MEDIKAI GRIEBIASI UŽ GALVŲ: SIAUČIA TYMAI, LIGOS ŽIDINYS – KAUNE

Šiemet Lietuvoje patvirtinta apie 120 tymų atvejų, iš jų maždaug pusė – Kaune. Apie trečdalį susirgusiųjų – neskiepyti vaikai. Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tymų atvejų skaičius ir toliau auga.

Per ilgąjį savaitgalį medikams teko plušėti iš peties

Portalui kauno.diena.lt Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyr. gydytoja trečiadienį teigė, kad per ilgąjį savaitgalį kasdien į ligonines buvo vežami po 4 - 6 žmones, kuriems buvo įtariami tymai arba jų komplikacijos.

Medikai jau stebisi tomis dienomis, kai per dieną į ligoninę vežami tik po du galimai tymais sergantys žmonės. Ir patys medikai, konsultuojantys tymais sergančius žmones, jaudinasi dėl savo sveikatos.

„Serga ir vaikai, ir suaugusieji. Tiesa, pastarųjų yra daugiau“, – teigė gydytoja. Specialistė neatmeta versijos, kad suaugusieji tymais serga dažniau, mat  jie pakartotinai (praėjus 20 metų) nuo šios užkrečiamosios ligos nepasiskiepijo.

Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojos žodžius patvirtina ir Kauno klinikinės ligoninės medikai.  Dar penktadienį nuo ryto Kauno klinikinę ligoninę užplūdo neįprastai didelis išbertų ir karščiuojančių pacientų srautas. Ne mažiau pacientų sulaukta ir kitomis nedarbo dienomis – iš viso per keturias dienas atvyko 70 pacientų, turinčių tymų simptomus.

Kaip portalui pasakojo Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, antradienį ligonių srautas kiek sumažėjo, bet vis tiek išliko nemažas – iki pavakarės sulaukta 7 pacientų. Tai jau antra tokia tymų protrūkio banga. Pirmoji Kauno klinikinėje ligonine fiksuota prieš mėnesį, kai kelias dienas plūdo po daugiau nei 10 ligonių, kuriems įtarti tymai.

Iš viso per keturias dienas atvyko 70 pacientų, turinčių tymų simptomus.

Kaip portalui pasakojo S. Tvirbutas, paprastai tymai gydomi namuose, į ligonines guldomi tik pacientai su komplikacijomis.

„Vieną dieną staiga pakilo temperatūra, galvojau, kad peršalau, – pasakojo Suaugusiųjų infekcinių ligų II skyriuje gydomas 41-erių kaunietis Rolandas. – Dvi dienas pagulinėjau lovoje, trečią nuėjau pas šeimos gydytoją ir gavau nedarbingumo lapelį. Poliklinikoje man diagnozavo bronchitą. Kitą dieną žmona pamatė bėrimus – raudonus taškelius – ir iš pat ryto nuvežė į ligoninę.“

Vyrui diagnozuoti tymai ir bronchitas. Panašiai liga rutuliojosi ir 30 metų Austėjai. Tik ji prisipažino dar su temperatūra vieną dieną ėjusi į darbą. „Dirbu buhaltere, turiu atskirą kabinetą, kolegas perspėjau, kad blogai jaučiuosi ir geriau pas mane neužsibūtų, – kalbėjo moteris. – Turėjau neatidėliotinų darbų, bet po pietų sveikata visai subjuro ir išėjau namo. Po kelių dienų su greitąją atvykau čia. Dabar be tymų dar sergu ir plaučių uždegimu.“

Kaip sakė Infekcinių ligų I skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė, į ligoninę guldomi tik ligoniai su komplikacijomis. Dažniausios jų – bronchitas, plaučių, ausų uždegimas. Sergantiems lengvesne forma skiriamas gydymas namuose. „Šiuo metu skyriuje guli 11 tymais sergančių ligonių. Nuo sausio pabaigos nebūna dienų, kad neturėtume šia liga sergančių žmonių“, – pasakojo medikė.

Ji sakė, kad tokių pacientų kaip Austėja, neskubėjusių kreiptis į medikus, o vietoje to dar einančių į darbą būta ne vienas. „Viena pacientė pasakojo, kad porą dienų karščiuodama dirbo parduotuvėje. Galima tik įsivaizduoti, kiek žmonių per tą laiką galėjo užsikrėsti, ir tokių pacientų gali būti ne vienas. Tai labai padeda ligai plisti“, – kalbėjo R. Balčiūnaitienė.

Ligoninėje gydomų pacientų amžius gan įvairus – nuo 20 iki 55 metų. R. Balčiūnaitienė sakė, kad vakcina efektyvi maždaug iki 15 metų, po to reikia ir vėl skiepytis. Nuo šios ligos pagal vakcinacijos programą vaikai paskiepijami iki mokyklinio amžiaus.

Viena pacientė pasakojo, kad porą dienų karščiuodama dirbo parduotuvėje. Galima tik įsivaizduoti, kiek žmonių per tą laiką galėjo užsikrėsti, ir tokių pacientų gali būti ne vienas.

Ragina tėvus skiepyti vaikus nuo tymų

Lietuvoje mažėjant nuo tymų skiepijamų vaikų skaičiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina tėvus nesidomėti viešojoje erdvėje skleidžiamais mitais, o remtis įrodymais pagrįsta informacija ir skiepyti vaikus nuo tymų.

„Ligos plitimui užkertamas kelias, kai 95 iš 100 žmonių turi imunitetą šiam susirgimui. Lietuvoje stebimas ženklus paskiepijamų vaikų dalies mažėjimas, dėl to formuojasi imlių tymams žmonių grupės ir tymų virusas gali plisti. Tokiu atveju labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus“, – sako A. Veryga.

SAM nuotr.

SAM išplatintame pranešime teigiama, kad paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų. Tais metais buvo paskiepijama 97 proc. vaikų, 2018 m. – 92,2 proc. Skaičiuojama, kad kai kuriose savivaldybėse paskiepijama mažiau nei 90 proc. vaikų. Iš didžiųjų miestų itin pavojinga padėtis yra Kaune ir Klaipėdoje.

SAM nuotr.

Kaip teigia ministerijos atstovai, labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų pasiskiepiję ne tik nuo tymų, bet ir raudonukės bei epideminio parotito. Kad susiformuotų ilgalaikis imunitetas, vaikai nuo šių trijų ligų skiepijami du kartus – pirmąja doze 15-16 mėn. amžiaus, antrąja – 6-7 metų amžiaus.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes, rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) interneto svetainėje. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

ULAC atstovai portalui teigė, kad ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai susidaro, kai tymų vakcina asmuo būna paskiepytas bent du kartus. „Dabartiniai suaugusieji vaikystėje galėjo būti neskiepyti apskritai arba skiepyti tik kartą, todėl pastaruoju atveju imunitetas tymams susidarė ne visam gyvenimui, o tik 15-20 metų“, – aiškino centro atstovė. Ar esate atsparūs tymams, galite sužinoti kreipusis į savo šeimos gydytoją ir šiam paskyrus atlikti specialų antigenų tyrimą.