugelio lietuvių širdys plakė išvien, kai į Sąjūdžio rengiamus mitingus susirinkdavo šimtatūkstantinė minia. – Tai dienos, kada, atrodo, pačiais gražiausias žiedais prasiskleidė ne tik patriotizmas, meilė Tėvynei Lietuvai, bet ir atvirumas, pasitikėjimas savo bendradarbiais, bendražygiais, kaimynais, kuriuos visus buvo galima vadinti vienu vardu – Sąjūdžio žmonėmis. Sąjūdžio žmonės neskaičiavo savo laiko, darbo, netaupė savo automobilių, pinigų, neieškojo naudos, nepozavo prieš kameras, nesiveržė į televizijų ekranus, laikraščių ir žurnalų puslapius. Visa tai, Sąjūdžio laikais, buvo taip tuščia ir nereikalinga, palyginti su tuo vienu šventu tikslu – Tėvynės Laisvė."

Prikelta iš užmaršties

Pašnekovo žodžiais, dabar atsigręžus ir žvelgiant į Sąjūdžio nuveiktus darbus, sunku patikėti, kad tada tiek daug buvo padaryta, iš užmaršties prikelta, naujai įamžinta. "Lietuvos Sąjūdis yra per didelis, per gražus ir per svarbus Lietuvai, jos istorijai, kad galėtų priklausyti vienai kuriai dabartinei politinei partijai ar vienai, kad ir labai nusipelniusiai asmenybei", – L.Milčiaus įsitikinimu, Sąjūdis gali priklausyti tik visai tautai. Šių dienų Lietuvos piliečiams pašnekovas linkėjo nenustoti mylėti savo krašto, gerbti ir mylėti vieni kitų, būti tvirtiems krikščioniškuoju tikėjimu, savo pasirinkimu gyventi laisviems.

GALERIJA

  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
  • Raudondvaryje paminėta Sąjūdžio pakaunėje sukaktis
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Hmm..

Manau kad sajudi minėti jau yra gėdinga..

11

kai buve komunistai tampa sajudinkais pajute nauda tai jo , matosi dabar vel kartu su komunistais svencia nauda , dejavu ..........

SUSIJUSIOS NAUJIENOS